Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Pasiekimais garsėjanti Mažeikių „Ventos“ progimnazija skaičiuoja ketvirtą dešimtmetį

Mažeikių VI-oji vidurinė mokykla, „Ventos“ vidurinė mokykla, pagrindinė mokykla, o dabar jau Mažeikų „Ventos“ progimnazija skaičiuoja 34-us metus. Pirmoji direktorė – Aldona Strumickienė. Naftos perdirbimo gamyklos lėšomis pastatyta mokykla tuo metu buvo didžiausia ir moderniausia rajone.

Kartu įkurta sporto mokykla

Mokyklos istorijos pradžia – 1986-ieji. Tada ji vadinosi Mažeikių 6-ąja vidurine mokykla, o nuo 1994 m. buvo pervadinta ,,Ventos“ vidurine mokykla. Ji pastatyta kartu su baseinu ir didžiule sporto sale ir kartu įkurta sporto mokykla. Struktūriniai pokyčiai prasideda 2009 m., kai mokykla tampa pagrindine, o užsibaigia 2013 m., kai pirmoji rajone ir apskrityje paskelbiama progimnazija.

Dirba ir buvę mokiniai

1986/87 m. dirbo 89 mokytojai. Pirmuosius darbo žingsnius šioje mokykloje pradėjo pradinių klasių mokytojos Dalia Senkuvienė ir Rima Ladaitė, matematikė Laima Norkutė (Prialgauskienė), chemijos ir buities darbų mokytoja Svajonė Vilkaitė (Rudienė) – iš viso atvyko vienuolika jaunų specialistų. Į naują mokyklą atėjo ir nemažą patirtį sukaupę mokytojai – Irena Jeglinskienė, Gertrūda Urbonienė, Jovita Kačerauskienė, Zita Mikniuvienė, direktorė Aldona Strumickienė, pavaduotojai mokymo - auklėjimo reikalams Kazys Gražys ir Antanas Zakarauskas.

Pirmaisiais mokslo metais mokykloje buvo 2059 mokiniai, sudaryti 62 klasių komplektai. Dirbo dviem pamainom.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. dirba 96 darbuotojai, iš jų 70 – pedagoginis personalas (4 jų ne pagrindinėje darbovietėje). Mokytojų kvalifikacinės kategorijos: 38 metodininkai, 19 vyr. mokytojai, 6 mokytojai. Pedagogais dirba net 10 buvusių šios mokyklos mokinių.

Šiuo metu mokyklai vadovauja Ramunė Badaukienė. Kaip teigia direktorė, mokyklai vadovauti nuo 2003 m. jau pradėjo turėdama istorijos mokytojos, direktoriaus pavaduotojos, Savivaldybės mero patarėjos ir tarybos narės patirtį. „Buvau pradėjusi ir projektinę veiklą, o dabar esu ir Vilniaus Universiteto, Filosofijos fakulteto Projekto tyrėja. Baigiau Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijau vidurinės mokyklos istorijos ir visuomenės mokslo mokytojos, auklėjamojo darbo metodininkės kvalifikaciją, Klaipėdos Universitetą, kur įgijau Edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį pagal švietimo vadybos studijų programą“, – Budas.lt teigė R. Badaukienė.

Mokiniai

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokykloje mokosi 950 1–8 klasių mokinių, suformuotos 37 klasės. Veikia dvi pailgintos dienos grupės. Pertvarkant struktūrą, tampant progimnazija, mokinių skaičius nesumažėjo, o atvirkščiai – padidėjo. Progimnazija laikoma didžiausia mokykla apskrityje. Direktorė pastebi ir džiaugiasi, kad į mokyklą savo atžalas jau atveda buvę mokiniai.

Mokyklos modernizavimas

Mokykla renovuota 2010-2011 metais. Atlikti tik išorės darbai: langų keitimas naujais plastikiniais, lauko durų keitimas naujomis, išorės sienų, stogo dangos rekonstravimas apšiltinant.

2011 m. suremontuota aktų salė.

2013 m. mokyklos kieme įrengta krepšinio aikštelė.

2014 m. suremontuota ir pakeista sporto įranga sporto salėje.

2015 m. įrengtos originalios ugdymo erdvės: reikšmingų pokalbių rato erdvė, projektinio darbo kabinetas, pokalbių kavinė LOFT-as, poilsio zonos, kompiuterizuotos skaityklos. Tais pačiais metais, vykdant projektą, mokyklos vidiniame kiemelyje įrengta lauko klasė – sukurta edukacinė aplinka, skirta pamokų, laboratorinių, praktinių užsiėmimų vedimui, klasių valandėlėms, renginiams organizuoti. Taip žingsnis po žingsnio atnaujinami kabinetai ir kitos ugdymo erdvės.

Anot mokyklos direktorės, darbų ratas vis sukasi, planuojama tęsti modernizavimą ir sporto zonos įrengimą: „Ką tik baigtas ypač sudėtingas fizikos kabineto remontas, kur reikėjo išpjauti dar prieš keletą dešimtmečių geležiniais vamzdžiais pritvirtintus suolus. Tačiau ratas sukasi, pirmieji remontuoti kabinetai jau laukia savo eilės ir tai natūralu, nes mokyklai jau 34 metai, o dar tokie dideli mokinių srautai... Džiaugiamės 2020 m. sausio mėn. įrengtu Mokslo centru su išmaniąja klase ir poilsio zonomis. Ir tai ne viskas – planuojama toliau tęsti sporto zonos įrengimą. Deja, yra ir kas neramina. Pavyzdžiui, mokyklos vamzdynai, kurie vos ne kasdien mums duoda ženklą, kad jie atgyveno savo laiką.“

Investicija į mokytojus

„Norint įgyvendinti naujoves švietime būtinas ne tik edukacinų erdvių sukūrimas, aprūpinimas informacinėmis technologijomis, bet ir investicija į mokytojus, kurie ir turi dirbti su taip vadinamos Z (technologijų vartotojai) kartos, ALFA (tyrinėtojai) kartos vaikais“, – teigė R. Badaukienė. Todėl šiuo metu progimnazija dalyvauja Pradinių klasių mokytojų mentorystės programoje ,,Technologijų vedliai“.

Progimnazijos 12 mokytojų 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. baigė ir gavo pažymėjimus Kauno technologijos universitete neformaliojo švietimo programoje ,,Mokymosi proceso organizavimas ir valdymas skaitmeninėje mokymosi aplinkoje“, kur patobulino IKT mokymosi priemonių taikymo kompetencijas ir įgijo kurti skaitmeninį mokymosi turinį bei organizuoti ir valdyti mokymosi procesą skaitmeninėje mokymosi aplinkoje gebėjimus. Laimėtas Erasmus+ KA101 projektas 2019 – 2020, anot direktorės, taip pat leis patobulinti mokytojų kompetencijas.

Visa mokykla dalyvavo „Lyderių Laikas 3“ programoje, todėl turėjo galimybę patobulinti kompetencijas seminaruose, įvairiuose mokymuose, kurie taip pat organizuoti ir Mažeikių Švietimo centre. Mokytojai savo patirtį pristato rajono ir respublikos švietimo darbuotojams, ne tik patys dalyvauja, bet ir veda seminarus, mokymus.

Progimnazijos direktorė džiaugiasi visos mokyklos bendruomenės pasiekimais ir tikslais: „Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jelena Sutkienė paskatino pateikti paraišką 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ,,Kuriame Lietuvos ateitį“ projektui ,,Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“. Neseniai mus pasiekė žinia, kad buvome vieni iš 21 Lietuvos mokyklos atrinkti dalyvauti gabių vaikų ugdymo programoje. Pradinių klasių, matematikos, lietuvių kalbos ir gamtamokslių dalykų mokytojai tikisi patobulinti savo kompetencijas apie mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo instrumentus, modulių kūrimo principus bei jų naudojimą aukštesnių gebėjimų turinčių vaikų ugdyme.“

„Tyrimais grįstas ugdymo turinys yra viena iš esminių švietimo atsinaujinimo krypčių, – akcentavo R. Badaukienė, – Todėl ypatingai džiugu, kad ,,Ventos“ progimnazija yra atrinkta dalyvauti Europos mokslo projekte, tiriant mokinių kultūrinio raštingumo ugdymo (si) instrumentus: pamokų scenarijus, mokinių pažangos matavimo skales ir kt. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas įgyvendina Europos komisijos Mokslo ir inovacijų Programos HORIZON 2020 projektą „Dialogas ir argumentavimas, ugdant kultūrinį raštingumą mokyklose“ (sutrumpintai DIALLS). Tai yra trejų metų projektas, kurio veiklas įgyvendina Europos šalių (Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vokietijos, Kipro, Portugalijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Izraelio) mokslinio tyrimo institucijos kartu su mokyklomis. Projektą koordinuoja Kembridžo universiteto Švietimo fakultetas. Lietuvoje projektą vykdo VU Ugdymo mokslų institutas. Tyrimo duomenų pagrindu bus formuluojamos ugdymo turinio atnaujinimo galimybės.“

„Anot „Ventos“ progimnazijos mokytojų, jiems mokykla – tai gyvenimo dalis. Tai amžina vaikystė, kelias tobulėjimui, bičių avilys, kuriame visi dirba, džiaugsmo ir svajonių oazė, intelektualūs žaidimai, netgi mūšio laukas“, – teigė mokyklos pavaduotoja ugdymui Lijana Pocevičienė.

Pasiekimai

„Esame progimnazija. Kai laikas džiaugtis pasiekimais, mūsų mokiniai turi tęsti mokslus gimnazijose, tad ten pasidžiaugiama galutiniais vaisiais. Tačiau, kaip sako Tomas Venclova ,,Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“. Būdami maži savo amžiumi, turime pakankamai didelius pasiekimus“, – kalbėjo „Ventos“ progimnazijos direktorė.

Nuo 60 iki 70 3–8 klasių mokinių kasmet atstovauja mokyklai rajono visų dalykų olimpiadose. Penkių metų laikotarpyje virš 50% prizinių vietų atitenka „Ventos“ progimnazijos mokiniams.

Respublikos mastu 2016 metais Šiaurės Lietuvos integruotoje gamtos ir biologijos olimpiadoje iškovota III, o 2017m. – II vieta, pagal IX Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiados rezultatus mokykla 2016 m. užėmė III vietą.

2017–2018 m. Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje pasiektas 8-as, 3-ių klasių mokinių matematikos olimpiadoje – 11-as rezultatas.

Vakarų Lietuvos gamtos mokslų – biologijos olimpiadoje 2018 m. iškovotos II ir III, o 2019 m. I ir dvi III vietos, ir III vieta 6–8 klasių Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje.

Lietuvos progimnazijų reitinge pagal nacionalinių olimpiadų rezultatus progimnazija yra respublikos dvidešimtuke (žurnalas „Reitingai“ 2017 m. Nr. 2, psl. 61).

Progimnazija vykdė net 15 tarptautinių strateginės partnerystės projektų ir dabar vykdo 5 tarptautinius projektus. Iš jų 4 ,,Erasmus+“ pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus tarpmokyklinės strateginės partnerystės projektus.

Vienas didžiausių šiuo metu vykdomas Mokslo ir inovacijų programos HORIZON 2020 projektas ,,Dialogas ir argumentavimas, ugdant kultūrinį raštingumą mokyklose“, vadovaujant Švietimo fakultetui Kembridže.

Progimnazija buvo nominuota Švietimo mainų paramos fondo Sertifikatu (Nr. 7537) 2018 m. Kokybės konkursui už kokybiškai įgyvendintą ,,Erasmus+“ bendrojo ugdymo sektoriaus projektą ,,Creative European School: C.L.I.C.K“ (,,Kūrybinga Europinė mokykla: komunikacija, kalbos, tarpkultūrinis bendradarbiavimas, kultūra, žinios“). Taip pat įteikta padėka kaip 2018 m. Europos kalbų ženklo konkurso dalyvei.

Progimnazijos mergaičių futbolo komanda 2018 m. tapo net Lietuvos mokyklų žaidynių respublikos čempionės.

2018 m. progimnazija tapo respublikos projekto „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ nugalėtoja. „Lietuvos mokyklų apdovanojimuose 2019“ Metų mokyklos nominacijoje pateko tarp trijų geriausių šalyje.

   Progimnazija reitinguota kaip 2016-2018 m. didžiausią pridėtinę vertę sukurianti Lietuvos mokykla (žurnalas ,,Reitingai“ 2018 Nr. 2).

   Progimnazija įtraukta į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kuriamą 10 mokyklų, turinčių patirties tinkamai integruoti grįžtančius vaikus į Lietuvą, tinklą.

Mokyklos direktorė džiaugiasi kiekvieno mokinio individualia pažanga: „Nuo 2016 m. stabiliai išlaikomas 100 proc. mokinių pažangumas, išaugo mokinių skaičius, besimokančių aukštesniuoju ir pagrindiniu pasiekimų lygiu. Džiugu tai, kad, kalbant apie kiekvieną mokinį, stabiliai aukšta, padariusių individualią dalykinę pažangą, dalis. Mūsų mokyklos mokinių NMPP rezultatai, pradedant 2015 m. aukštesni už šalies vidurkį visose klasėse.“

Anot L. Pocevičienės, aukštas mokyklos reitingas padeda siekti dar aukštesnių tikslų: „Tikiu, kad visi „ventiškiai“ didžiuojasi savo mokykla ir jos sėkme. Aukštas „Ventos“ reitingas ne tik aukštai kelia mus pačius, bet ir kelia vis aukštesnius reikalavimus. Esam pasiruošę būti profesionaliais dalykininkais, organizuotais, kūrybingais, originaliais klasių vadovais, betarpiškais, lojaliais pašnekovais.“

Galimybė kartu augti

„Mokykla yra ypatinga darbo vieta. Čia, nors viskas įsprausta į laiko rėmus, darbas nesibaigia su skambučiu. Čia 2 kartus metuose švenčiam naujus metus: žiemą – sausio 1-ąją, o rudenį – rugsėjo 1-ąją. Čia, kaip niekur kitur, yra ir bus galimybė dirbti tik su jaunais žmonėmis, kartu augti, mokytis, tobulėti, bendradarbiauti, kurti ateitį. Ir, galų gale, čia supranti, kad mokytojo darbas vertinamas, bet neįkainojamas“, – džiaugėsi pavaduotoja L. Pocevičienė

Išlaikyti bendruomeniškumą

„Su meile einu į darbą“, – štai tokiais Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktorė kolektyvui linki pradėti darbo dieną. Anot jos, gero mikroklimato niekada nesuformuos dokumentai ir įvairiausi formalumai: „LR Seimas 2020 metus paskelbė Mokyklų bendruomenių metais, tad ir norėčiau palinkėti bendruomeniškumo, nors išlaikyti bendruomeniškumo idėją šiais individualizmo laikais yra labai sudėtinga. Manau, kad bendruomeniškumo, solidarumo, gero mikroklimato, pozityvios mokyklos kultūros niekada nesuformuos jokie dokumentai, įsakymai, nurodymai. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo mus supančių žmonių. Kaip bendruomenė susitapatina su mokykla, kaip dalyvauja savo istorijos, tradicijų rašyme, kaip sugeba visi kartu mokytis bendruose seminaruose, kad būtų tame pačiame susikalbėjimo lygyje, kad laikytųsi tų pačių taisyklių, turėtų savitą kalbą, kaip susitariama dėl pamokos vedimo, pažangos stebėjimo, pagalbos teikimo, vertinimo, kokiais renginiais ir pagamintais simboliais džiuginame vieni kitus, kaip mokinamės pozityvaus vertinimo metodikos, kur nebelieka vietos kritikai ir nepasitenkinimui. Tada visiems džiugu, kai ryte dažnai išgirsti ar pasakai sakinį ,,su meile einu į darbą“. Linkiu tai girdėti ir sakyti vieni kitiems kiekvieną dieną.“

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Nuotraukos iš mokyklos archyvo

Powered by BaltiCode