Šiandieninis mūsų puslapio svečias – mažeikiškiams labai gerai pažįstamas ilgametis regioninės televizijos vaizdo operatorius Vidmantas Varapnickas. Jo zodiako ženklas – Ožiaragis, o kitų metų lapkričio mėnesį mūsų pašnekovas minės gražų savo 50-ties metų jubiliejų.
Senų legendų kraštas
V. Varapnickas tuometę vidurinę mokyklą baigė Ylakiuose, jaukiame bei ramiame miestelyje Skuodo rajone, ir nė pats nepastebėjo, kad jau beveik dvidešimt metų nesiskiria su filmavimo kamera. Vaikystė prabėgo senais padavimais ir įdomiomis istorijomis apipintame Ylakaičių kaime. Šio krašto istorija byloja, kad IX a. per Kuršą žygiavę vikingai susirgo kažkokia liga ir pradėjo mirti. Matydami, kad nepaneš prisigrobto turto, svetimšaliai šalia laidojamų karių užkasė ir statines, pilnas aukso. Prie Luobos upės su aukso dirbinių įkapėmis buvo palaidotas vikingų vadas, virš kurio kapo buvęs supiltas Paluobės piliakalnis. Tikėdami šia legenda, auksinio vikingo ieškotojai 2002 m. kastuvais, o 2006 m. – ekskavatoriumi išrausė ir nukasė trečdalį piliakalnio, tačiau, visų dideliam nusivylimui, aukso taip ir nerado.
Senose Ylakių kapinėse, bendrame kape, amžino poilsio kartu atgulė V. Varapnicko bočiai ir tėveliai, buvę paprasti kolūkiečiai. Brolis su šeima šiandien tebegyvena Gėsaluose.
Baigęs mokyklą, kaip ir daugelis to meto jaunuolių, dvejiems metams buvo pašauktas į sovietinę karo tarnybą Maskvoje. Pusę metų pasimokęs karinėje mokykloje, vėliau tarnavo vairuotojų dalinyje. Tais laikais jo kranas buvo tikrai galingas ir galėjo kelti net 21 toną svorio. Kurį laiką vaikinas net buvo komandiruotas į Lenkiją.
Tarnybos metu užsiėmė mėgstamu dalyku – fotografija. Turėjo atskirą kambariuką, kuriame buvo įrengta fotostudija, iš Lietuvos gaudavo reikalingų medžiagų nuotraukoms daryti. Kai kas nors sumanydavo savavališkai palikti tarnybos vietą ir pabėgti, tekdavo keltis net naktį ir daryti bei dauginti bėglių nuotraukas, nes kopijavimo aparatų tuomet neturėjo. Pagal išdalintas nuotraukas ir būdavo ieškomi pabėgėliai, tokius sugavus, laukė labai dideli nemalonumai bei bausmės.
Naujas gyvenimo etapas
Po tarnybos armijoje iki privatizacijos V. Varapnickas ketverius metus dirbo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato, įsikūrusio Žemaitijos gatvėje, fotoateljė. Laikraštyje radęs skelbimą ilgai nedvejodamas įsidarbino fotografu. Darbas buvo įdomus ir nesunkus. Tada dar buvo madingos gausios vestuvės ir fotografuotis čia atvykdavo vestuvininkai ne tik iš Mažeikių, bet ir iš Skuodo, Akmenės bei Telšių rajonų. Laukiančiųjų eilės buvo įprastinis dalykas ir į jas išsirikiuodavo net po 5–7 vestuves.
Kai šis objektas buvo privatizuotas ir jį įsigijo vienas Mažeikių verslininkas, vyras nusprendė pasukti kitu keliu. Žinoma to meto žurnalistė Natalija Martinaitienė susirado gabų jaunuolį ir pasiūlė dirbti televizijos operatoriumi. Lietuvos televizijoje buvo apmokytas ir įgijo reikalingų praktinių žinių. Tuo metu Lietuvos televizijos komanda Mažeikiuose ruošdavo informacinius reportažus „Žinioms“, „Panoramai“ ir kitoms laidoms iš penkių Žemaitijos rajonų: Mažeikių, Akmenės, Plungės, Skuodo ir Telšių. Buvusiame Ryšių mazgo pastate dirbo žinomas mažeikiškis Gintautas Alekna ir iš jo studijos visa filmuota medžiaga būdavo perduodama į Vilnių.
V. Varapnickas Mažeikiuose susipažino ir susidraugavo su Sonata iš Ventos miestelio, o 1991 m. sukūrė šeimą, užaugino du sūnus – Mantą ir Roką.
Laikas nestovi vietoje
Pasak pašnekovo, 2005 m. buvęs regioninės televizijos „Roventa“ programų direktorius Kęstutis Jankevičius „nutempė“ pas generalinį direktorių R. Venclovą ir pasiūlė darbą šiame kolektyve. Dabartinio darbo specifika labai dinamiška ir įvairi.Nuo to laiko pakeitė savo darbų grafikus: „Mano darbo diena gali prasidėti labai anksti ryte, o baigtis labai vėlai. Daugelis renginių vyksta po įprastų darbo valandų ir labai dažnai nedarbo dienomis, tačiau dabar filmuotą medžiagą atiduodu į studiją, o įgarsinimu ir montažu užsiima kiti žmonės. Anksčiau dar filmuodavau vestuves, krikštynas ir kitokius proginius šeimų renginius, bet vėliau to atsisakiau. Kartą teko filmuoti laidotuves, kai tragiškai žuvusiojo giminaičiai norėjo, kad medžiaga būtų perduota į užsienį. Mano darbo geografija labai plati, o sutiktų žmonių margumynas ir įvairovė labai įdomi bei spalvinga.“
V. Varapnickas prisiminė, jog ne kartą teko lydėti ir filmuoti mažeikiškių grupes Seime, Telšiuose teko skristi su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, dalyvauti rajono žiniasklaidos atstovų susitikime su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite, ne kartą filmavo ir buvusį prezidentą Algirdą Brazauską, kitus žymius žmones, politinius veikėjus, atlikėjus ir kt.
Nieko nekeistų
„Jeigu reikėtų vėl viską pradėti iš pradžių, tai nieko nekeisčiau ir daryčiau tą patį, – atviravo pašnekovas. – Į darbą einu su malonumu, nes manęs visada laukia nauji įvykiai ir įdomūs žmonės. Mano tokia žemaitiška natūra ir aš pripratau kasdien būti kartu su žmonėmis, stebėti ir įamžinti džiugias, reikšmingas istorines akimirkas, kasdienius rūpesčius bei problemas. Sėdėti kavinėse ir triukšmingose kompanijose, tuščiai leisti laiką – ne man. Per daugelį metų žmonės įprato, kad beveik viską, kas yra svarbesnio, nufilmuoja regioninė televizija.“
Pasak V. Varapnicko, prasidėjo Tarptautinis meno festivalis, o savaitgalį naujajame stadione šurmuliavo „Bobų vasara“. „Aš ten tikrai būsiu ir filmuosiu, kaip tai darau jau daugelį metų“, – išvakarėse sakė vaizdo operatorius.
Kolegos minėjo, kad V. Varapnickas taktiškas, mandagus ir paslaugus. Tie, kurie dažniau lankosi įvariuose renginiuose, tikrai pastebėjo, kad mūsų rašinio herojus niekada „nelipa per galvas“, kad užsiimtų dominuojančią padėtį, niekada nesistengia savo darbu ir buvimu atkreipti aplinkinių dėmesį, trukdyti pasirodymui ar oficialiai ceremonijai.
Ir dar vienas įdomus pastebėjimas. Galima sakyti, kad šio vyro kuklumas jam pakišo „kiaulę“. Pats Vidmantas nelabai prisimena, kad per daugelį metų apie jį kas nors būtų rašęs žiniasklaidoje ir jį kalbinęs. Šių eilučių autoriui taip pat nepavyko rasti jokių faktų bei užuominų internete apie žmogų, kurį kasdien sutinkame ir kuris yra tapęs neatskiriama mūsų krašto visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo dalimi. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotrauka autoriaus
