Spalio 22 d. Mažeikių viešojoje bibliotekoje vyko Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (Kaunas) paskaita, kurią skaitė, rodė vaizdinę medžiagą bei išdalino knygelių šio centro vadovė Kristina Mišinienė. Tema buvo labai plati: apie prekybą žmonėmis, jų seksualinę prievartą, pedofiliją, pornografiją ir kitokį išnaudojimą. Paskaitą organizavo Mažeikių rajono VŠĮ „Būk su manimi‘‘ centro direktorė Jolita Butkienė.
Skaičiai kalba patys už save
„Kas penktas vaikas, vyrai bei kas trečia moteris patiria seksualinę prievartą, tačiau apie didelę tokių nusikaltimų dalį nėra žinoma, nes aukos nesikreipia pagalbos, o tylėjimas tik dar labiau pakursto nusikaltėlius tolesniems „žygdarbiams“. Pranešus teisėsaugai apie seksualinės prievartos atvejus, toks smurtas gali būti sustabdytas“, – rašoma viename iš lankstinukų.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras susikūrė 2001 m. Čia dirba patyrę socialiniai darbuotojai, psichologai, advokatai. 2017 m. centras suteikė pagalbą 383 asmenims (iš jų – 116 nepilnamečiai): 193 prekybos žmonėmis aukoms, 71 prostitucijos aukai, 79 seksualinės prievartos aukoms, 9 pedofilijos aukoms, 11 asmenų, išnaudotų pornografijoje, 20 asmenų – dėl kitokio išnaudojimo. 290 iš jų davė parodymus ikiteisminiuose tyrimuose, o 65 proc. asmenų, gavusių pagalbą 2017 m., sėkmingai integravosi bendruomenėje.
„Leisk tau padėti“
„Daugybė istorijų drasko širdį, jų negali užmiršti. Nuo pat Nepriklausomybės laikų tūkstančiai mūsų moterų, vyrų ir vaikų tapo prekybos žmonėmis, kitokio išnaudojimo aukomis. Kai kurie iš jų buvo ką tik pradėję savarankišką gyvenimą, tikėjo ir pasitikėjo, kiti – sukąstais dantimis priėmė savo lemtį, nes tiesiog neturėjo kitos išeities“, – sakė K. Mišinienė.
Tačiau, pasak pranešėjos, nusikaltėliams ir skriaudikams galima pasipriešinti. Aišku, vienas to nepadarysi, bet visada atsiras žmonių, kurie išgirs ir padės. „Mes daug metų sunkiai dirbame, kad išgelbėtume vienaip ar kitaip įklimpusius žmones. Matėme daug neįtikėtinos drąsos, ryžto, nevilties ar pasidavimo. Tvirtai žinome, kad išeitis yra, tad „Leisk Tau padėti“, – Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ komandos vardu kalbėjo K. Mišinienė. Ji patikslino, kad visą parą veikia programos SOS numeris (+370 679 61 617), skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų: prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. „Šiuo numeriu skambinti kviečiame ir šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Mūsų specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sakė KOPŽI centro vadovė.
Nepasigailėjo net neįgalios trylikametės
Lankstinuke „Leisk Tau padėti“ K. Mišinienė pasakoja sukrečiančią paauglės istoriją, kurią „Carito“ darbuotojams atsiuntė tos mergaitės mama, kurios pagrandukė dukrelė Linutė buvo šiek tiek kitokia, negu jos bendraamžiai: protas ir jausmai kaip mažo vaiko, todėl į specialiąją mokyklą kitame rajone tėvai išleido dukrą su dideliu nerimu. Mergaitė namo parvažiuodavo tik savaitgaliais, bet naujoje mokykloje greit pritapo ir susirado draugų.
Vieną šiltą gegužės rytą netikėtas Linutės auklėtojos skambutis apvertė viską aukštyn kojom. Sunerimusi auklėtoja pranešė, kad Lina su drauge buvo išėjusios į parkelį pasivaikščioti. Draugė grįžo, o Lina dingo. Didelėmis pastangomis policijos pareigūnai mergaitę surado po dviejų savaičių. Pasak K. Mišinienės, policijos komisariate mamos laukė didžiulis šokas: „Aš beveik neatpažinau savo dukters: perdažyti juodi plaukai, trumpas drabužėlis ir nenusakomai tuščia veido išraiška...“
Vėliau paaiškėjo, kad neįgalią trylikametę pora vyrų nusivežė į gretimą didmiestį, užrakino išnuomotame bute ir pardavinėdavo klientams už sutartą kainą. Po kurio laiko vienam iš tų dviejų vyrų susipykus su savo sugyventine, ši pranešė policijai.
Lyg būtų negana išgyvento košmaro, Linos tėvams dar buvo siūloma „susitarti gražiuoju“. Teismo metu vienas iš nusikaltėlių buvo išteisintas, o kitas kalės ilgus metus.
Rimo istorija
Jam tik 35-eri, tačiau gali duoti visus 50. Kažkada jis rašė gražius straipsnius, kuriuos spausdino Rimo gimtojo miesto laikraštis.
Apie lūžį savo gyvenime Rimas daug nekalba, o sieja jį su skyrybomis ir sūnaus praradimu. Skausmą skandino alkoholyje ir taip stipriai, kad greitai virto būtybe, neprisimenančia, kur nakvojo, ir galvojančia, kaip greičiau „sumedžioti“ kokį litą pigiam svaigalui.
Vieną lemtingą 2013-ųjų metų vasaros dieną Rimas atsidūrė stambiame pasienio mieste, kur netikėtai jį užkalbino nepažįstamas jaunuolis ir ilgai negalvojęs, pasakė, kad yra renkama grupė žmonių „greitam ir lengvam“ darbui Norvegijoje. Nei kelionė, nei pragyvenimas nieko nekainuoja, o išvykstama po poros valandų.
Atvykus į Norvegiją, bosas paaiškino, kad reikės vogti iš parduotuvių. Netgi norma buvo nustatyta, kurios neįvykdžius, boso parankiniai žiauriai bausdavo. Rimas pamena besikankinusią jauną moterį, palikusią namuose jos laukiančias dukreles, bet bijojo jai padėti, tačiau, kai vieną kartą visų akyse buvo rimtai sužalota nepilnametė, vyras ryžosi lemtingam žingsniui: kreiptis į Lietuvos pareigūnus, kurie Rimo papasakota istorija patikėjo tik iš antro karto ir padėjo jam susisiekti su Lietuvos „Carito“ darbuotojomis, kurios parūpino Rimui patikimą advokatą. Tačiau savojo gyvenimo vyras dar nesiryžta keisti (nenori gydytis ir kurti savo gyvenimą iš naujo). „Bet tokia diena tikrai ateis“, – įsitikinusi KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė.
Valerija KVEDARAITĖ
