Į Užgavėnių šventę Sedoje visus – didelius ir mažus – kvietė renginio vedėjas „žydelis“ Gediminas. Jis ragino sustoti į ratelį, o paskui prisistatyti ir ką nors parodyti: padainuoti, padeklamuoti ar pašokti. Kol persirengėliai ruošėsi pasirodymams, vedėjas dar pabuvo ir „prekybininku“: sužadėtuvių žiedą, už kurį pradžioje prašė 20 eurų, atidavė beveik pusvelčiui, o už giros skardinę nuo 50 euro centų nusileido iki 10.
Netruko prasidėti ir linksmoji dalis: įvairiausių persirengėlių pasirodymai. Be tradicinio, daug kartų jau girdėto „Mes žydeliai iš Sedos, norim blynų ir kavos“ skambėjo ir kitokie posmai. Keturios „žydelkos“ padainavo naują Užgavėnių dainą, dvi „čigonės“ – lietuvių liaudies dainą. Originaliai pasirodė Gaidelis ir Ilgaplaukė, turinti milžiniško ilgumo kasą, įdomiai apie save papasakojo Ragana ir Raganiukė bei kiti Užgavėnių personažai. Daktaras Aiskauda su savo „ligoniu“ pareikalavo: „Jei neturit nei blynų, nei kavos, atskaitykit eurą nuo algos.“
O blynų Sedoje per Užgavėnes buvo. Buvo ir kakavos, ir uogienės. Vaišes ruošė Sedos bendruomenės moterys, po išmoningomis kaukėmis neatpažįstamai pakeitusios savo įvaizdį.
Apdovanoti ne tik patys gražiausi ir išmoningiausi persirengėliai, bet ir visi prisistačiusieji. Simboliškai apdovanotos visos šeimininkės, o Laimutė Mažrimienė – dar ir už tradicijų puoselėjimą.
Baigiantis šventei visi sutartinai vijo žiemą iš kiemo, o Užgavėnių lauže supleškėjo Morė – visų negerovių ir ydų simbolis.
Valerija KVEDARAITĖ
