Sprogimas

Mažeikiuose viešėjo energetikos viceministras

 

Vaida GALDIKĖ

Praėjusią savaitę Mažeikiuose lankėsi ir su Savivaldybės vadovais susitiko energetikos viceministras Vidmantas Macevičius. Susitikime aptartas atnaujintas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas.

Plėtos vietinę elektros gamybą

Kaip teigė V. Macevičius, strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 m.: „Pagrindinis strategijos tikslas – energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas. Stiprinant energetinį saugumą, bus plėtojama patikima ir konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba, kas mažins šalies priklausomybę nuo elektros importo.“ Tikimasi, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 2030 m. importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje. Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindinė – 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad iki 2020 m. savo poreikiams elektrą pasigaminančių vartotojų skaičius išaugs iki 34 tūkstančių, kas sudarys beveik 2 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Iki 2030 m. gaminančių vartotojų šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst.

Neliks iškastinio kuro?

Kalbėta ir apie šilumos sektorių. Pasak V. Macevičiaus, 2030 m. 90 proc. šilumos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, 2050 m. – 100 proc. „Praėjusių metų rezultatas jau yra 68 proc.Dar didesnįiškastinio kuro, dujų dalies šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje mažėjimą lems naujų šilumos, saulės energijos akumuliavimo technologijųpanaudojimas“, – sakė energetikos viceministras. Jo teigimu, jau dviejose savivaldybėse – Visagino ir Panevėžio – yra daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojančių atsinaujinantį energijos šaltinį – saulės energiją.

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus kalbėjo, kad saulės jėgainės pastatymas – ilgas procesas: „Pats su tuo susidūriau. 4–5 mėnesius teko laukti, kol gavau leidimą, dar beveik tiek pat, kol pakeitė skaitiklį.“ V. Macevičius tikino, kad viskas priklauso nuo Finansų ministerijos: „Iki 10 kW galios saulės jėgainės montavimas prilyginamas beveik atomoninės elektrinės pastatymui. Iki 5 kW – tvarka supaprastinta – pastatoma praktiškai per dvi savaites, nes nereikia leidimų plėtrai, gamybai ir kt.“

Statys saulės jėgaines

Taip pat aptartos galimybės buitiniams vartotojams pasikeisti kietojo kuro katilus bei kaip gauti 20–30 proc. subsidijas.Viceministras atkreipė dėmesį į strategijos projekte planuojamus įtvirtinti skatinamojo reguliavimo principus centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje. Strategijos projekte numatoma, kad keičiant reguliavimą taip pat bus siekiama oro taršos mažinimo ir CŠT skatinimo urbanizuotose teritorijose, planuojama ateityje vertinti ir vėsumos poreikį.

V. Macevičių domino Mažeikių rajono savivaldybės pozicija dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos. Savivaldybės vadovai pritarė energetinio savarankiškumo didinimui, siūlydami atkreipti dėmesį į galimybę vartotojams skirti 20–30 proc. subsidijas. Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius užsiminė, kad seniūnijose galvojama statyti saulės jėgaines, kurių elektros gamyba būtų panaudota apšvietimui. Šiuo metu nagrinėjamos galimybės trijose seniūnijose.


Autorės nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode