Sprogimas

Lapų krūvos – seniūnijų baubas

 

      Praėjusią savaitę susitikime su Seimo nariu Valiumi Ąžuolu, aplinkosaugininkais ir seniūnijų seniūnais aptarti bioskaidžių atliekų tvarkymo ir vandentiekio bei nuotekų pasijungimo prie jau esančių tinklų klausimai. Kai kurios seniūnijos buvo pasipiktinusios aplinkosaugininkų darbu, mat vietoj to, kad paskambintų ir įspėtų apie netinkamą žalienųkompostavimą, rašo įspėjamuosius administraciniųteisės pažeidimų protokolus.

Neturi kur dėti

Viekšnių seniūnijos seniūnas Kornėlijus Kryžius pasitarime kalbėjo, kad didžiausia problema su lapais, nes nėra kur jų laikyti. Jei jie paliekami sugrėbti krūvose, išnešioja vėjas. „Žmonės išreiškia didžiulį nepasitenkinimą, pyksta, tačiau ką nors padaryti seniūnijos lėšomis neturime jokių galimybių. Ypatingai daug problemų dėl žaliųjų atliekų prie kapinių“, – teigė K. Kryžius. Jam pritarė ir Tirkšlių seniūnijos seniūnas Juozas Kungys: „Nešamos nudžiūvusios gėlės, krepšeliai, o kuo daugiau žalienų, tuo didesnis šiukšlynas – atsiranda ir maišų, ir padangų, ir butelių, kiekvieną rytą einame ir rūšiuojame.“

Pasak Šerkšnėnų seniūnės Alinos Čekienės, pas juos nėra tiek daug laidotuvių, todėl labai didelių sunkumų nejaučia, žinoma, problemų dėl žalienų yra. „Gal reikėtų prašyti, kad  pakoreguotų įstatymus ir leistų seniūnijose lapus laikyti bent jau kokius metus. Manau, nereikia įrenginėti prabangių kompostinių, užtektų apkalti lentomis ar kaip kitaip aptverti“, – kalbėjo A. Čekienė.

Gavo įspėjimą

LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas sutiko, kad problemų tikrai yra, bet lapus, pasak jo, galima ir laikyti, ir pas ūkininkus vežti, tik reikia stengtis tą daryti: „Deginti lapus taip pat galima, tik ne gyvenvietėse ir  ne miesteliuose. Esmė ta, kad degina ne tik žalienas, bet ir padangas. Jei tik lapai, mediena, nieko nesakome, tik reikia pranešti priešgaisrinei tarnybai ir prižiūrėti. Viskas yra galima. Problema ta, kad jūs kraunate ne tik lapus, bet ir kitas atliekas, dėl ko atsiranda sąvartynas.“

„Jūs sakote: viskas galima, bet už ką tada aš buvau nubaustas? – nesuprato aplinkosaugininkų akiratin pakliuvęs Viekšnių sesniūnas. – Kas buvo tokio baisaus, kad reikėjo „administracinį“ rašyti? Akte parašyta kartono fragmentas ir šakos, o kas yra šakos? Tai ta pati biologiškai skaidi atlieka. Jūs viena sakote, kita darote.“ Jam antrino Mažeikių seniūnijos seniūno pavaduotojas Alfredas Valančius, esą jis irgi turėjęs daug problemų dėl sukrautų šakų. „Atvažiuokite, pasikalbėkime, kartu nuspręskime, ką daryti, bet ne, jūs iškart baudžiate, juk mes ne specialiai kažkur pasidedame, o norime, kad miestas būtų švarus“, – piktinosi A. Valančius.

V. Ąžuolas buvo nustebęs, mat jam neteko girdėti, kad už tokius dalykus baudžiami seniūnai: „Jei seniūnas prinešė lovų, padangų, taip, jis kaltas, bet jei tai padarė gyventojai? Tai juos reikia bausti. Galbūt įrengti vaizdo kameras, didinti baudas, o ne kaltinti seniūnus. Siūlyčiau su kiekvienu seniūnu nuvažiuoti į seniūnijas, apžiūrėti vietas, kur būtų galima sudėti lapus, šakas, kad po to nekiltų nesusipratimų.“

Atidarys naują kompostavimo aikštelę

Kaip teigė Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa, didžiausia problema su žalienomis atsirado nuo kovo mėnesio, kai TRATC`as (Telšių regiono atliekų tvarkymo centras) į Dargių kompostavimo aikštelę pradėjo priimti kompostuojamas medžiagas tik iš gyventojų: „Vienintelė vieta mūsų regione, kur galime vežti atliekas – Jėrubaičių sąvartynas – 50 km, o tai toli, be to, tai mums kainuotų apie 200 tūkst. eurų.“ Pasak A. Žiulpos, gera žinia ta, kad pavasarį Tirkšlių seniūnijoje, Bružų kaime, turėtų atsirasti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė, kurioje bus talpinama 5 tūkst. tonų žalienų per metus. „Tai 10 kartų didesni pajėgumai nei Dargių kompostavimo aikštelės. Jei kainos būtų priimtinos, tikrai tuo galėtume naudotis. Žalienos – nekenksminga atlieka, jas išvežti galima per metus vieną kartą, tik medžiagos turi būti išrūšiuotos, o su rūšiavimu ir atsiranda problemos – neaišku, ar seniūnas bus spėjęs nubėgti paimt šiferio lapą, kol atvyks aplinkosaugininkai, ar ne“, – sakė Vietinio ūkio skyriaus vedėjas.

Susitikime apsvarstyta reali galimybė įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, kad į žalienų kompostavimo vietas gyventojai nevežtų bet kokių atliekų. Savovaldybės meras Antanas Tenys bei administracijos direktorius Bronius Kryžius užtikrino, kad, jei tik bus toks poreikis, vaizdo kameromis bus pasirūpinta. Taip pat pasiūlyta kiekvienoje seniūnijoje įsiregti nedideles aptvertas aikšteles, kur būtų galima laikinai kompostuoti žalienas.

Skirta bauda

Taip pat kalbėta apie tai, kad nemažai miesto ir kaimiškųjų seniūnijų gyventojų nėra prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Meras informavo, kad Mažeikiams buvo skirta 665 tūkst. eurų bauda už tai, kad vykdant projektus nebuvo pasiekti nustatyti rodikliai – trūko 360 prisijungimų. Tokie duomenys buvo fiksuoti 2016 m. gruodžio 30 d., nuo to laiko, pasak jo, įvyko daug pokyčių. UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Vytautas Mažeikis patikino, kad situacija gerėja, dar trūksta apie 150 prisijungimų.

„Prasčiausia situacija Mažeikių mieste – senamiestyje, nes gyvena garbaus amžiaus žmonės, kuriems viską įsirengti kainuoja daugiau nei įvadas, bet reikalai po truputį juda“, – sakė V. Mažeikis.

Vaida GALDIKĖ

Ernestos Šneideraitytės nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode