XII tarptautiniame meno festivalyje „Mažeikiai 2018“ publikai buvo pristatyta ne tik laiko patikrinta žymių kompozitorių Karlo Marijos fon Vėberio, Volfgango Amadėjaus Mocarto, Johaneso Bramso muzika, bet ir pasaulinė premjera – Artūro Mikoliūno simfoninis kūrinys. Šią programą pristatė Vokietijos jaunimo simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Vilmanto Kaliūno.
Spalio 5-osios vakaro koncertinė programa Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje prasidėjo vokiečio K. M. fon Vėberio operos „Laisvasis šaulys“ uvertiūra. Kompozitorius – romantizmo epochos atstovas, kuriam ypač buvo svarbus operos žanras. Minėtoje epochoje opera įgauna savitą tautinį charakterį. Tai susiję su nacionaliniais judėjimais, revoliucijomis, XIX amžiuje nuvilnijusiomis per visą Europą ir sukėlusiomis pasididžiavimo jausmą savo tauta.
Vokietijos jaunimo orkestras uvertiūrą atliko gan santūria, klasicistine maniera. Norėjosi, kad jaunieji atlikėjai jaustųsi kiek laisviau, lyg patys būtų šauliai ir žiebtų aštrias strėlines kibirkštis uvertiūros kulminacijose. Nors Vokietijos jaunimo simfoninio orkestro jauniausiam atlikėjui 14, o vyriausiam 20 metų, profesionalumas, gilus įsiklausymas į kiekvieną muzikinį garsą ir glaudus bendradarbiavimas su orkestro vadovu, dirigentu V. Kaliūnu, buvo aiškiai girdimas nuo pat pirmųjų uvertiūros eilučių.
Profesionalumą bei patirtį liudija ir jų koncertinės kelionės, kurios driekiasi nuo Amerikos, per Europą, Afriką, iki pat Kinijos. V. Kaliūnas koncerto metu pranešė publikai, jog savo koncertinį turą su orkestru po Baltijos šalis pradėjo būtent Mažeikiuose
Klausytojai išgirdo ir V. A. Mocarto Koncertą orkestrui ir obojui C-dur, KV 314. Publika nuščiuvusi klausėsi 16-mečio obojininko Pijaus Paškevičiaus atliekamos muzikos. Stebino P. Paškevičiaus technika, jo pirštai išties miklūs. Buvo girdėti puiki klasicistinės manieros pajauta, tos epochos muzikinės formos samprata. Žavėjo Pijaus muzikinio garso paletė, kuri tą vakarą driekėsi pačiomis įvairiausiomis spalvomis.
Instrumentalistas yra daugelio tarptautinių konkursų pirmų premijų laureatas, kviečiamas koncertuoti įvairių Europos šalių koncertinėse salėse.
Koncertui nuskambėjus, žiūrovai „išsireikalavo“ biso (papildomo kūrinio), tad atlikėjas drauge su Vokietijos jaunimo simfoninio orkestro pirmuoju smuiku, koncertmeisteriu, atliko ariją iš Johano Sebastiano Bacho Pasijos pagal Matą.
Antrojoje koncerto dalyje skambėjo J. Bramso Simfonija Nr. 3, F-dur. „Visai neseniai mūsų orkestrą plukdė keltas. Įvyko nelaimė – keltas užsidegė, žmonės ir transporto priemonės paskendo dūmuose. Dvi valandas neturėjome ryšio pranešti artimiesiems, kas nutiko. Netrukus, spaudoje pasirodė kraupus straipsnis su dar kraupesnėmis nuotraukomis, neva laivas užsidegė ir šimtai žmonių patyrė nelaimę. Po šios baisios žinios keletas Vokietijos jaunimo orkestro vaikų tėvų buvo išvežti į ligoninę su nervų priepuoliais. Nepaisant šių neadekvačių „rašliavų“, viskas baigėsi laimingai – ugnis užgesinta, mes sveiki. Su orkestrantais nutarėme nuraminti ir pakelti nuotaiką sau, aplinkiniams ir pagroti J. Bramso Simfoniją Nr. 3 siūbuojančiame kelte“, – prieš grojimą šypsodamasis dirigentas V. Kaliūnas dalijosi prisiminimais su publika.
Ir išties koncerte skambėjusi simfonija buvo tarsi aliuzija į tą siūbuojantį keltą. Buvo girdėti epiška ir santūri muzikos tėkmė, jaunieji orkestrantai tiksliai jautė dirigento ranką. Nepaisant minėto santūrumo, publika įsiliejo į skambėjusios muzikos srovę. O simfonijos finalas – vėlgi aliuzija į istoriją apie keltą: orkestras griežė ugningai ir su džiugesiu, tarsi minėdamas laimingą istorijos pabaigą.
Koncerto pabaigoje įvyko pasaulinė premjera. Publikai pristatyta A. Mikoliūno simfoninė pjesė „Prie vandens malūno“. Kūrinio autorius žinomas kaip puikus fagotininkas Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Taip pat jis užsiima kompozicija – yra parašęs keletą kūrinių. „Greitai jis taps labai įžymiu Lietuvos kompozitoriumi“, – viltį išreiškė V. Kaliūnas.
Simfoninė pjesė „Prie vandens malūno“ – istorija apie paties kompozitoriaus smagią dieną drauge su šeima. Išties tas smagumas buvo girdėti kūrinyje: sinkopuotas (laužytas) ritmas, džiazo intonacijos, žaisminga melodika. Iš orkestrantų besišypsančių veidų buvo galima suprasti, jog kūrinys išties „vežantis“.
„Kaip ir būdinga Mažeikiams, teskamba „Medžiotojų choras“, – netikėtai paskelbė V. Kaliūnas, tad nuskambėjo finalinis koncerto bisas – iškilminga ir džiaugsminga K. M. fon Vėberio operos „Laisvasis šaulys“ trečiojo veiksmo „Medžiotojų choro“ muzika.
Koncerto pabaigoje žiūrovų ovacijos netilo ilgai – plojo net atsistoję. Tai tik paliudija, jog koncertas išties sėkmingas.
Vokietijos jaunimo simfoninį orkestrą dar bus galima išgirsti Kauno valstybinėje filharmonijoje spalio 12-ąją ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje spalio 14-ąją.
Lukrecija STONKUTĖ
