Sprogimas

Kitokia Anglija

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

„Šiuolaikiniam mokiniui ne vien akademinių anglų kalbos žinių reikia. Mes, mokytojai, vaikams norime ir turime duoti gerus anglų kalbos pagrindus, autentišką, kūrybinius polėkius plėtoti padedantį išraiškingesnį žodyną. Jei įkyrių ir banalių žodžių neišvengia anglų kalbos specialistas, kaip tai pavyks moksleiviui. Bet kaip tai mums pasiekti, jei patys neturime galimybės tobulinti akademinės beišnekamosios kalbos įgūdžių“, – retoriškai klausia Merkelio Račkausko gimnazijos anglų kalbos mokytoja Ramutė Čepauskaitė, kuri savo anglų kalbos žinias tobulino neįprasta forma – žinių sėmėsi Anglijoje, Chesterfield`o mieste, betarpiškai bendraudama su įvairaus amžiaus žmonėmis iš įvairių sluoksnių.

 

Trūksta užsiėmimų anglų kalba

„Sėdžiu ir galvoju – kursų, paskaitų, seminarų, konferencijų, kurie vyktų anglų kalba, Mažeikiuose nėra, tai kaip mes, mokytojai, jau nekalbant apie vertėjus, kuriems reikia dar sudėtingesnės kalbos, galime labai gerai vykdyti mokymo procesą. Juk yra kursus organizuojančių įstaigų, Švietimo centras, žmonės turi gauti gimtakalbio anglo paskaitas. Nevadinkime savęs išskirtiniais, gal ir turime tos metodikos, bet man nepakanka atvykusio lietuvio, kurio, beje, ir žodynas kartais būna pernelyg ribotas, neišgirsi nė vienos idiomos, frazės, paskaitos anglų k. Kol mokytojams nebus suteikta tokia galimybė, tol mūsų vaikai negaus tokio mokymo, kaip gauna, sakykim, Švedijos, Danijos mokyklose. Dabar išklausai, kaip sakoma, vien dėl to, kad gautum dokumentą, todėl man tas išvažiavimas davė daug daugiau, nei visi kursai, kuriuose dalyvavau Lietuvoje“, – samprotauja anglistė R. Čepauskaitė.

 

Lemtingas susitikimas

Mokytoja džiaugiasi, kad jai tas svajones įgyvendinti padeda draugai – buvęs Anglijos skautų vadovas, pakilęs naujam gyvenimui po penkių komos mėnesių dėl sepsio po operacijos, ir Carol Muckley bei jos sūnus, jos vienmetis Jonathan Herring, gyvenantys Anglijoje, su kuriais likimas suvedė prieš 20 metų – tada jie atvyko pas Mažeikių skautus, o Ramutė vertėjavo. „Negalvojau, kad ta draugystė tęsis visą likusį gyvenimą. Labai laiminga, kad jie suteikia man tokią galimybę, bet su skaudančia širdimi priimu tokias dovanas, nes visada galvoju, kada bus toks laikas, kai aš pati galėsiu oriai savo išlaidas apmokėti, o „ne sėdėti jiems ant sprando“, – apimta dviprasmiškų jausmų kalba R. Čepauskaitė.

 

Šiltas sutikimas

„Nors prieš skrydį ir skaudi žinia apie artimo žmogaus mirtį pasiekė, ir išlipimas iš lėktuvo Mančesteryje užtruko – mat keleivius terorizavo girtas rusas, todėl teko laukti policijos, bet nuotaiką sušildė, pamačius mažutę gero veido Carol, kuri iškart įsikibo į parankę, ir mes išvykome į jos namus Česterfilde. Pirmas įspūdis, ką pamačiau – švytinčios naujutėlaitės mašinos. Dar labiau sušildė ir Caroldraugų sutikimas. Sužinoję, kad atvyksta viešnia iš Lietuvos, ėjo pas mane su krepšiais dovanų – tai ir kremai, vonios druskos ir pan., įdėjo tai, ko manė, kad mes neturime. Aplankiau Carol kaimynę Ivette, kuri puolė man į glėbį ir džiaugėsi dar kartą pamačiusi mane, tai antras susitikimas su ja. Štai jau ne kartą tokia šilta ir svetinga man pasirodo Anglija ir jos gyvybe kunkuliuojantys mažesni miestai. Jie savo dvasia nepanašūs į Londoną“, – kelionės pradžią prisimena mokytoja ir gabi vertėja.

 

Betarpiškas bendravimas

Toliau pasakodama apie tai, kaip tobulino žinias, ji akcentavo, kad dažniausiai ėjo tiesiog į namus ir jų aplankė nemažai, beje, visur ją priėmė šiltai. Kadangi Ramutė yra komunikabili, todėl ir pokalbiai užsimegzdavo lengvai – pasak jos, koks pats esi, taip tave ir priims. Bendravo ir su universiteto studentais, ir su mažais vaikais. Kaip pati sako, už jokius pinigus tokio bendravimo nenusipirksi. Važinėjimas autobusu, traukiniu irgi davė teigiamos patirties bendravimui. Buvo labai įdomių socialinių situacijų, bet visur sulaukė vietinių noro padėti jai. Kartą Česterfilde autobuse užkalbino net įkaušęs anglas ir bandė kviestis į svečius.

 

Tolerancija visoms tautoms

Ką pastebėjo, lankydamasi šeimose? Pasak pašnekovės, palyginus su anglais, lietuviams labai stinga kantrybės. Didžioji dalis anglų nusiminę, kad jie nebe Europos Sąjungos dalis. Tai situacijai įtakos labiausiai turėjo senyvo amžiaus žmonės, kurie tikėjo, kad po išstojimo išvažiuos musulmoniškų šalių atstovai, tačiau ir jie pažymi, kad ne visi musulmonai blogi, ir padeda jiems integruotis į visuomenę. Jei lietuviai mėgsta niekinti kitų tautybių žmones, tai ten priimami visi. Kaip tolerancijos pavyzdį ji pateikė Carol, kuri mokė musulmones moteris, o jų mokyti ateidavo vilkėdama musulmoniškus rūbus. Beje, ji yra dirbusi kalėjime ir vedusi kaliniams anglų kalbos pamokas.

 

Gera mokymo bazė

Lankydamasi šeimose pastebėjo ir mūsų bei jų kultūros skirtumus – pirmiausia, nėra jokių patyčių. „Eini gatve, niekas nekomentuos tavo išvaizdos, aprangos – priešingai nei Lietuvoje. Ko pasimokyti iš jų – neteisti kito, savitarpio supratimo, mokėti išklausyti kitą žmogų, neišgirdau užgaulių replikų iš vaikų lūpų, nors daug mokymo įstaigų teko aplankyti. Nustebino, kad mokytojai turi padėjėjus, yra pasiruošimo pamokos, beje, ir pati bazė geresnė – Lietuvoje nėra galimybės net gerų vadovėlių nusipirkti“, – įspūdžiais dalinasi R. Čepauskaitė. Pašnekovę nustebino faktas, jog dienos metu, kai vyksta pamokos, beveik nepastebėsi gatves zulinančių mokyklinio amžiaus vaikų, o Lietuvoje už be priežasties praleistas pamokas neskiriamos baudos, iš pamokų bėgantys, namų darbų neparuošę paaugliai yra skaudi Lietuvos švietimo sistemos opa.

 

Efektyvus universitetų mokslas

Vienas anglistės Ramutės kelionės tikslų – nuvykti į Anglijos Šefildo mieste esantį Hallam universitetą, kur išklausė ir 4 val. psichologijos kursus mėgėjams, kaip pat sako, labai aukšto lygio paskaita. Jai įsiminė žodžiai, užrašyti ant universiteto sienos, apie žmogaus išskirtinumą – visur pabrėžiama individualybė, kad kiekvienas iš mūsų svarbus, nepriklausomai nuo atliekamo darbo. „Manau, kad kultūrą pradedame kurti nuo savęs – kokie būsime patys, tokie bus ir šalia mūsų esantys“, – teigia mokytoja. Atkreipė dėmesį ir į geras sąlygas universitetuose – mokslas efektyvus. Ten, jei mokaisi vertėjo specialybės, tai tam dalykui ir skiria dėmesį, kaip pažymi pašnekovė, priešingai nei pas mus, nėra nei etikos, estetikos, filosofijos, religijotyros. Tęsdama mintį, sako, kad geriau jau bent dvi viduriniu lygiu užsienio kalbas mokytų, kaip yra tenai. Be to, mokytis papildomos užsienio kalbos universitete galima pradėti neturintiems ir pagrindų. „Man pasitaikė proga pabendrauti su penktą geriausią atestato vidurkį pasiekusia Emily Heath, Salfordo universitete studijuojančia medicinos chemiją. Ji nė kiek nepriminė kai kurių mūsų išpuikusių, susireikšminančių devintukininkų ar dešimtukininkų, prie kurių paprastas mokytojas turi bijoti prisiartinti. Ši daug pasiekusi studentė man papasakojo apie Salfordo universiteto vertinimo sistemą ir sudėtingas medicinos studijas“,– kalbėjo R. Čepauskaitė.

 

Buitis iš arti

Ramutė džiaugiasi, kad pamatė tai, ko nebūtų pamačiusi gyvendama viešbutyje. Labiausiai ją glumino, kad, užėjus į svečius, nereikėdavo nusiauti batų, o ir patys namuose visi vaikšto su batais. Svečiuojantis anglų namuose jai neteko pamatyti tokios prabangos, kaip kai kurių lietuvių, vyrauja minimalistinis stilius, pvz., svetainėje jokių sekcijų, jei biblioteka – tai biblioteka. Pasidomėjusi, kaip atrodo socialiniai būstai, kuriuos gauna negalintys įsigyti savo būsto, nustebo – Lietuvoje tokių sąlygų nėra.

 

Prabanga ir poilsis

Draugai suteikė galimybę ir po istorines bei pažintines vietas pasižvalgyti. Teko apsilankyti ir prabangiuose Chatsworth`o rūmuose, kurių langai auksiniai – tai naujojo grafo investicijos, net 50 mln. svarų sterlingų. Tiesa, čia ji lankėsi jau antrą kartą, rūmai pilni brangenybių, paveikslų. Didžioji dalis rūmų – muziejus, alsuojantis prabanga, o kita – gyvenamoji dalis. Nustebino, kad Šefildo galerijoje paveikslų pasižiūrėti žmogus gali įeiti veltui, taip pat nereikia mokėti ir už poilsį bei lankymąsi žiemos soduose.

 

Anglai apie karališkąją šeimą

Kaip būnant Anglijoje nepasidomėti, koks eilinių anglų požiūris į karališkąją šeimą – pasirodo, anglai visiškai nepriima princo Čarlzo ir dauguma jų nenori jo matyti būsimuoju karaliumi. Kaip vienas britų laikraštis rašė – tai išlepęs princas, kurio nuomonei prieštarauti neįmanoma, jis pavydi net sūnui princui Viljamui, taip pat šiuo metu itin akylai tyrinėjama, atsargiai vertinama ir princo Henrio sužadėtinė Meghan Markle.

 

Branginkime savo gydytojus

Ramutė taip pat pasidalino ir kitais pastebėjimais. Aprengti vaiką ir išleisti į mokyklą ten kainuoja pigiau. Kokybiškų prekių galima įsigyti pigiau nei mūsų supermarketuose, daug tikrų išpardavimų. „Taip, už važiavimą viešuoju transportu mes mokame mažiau. Ką mes Lietuvoje galime branginti? Savo gydytojus, nes ten situacija daug blogesnė, ilgos eilės ir kokybė prastesnė. Ar tau pavyktų prisitaikyti, kai tu būtum jau nebe svečias – sunku pasakyti, bet, jei kokia šeima suteiktų būstą vieniems metams, kol įsigyčiau jų universiteto magistro laipsnį, jau kabinčiaus į gyvenimą“, – pastebėjimais dalinasi anglistė Ramutė.

 

Supratimas ir atvirumas

Mokytoja labai apgailestauja, kad jos draugas Aivenas Brentnalas (Ivan Brentnall) yra pasiligojęs ir šiuo metu trapus, todėl brangina jo dovaną atminčiai apie jį ir baiminasi, kad tai nebūtų kaip atsisveikinimo ženklas – jau sulaukė džiugių žinių, kad jis sėkmingai išgyveno dar vieną operaciją. „Tai tikri draugai ir gaila, kad jie taip toli. Supratimas, atvirumas – jie man draugystės simboliai. Pradėjome bendrauti, kai dar neturėjome elektroninių ryšio priemonių, rašėme laiškus. Beje, ir dabar Carol nemėgsta nei pokalbių telefonu, nei elektroninių laiškų – rašau jai laiškus ir siunčiu paštu. Dėkinga jiems, kad galiu mokytis geros anglų kalbos, kad man padeda, nes aš viena iš mokytojos atlyginimo, net pridėjus verslo pinigus, negalėčiau ten išvykti“, – prisimena vertėja ir mokytoja R. Čepauskaitė. Atsakomojo anglų draugų vizito mokytoja laukia rugsėjo, spalio mėn., tada jiems parodys Lietuvą. Tiesa, pirma, dar vasarą, Carol padovanos lietuvei mokytojai kelionę į gražią Vaito (Wight)salą, į kurią leisis kartu su Carol.

 

Tarimą galima palengvinti

Pašnekovė džiaugiasi, kad finansiniams rūpesčiams nukritus nuo pečių, galėjo parsivežti geros literatūros, pvz., psichologijos tematika „Neprotingos smegenys“ („Idiot brain“). Kaip sakė mokytoja, jai įdomu sužinoti, kodėl tos smegenys kartais verčia elgtis neprotingai – ne taip, kaip norime elgtis. Taip pat įsigijo tokios literatūros, kurios negautų Lietuvoje, ypač brangina parsivežtus anglų nacionalinius vadovėlius – pratybų knygeles, kurios palengvina vaikams mokantis tarimo. Jau pabandė mokydama savo mokinius ir yra įsitikinusi, kad dėl šių vadovėlių patirties keisis ir jos darbas. „Aš važiavau ne tik į kursus, bet važiavau bendrauti su įvairiais žmonėmis iš įvairių sluoksnių ir taip tobulinti anglų kalbą. Ar išmokau naujų žodžių? Be abejo, kad ir žodis „nip in“ – „greitai“, vartojamas šnekamojoje kalboje, noriu, kad mano anglų kalba būtų tikroviška – 24 metus dirbu mokytoja ir tiek laiko teikiu vertėjos paslaugas, tačiau dar daug ko nežinau. Atsisveikinimas buvo ilgas ir skausmingas. Aš jiems dėkinga, kad visą savaitę pietavau skirtinguose, su įdomia aplinka anglų restoranuose ir jaukiose smuklėse. Carol sūnus Džonatanas (Jonathan) pasakė, kad jo mama su manimi puikiai leido laiką ir aš pati nebuvau jiems našta, todėl galiu į jo namus atvykti, kada tik panorėsiu. Supratau, kad savo draugų nenuvyliau. Tik lėktuvui nusileidus Rygoje smogė skaudi realybė – mes, lietuviai, to dažnas negalime sau leisti – keliauti su visa šeima ir džiaugtis unikalia galimybe gėrėtis pasauliu ir mokytis kalbų iš pirmų lūpų“, – pokalbį užbaigė anglų k. mokytoja ir vertėja R. Čepauskaitė.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode