Vytas ALEKNAVIČIUS
Kovo 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko plungiškių Bronislovo Pociaus ir Rimanto Bendoriaus kalendoriaus „Lietuvos valstybės pinigai“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, sutiktuvės bei knygų apie Lietuvos pinigus iš asmeninės Rimanto Bendoriaus kolekcijos pristatymas.
Bronislovas Pocius – istorikas iš prigimties ir pagal išsilavinimą, buvęs ilgametis istorijos mokytojas, todėl jam buvo nesudėtinga keliauti pinigų istorijos bei įvairių laikmečių keliais ir užkariauti auditorijos dėmesį.
„Tai unikalus leidinys apie mūsų valstybės pinigus. Pinigai nuo seno atlieka ne tik reikšmingą ekonominį, bet ir simbolinį vaidmenį: valiutą išleisdama valstybė įtvirtina savo nepriklausomybę. 1918 m.balandžio 4 d. Vokietija Kaune išleido ostmarkes Lietuvai. 1919 m. vasario 26 d., Lietuvos vyriausybės sprendimu, ostmarkės buvo pavadintos auksinais, o pfenigai – skatikais. Vienas pfenigas buvo 100 skatikų. Lietuvos ekonomika, neturėdama savų pinigų, per 1919–1924 metus patyrė 400 mln. litų, arba 40 mln. JAV dolerių nuostolį, nes dėl infliacijos auksino vertė nuolat mažėjo. Kiekvienos valstybės nepriklausomumo rodiklis yra jos pinigai. 1922 m. buvo išleisti lietuviški pinigai: popieriniai litai ir centai. Litai buvo padengti auksu, kurį Lietuva gavo iš Sovietų Rusijos pagal Lietuvos – Rusijos taikos sutartį. Tai buvo 3 milijonai aukso rublių.
1922 m. spalio mėnesį Lietuvos vyriausybė keitė 175 auksinus į vieną litą. Lietuviškas litas įgavo tarptautinį pasitikėjimą ir tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą šalia lito kursavo červoncai ir rubliai.
Lietuvai litai buvo daugiau nei pinigai. Jie simbolizavo laisvės siekį ir nepriklausomybę. 1941 m. kovo 25 d. litas kaip pinigas buvo panaikintas. Liko kursuoti červoncai ir rubliai.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsirado galimybė susigrąžinti savąją valiutą. Savi pinigai – laikinieji talonai – apyvartoje atsirado 1992 m. pabaigoje, o 1993 m. birželio 25 d. grįžo visiems brangus lietuviškas pinigas – litas“, – pasakojo B. Pocius.
Mažeikiškiai neskubėjo skirstytis, uždavė įvairius klausimus ir bendravo, įsigijo istorine vertybe tapsiančių kalendorių.
Autoriaus nuotrauka
