Reklama 2

Darbo grupėje kalbėta apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą

 

Spalio 23 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko trečiasis darbo grupės pogrupio posėdis dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo nuostatų įvertinimo. Susitikimas įvyko po ilgokos pertraukos, nes dėl sudėtingo perėjimo prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ŠMM atstovai posėdžių neorganizavo. Jie dalyvavo susitikimuose su rajonų mokyklų bei savivaldybių vadovais, bendruomenėmis.

Šiame posėdyje dalyvavo darbo grupės vadovas Aidas Aldakauskas, ŠMM ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vadovė Laimutė Jankauskienė, kolegos iš LŠPS, LMŠMPS pirmininko pavaduotoja Eglė Žukauskaitė ir Ikimokyklinio ir priešmokyklinio centro pirmininkė Vitolda Garalienė bei centro pavaduotoja Aušra Jonkienė.

Džiugu, kad ŠMM atstovai pripažino, jog ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra pati svarbiausia ugdymo grandis, kuri, deja, daugelį metų buvo pamiršta ir tik deklaruojama jos svarba. Šioje grupėje laukia tikrai atsakingas darbas, kurį atlikti turėjome jau vakar.

2017 m. pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kurioje numatyta iki 2020 metų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu. Tam per metus reikia 39 mln.eurų tikslinio finansavimo iš valstybės biudžeto, toks pat finansavimas bus reikalingas ir iš savivaldybių biudžeto, todėl per šešis mėnesius privalu peržiūrėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatinio darbo apmokėjimo nuostatas ir inicijuoti teisines prielaidas sutartoms nuostatoms įgyvendinti.

     Darbo grupės nariai vieningai pritaria, kad šalia padidinto atlyginimo būtina keisti kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykį (30+6). Tam papildomai reikalingi 13 mln. eurų. Taip pat pritariama, kad būtina mažinti vaikų skaičių grupėse, inicijuojant higienos normų keitimą.

     ŠMM atstovai vieningai teigia, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa per ilga lyginant su Europos Sąjungos valstybėse vykdoma tokia pat programa. Tarkim, jei Lietuvos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ugdymas vyksta 10 val. 30 min ar 12 valandų, tai Šveicarijoje toks ugdymas, finansuojamas valstybės, vykdomas tik 4 valandas. Turėti nemokamą, valstybės finansuojamą, visos dienos ugdymą Lietuvai per brangu. Siūloma, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa būtų įgyvendinama per trumpesnį laika, pavyzdžiui, per 5–6 valandas. Tuo metu su vaikais dirbtų bei ugdymo procesą organizuotų aukštos kvalifikacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai. Išgirdome repliką, kad tiek ilgai, kiek mūsų darželiuose vykdomas ugdymas, nesimoko net suaugusieji. Popietinės veiklos metu siūloma organizuoti vaikų užimtumą, už kurį būtų atsakingi ne pedagoginiai darbuotojai. Įžvelgiame daug pavojų, jei šis sumanymas nebus pagrįstas skaičiavimais, analize, savivaldybių asociacijos atstovų, tėvų nuomone bei kitų šalių patirtimi. Kyla grėsmė, jog iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų bus „išstumiami“ aukštos kvalifikacijos ir patirties turintys specialistai ir jie keičiami į specialistus, neturinčius pedagoginio išsilavinimo. Kartu kyla grėsmė ugdymo pilnatvei bei asmenybės ugdymo raidai.

     Atkreiptinas LMŠMPS atstovų dėmesys darbo grupės nariams, kad sudėtingėjant darbo pobūdžiui, daugėjant vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, būtina teisiškai reglamentuoti, kad ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupėse nuolat dirbtų du pedagoginiai darbuotojai. ŠMM atstovai siūlo įvesti neformalaus ugdymo krepšelį ikimokyklinukams ir vykdyti šią veiklą po ugdymo valandų.

     Kitas darbo grupės posėdis numatytas lapkričio 6 dieną. Per tą laiką ŠMM atstovai turi paruošti daug namų darbų, atlikti tam tikrus paskaičiavimus bei analizes.

Vitolda GARALIENĖ

LMŠMPS Ikimokyklinio ir priešmokyklinio centro pirmininkė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode