Sprogimas

Mažeikių kraštą garsinančios bažnyčios – Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės

 

Šį mėnesį keliaujame į Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią. Į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti kai kurie šios bažnyčios objektai: šviestuvas, du altoriai su paveikslais, kai kurie kiti pavieniai paveikslai. Tiesa, pati bažnyčia į kultūros vertybių registrą įtraukta nėra.

Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia yra Užlieknės kaime, 7,5 km į vakarus nuo Viekšnių, Šventupio (Ventos kair. intako) kairiajame krante. Bažnyčia medinė, nedidelė, stačiakampio plano, su vienu bokštu. Priklauso Mažeikių dekanatui.

Koplyčia

Iš pradžių Užlieknėje buvo koplyčia, kuriai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai (gegužės 3 d. Šv. Kryžiaus Atradimo ir liepos 22 d. Marijos Magdalenos). XX a. pradžioje begriūvančią koplyčią remontavo du Užlieknės kaimo ūkininkai, kai kurie gyventojai savo aukomis išpuošė vidų. Vietos vargonininkas Vaitkevičius iš ūkininkų surinktų pinigų Rygoje nupirko ir koplyčioje pastatė vargonus. Prieš 1914 m. altorių ir medžio raižinius padarė medžio darbų meistras Vincentas Juodeikis. 1933 m. (kitais duomenimis 1929 m.), vadovaujant Medžialenkės kaimo statybininkui P. Garaliui, koplyčia užkelta ant apvalių rąstų ir perkelta į kitą vietą, maždaug 300 m nuo buvusios vietos. 1931 m. Januškaitė bažnyčiai padovanojo 24 ha žemės. Koplyčia atnaujinta, joje įrengti keturi altoriai. Šventorius aptvertas medine tvora. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. Bažnyčios steigėjas ir rektorius – klebonas Stanislovas Ercius, po jo čia paskirtas kunigas Liaudanskis.

Bažnyčia

Medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Šventorių juosia statinių tvora. Pokario metais ir dabar bažnyčia nuolatinio kunigo neturi – aptarnauja Viekšnių klebonas. Bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis kryžius Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti. Ant kryžiaus yra toks užrašas: „1387 –1987 Lietuvos krikštui 600 m.“ Šventoriuje prie vartų stovi senas nedidelis metalinis kryžius, įmontuotas į akmenį, statytas 1904 m., atgabentas kartu su bažnyčia iš senosios jos stovėjimo vietos. Panašus kryžius yra likęs ir senoje vietoje. Tebėra ir seni medžiai, kadaise supę maldos namus.

Kapinės

Veikiančios Užlieknės kapinės, kaip teigiama internetinėje enciklopedijoje, yra prie bažnyčios, pušynėlio pakraštyje. Aptvertos akmenų tvora. Spėjama, kad įrengtos prieš 1867 m., nes yra pažymėtos žemėlapyje. Jose palaidoti dvasininkai: Stanislovas Ercius (gim. data neįskaitoma – mirimo data 1936-04-23, 54 metų) ir Kazimieras Vilkickas (1874-01-02–1943-10-24), gyvenęs ir kunigavęs Užlieknėje.

Kiek toliau į vakarus nuo šių kapinių, miškelyje, ant kalnelio, yra dar senesnės Užlieknės kapinės, vadinamos Žydų kalnu. Ant kapinių kalnelio stovi metalinis kryžius su užrašu: „Fund. Leonas ir Cicilija Sidabrai 1925“. Šios kapinaitės buvo jų žemėje. Išlikęs toks pasakojimas, kad XIX a. pradžioje Užlieknės kaimo centre, ant kalno, buvo pastatyti dideli rūmai, kuriuose gyveno žydai. Vieną kartą kalnas atsivėrė ir į jo prarają pradėjo smegti rūmai. Tąsyk vienas žydas, norėdamas išsigelbėti, pasičiupo brangenybes, išbėgo lauk, ėmė viską ir užkasė. Kai tik tą lobį užkasė, rūmai visiškai susmego į prarają ir vėl liko pats paprasčiausias kalnas. Žmonės to įvykio atminimui ant kalno pastatė paminklą, ant kurio įamžino visų ten gyvenusių žydų vardus, pavardes ir pavadino tą kalną Žydų kalnu. Ir dabar ant to kalno tebestovi paminklas, o daugelis tiki, kad jame kažkur tebėra užkasti lobiai. Apie čia pastatytą kryžių aiškinama ir taip, kad paminklą L. ir C. Sidabrai savo žemėje pasistatę kuriam iš jų sunkiai susirgus, tačiau čia jie nepasilaidoję. Gali būti, kad paminklą jie statė ne sau, o jau čia palaidotųjų atminimui.

Įtrauktas šviestuvas

Pasak Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Rūtos Končiutės-Mačiulienės, į kultūros vertybių registrą (KVR) įtraukti ne tik du altoriai, bet ir pavieniai paveikslai: „Gerasis Jėzus“ bei „Nukryžiuotasis“. Įdomu tai, jog į KVR įtrauktas ir šviestuvas, kuris 2007 metų pavasarį vykusio gaisro metu, deja, buvo sunaikintas. Gaisro metu sudegė stogas, vidaus perdangų dalis, stipriai apdegė viena siena ir bažnyčios bokštas. Ugnis sunaikino kairįjį šoninį altorių ir šalia jo kabojusį nežinomo autoriaus paveikslą, kuriame buvo vaizduojamas prisikėlęs Kristus.

Garsėja atlaidais

Užlieknė nuo seno garsėja Marijos Magdalenos atlaidais. Į juos dar tarpukaryje suplaukdavo minios maldininkų. Bažnyčiai priklausė 24 ha ūkis su erdviais trobesiais ir stebuklingu šaltiniu Šventupio upelyje. Stebuklingasis vanduo dvasiškiui duodavo daug pelno.

Išlikę

Iki šių dienų, kaip minima Mažeikių krašto enciklopedijoje, išlikęs klebonijos pastatas, kuris sovietiniais metais atnaujintas, apmūrytas (jame buvo biblioteka, felčerinis punktas, kirpykla). Dabar jame gyvena žmonės. Yra išlikusi alyvų alėja, vedanti iš bažnyčios į kleboniją, kuria vaikščiodavo kunigas. Netoli bažnyčios, prie pagrindinio kelio, buvusi špitolė. Joje gyveno davatkos, varpininkės, zakristijonas. Vėliau šiame pastate įsikūrė paštas ir kultūros namai, kurie 1997 m. perkelti į buvusį vaikų darželį. Buvusiame vaikų darželyje dar įsikūrusi biblioteka ir medicinos punktas. 2007 m. parapijos bendruomenė susigrąžino parapijos namus ir įteisino pastatą. 2012 m. pastatas renovuojamas, nes gautas finansavimas dalyvaujant Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės projekto įgyvendinime ir pateikus paraišką. Renovacijos projektą sukūrė klebonas kun. Kęstutis Zybartas kartu su Viekšnių ir Užlieknės parapijų ekonominės tarybos vicepirmininku Vitaliu Lizdeniu. Numatyta įrengti bendruomenės veiklai patalpas, sekmadienio mokyklos patalpas bei nakvynės patalpas piligrimams.

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Nuotrauka iš Mažeikių krašto enciklopedijos

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode