Sprogimas

Sedos kautynių paminėjimas

 

Rudeniškai ūkanoto spalio 7-osios ryto tylą Sedos mieste sudrumstė Sedos pučiamųjų orkestro „Griaustinis“ atliekama melodija, tačiau prieš 74-erius metus čia skambėjo toli gražu ne muzikos garsai: čia vyko kruvina kova – saujelė ryžtingai nusiteikusių TAR apsaugos karių bandė sulaikyti kelis kartus didesnę sovietinio okupanto armiją. Kautynių baigtis buvo tragiška: žuvo virš 100 lietuvių karių, o kautynės pralaimėtos. Dabar Sedoje kasmet vyksta šių kautynių paminėjimai, kurie tampa vis įdomesni ir prasmingesni.

Dalyvių gausa

                     

Šiemet į paminėjimą atvyko didelis būrys šaulių ir susirinko pilnutėlė Sedos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia. Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas aukojo šv. Mišias: „Maldaukime Dievo, kad jis apsaugotų nuo įvairiausių negandų Sedą, mūsų kraštą – Žemaitiją, Lietuvą ir visą pasaulį.“

Po šv. Mišių visi susirinko prie paminklo kariams kovotojams, esančio prie pat bažnyčios, nes būtent čia, Varduvos upės vingyje, ir vyko pati nuožmiausia kova. Renginio vedėjas Gediminas Jokubauskas padeklamavo gražų posmą ir priminė, kad spalio 7-oji – dar ir Krašto apsaugos diena, bei pakvietė tarti žodį Sedos seniūnijos seniūnę Audronę Dipševičienę, kuri pasveikino susirinkusiuosius ir padėkojo už dalyvavimą: „Spalio 7-oji – istorinė diena. Nepamirškime jos.“

Bandymai ištrinti atmintį nepavyko

Prie paminklo kalbėjusio Mažeikių šaulių 801-osios kuopos vado Prano Trakinio teigimu, būtent vakarykštės (spalio 6-osios) partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės parodė, kad tauta turi istorinę atmintį ir visokie bandymai ją ištrinti nepavyko.

Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis.

Jau nebe pirmą kartą Sedos kautynių minėjime dalyvauja Sedos kautynių, 1941-ųjų metų Birželio sukilimo dalyvio Augusto Mylės, besiilsinčio amžinybėje, sūnėnas Paulius Mylė: „Žvelgiant į šitą gražų upės vingį, sunku patikėti, kad kažkada čia vyko kruvina kova. O šiandieną labai džiugu matyti Sedos kautynių paminėjime jaunus veidus: jaunuosius šaulius ir orkestro muzikantus. Nuoširdus ačiū jiems visiems, o mes nepasiduokime visokioms propagandoms ir padorumas bei tikėjimas padės mums išsaugoti laisvę.“

Partizaninė kova nebuvo bevaisė

                     

Plačiau susirinkusiuosius su partizanų veikla supažindino Gabijos šaulių būrio (Mažeikių šaulių 801-oji kuopa) būrininkė Martyna Griciūtė: „1940 m. birželio 15 d. okupuota Lietuva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo išbraukta iš pasaulio politinio žemėlapio. Prasidėjo šalies sovietizavimas ir masinis gyventojų naikinimas, bet 1944 metų pradžioje pogrindyje veikusi Lietuvos Laisvės Armija parengė ginkluoto partizanų pasipriešinimo būsimai antrajai sovietinei okupacijai planus ir tikslus, o jau tų pačių metų vasarą prasidėjo visuotinis partizanų sąjūdis, todėl 1944 m. spalio mėnesio kautynės buvo suplanuotas partizanų pasipriešinimas okupacinei kariuomenei.“

Daugelio šaltinių teigimu, Sedos kautynių tragiška baigtis buvo nulemta iš anksto, nes atsilaikyti prieš sovietų tankus ir galingą armiją buvo tiesiog neįmanoma. „Lietuvos partizanai kovojo prieš galingą ir žiaurią blogio imperiją be jokios išorinės pagalbos. Ginklai buvo atkovojami iš priešų, partizanus maitino Lietuvos ūkininkai, o gyvenamuoju būstu šiems laisvės kovotojams tapo požeminės slėptuvės – bunkeriai, – pasakojo M. Griciūtė, – tačiau beveik dešimtmetį trukusi kova nebuvo bevaisė: 1990 m. kovo 11 d. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Šiandieną, prisimindami Sedos kautynes, privalome suprasti, kad sunkiai iškovotą laisvę reikia branginti. Amžina šlovė mūsų didvyriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.“

Lietuvai reikia šypsenos

                     

Nuo paminklo Sedos kautynių paminėjimo dalyviai, lydimi pučiamųjų orkestro, iškilminga eisena patraukė į senąsias karių kapinaites. Čia, prie paminklo su įrašytomis žuvusių karių pavardėmis, taip pat buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės, o tie, kurie kovojo ir kurių jau nebėra, pagerbti tylos minute.

Tradiciškai šauliai iššovė tris salves: už Tėvynę Lietuvą, už Sedą ir už Sedos kautynes ir jų dalyvius.

     Baigdamas renginį, G. Jokubauskas palinkėjo visiems dažniau šypsotis, nes to Lietuvai irgi reikia.

Valerija KVEDARAITĖ

Gedimino Jokubausko nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode