Vidmantas Macevičius
Kandidatas į Mažeikių rajono savivaldybės merus
Sekmadienį vyks mūsų krašto ateičiai labai svarbūs rinkimai. Jie lems, kokios vertybės, principai, tikslai dominuos Mažeikių rajone ateinančius ketverius metus. Mes, šio rajono gyventojai, spręsime, ar kursime visiems patrauklią gyvenamąją socialinę, kultūrinę, ekonominę aplinką, ar toliau murkdysimės vis labiau smirstančiame liūne. Svarbiausia pralaužti tą uždarą ratą, kuris susidaro patiems nedalyvaujant rinkimuose, nepasitikint jų rezultatais, o paskui kritikuojant valdžią, išgyvenant dėl jos prastų sprendimų. Valdžią renkame mes patys! Tai būtina prisiminti!
Dažnai sulaukiu klausimo, kodėl aš, jau antrą kadenciją dirbantis Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, vis sulaukiantis pasiūlymų vadovauti įvairioms įmonėms, ryžausi kelti savo kandidatūrą tiesioginiuose rinkimuose į Mažeikių rajono savivaldybės merus? Atsakymas paprastas: grįžtu namo ir parsinešu didžiulį gamybinio, ūkinio, vadybinio, politinio darbo bagažą. Priimu šį iššūkį, nes noriu, kad į mūsų kraštą grįžtų optimizmas, žmonės vėl pagaliau tikėtų savo rajonu, didžiuotųsi ir džiaugtųsi čia gyveną.
Suprantu, kokią atsakomybę siekiu prisiimti. Ir manęs tai negąsdina. Žinau, ką reiškia vadovauti Mažeikių rajonui, nes jau esu buvęs jo meru. Tai reiškia būti atsakingam už daugiau nei 52 tūkstančių žmonių kasdienį gyvenimą. Už visų mažeikiškių gyvenimą – nuo šiandien gimusio naujagimio iki vienišo senjoro. Už mokinuko kelionę į mokyklą ar verslininko galvos skausmą dėl statybos leidimo.
Esu Sibire gimęs politinių kalinių vaikas, užaugęs Punios miestelyje, Alytaus rajone, ir jau 40 metų gyvenantis Mažeikiuose. Man brangūs Mažeikiai, čia gyvenantys žmonės. Baigęs Kauno politechnikos institutą (dabartinį Kauno technologijų universitetą), įgijęs elektriko inžinieriaus diplomą, į Mažeikius atvažiavau paviliotas Naftos perdirbimo įmonės. Taip ir likau čia gyventi. Pradėjęs dirbti Elektrinės budinčiuoju elektromonteriu, po kurio laiko – Elektrinės pamainos viršininku, žingsnis po žingsnio kopiau aukštyn, kolektyvo buvau išrinktas įmonės vadovu, vėliau tapau Mažeikių naftos generaliniu direktoriumi, Mažeikių rajono savivaldybės meru. Nors dabar jau šešiolika metų dirbu ne Mažeikiuose, čia mano namai, čia skubu kiekvieną savaitgalį.
Įtemptas lankas su žaibo strėle Mažeikių rajono herbe – veržliai besivystančios miesto pramonės simbolis. Taip taikliausiai apibūdinama turtinga mūsų žemės istorija, tokia yra ateities siekiamybė. Esu įsitikinęs, kad Mažeikiai – išskirtinis rajonas, tik reikia padėti jam sustiprėti. Privalu pastatyti užkardas prieš nomenklatūrinį mąstymą, vertybinį sąstingį, nepotizmą.
Išties, tiek dirbdamas Energetikos ministerijoje, tiek dabar bendraudamas su žmonėmis, itin daug nusiskundimų girdžiu Savivaldybės administracijos atžvilgiu. Esą su reikalu į Savivaldybę atėjęs žmogus pasijaučia kaltas, nes išdrįso trukdyti valdininką. Vilkinami kai kurie darbai, vengiama permainų. To nebegali būti! Privalu išjudinti akmenį, kad ir vėl galėtų tekėti vanduo! Esu įsitikinęs, kad pokyčiai įmanomi. Naujas rajono vadovas turi atsivesti savo komandą: tiek politinę, tiek vykdomąją.
Tiesa, negalima teigti, kad iki šiol viskas buvo blogai. Jokiu būdu! Naujai išrinkta valdžia turi padaryti detalią situacijos inventorizaciją, tęsti gerus darbus. Kokia miesto vizija? Ar apskritai tokia yra, nes iki šiol apie ją nieko negirdėjau. Norime prisitraukti investuotojus? Kas padaryta, kad jie norėtų mūsų mieste kurti verslą? Kas jiems siūloma? Koks apskritai Mažeikių įvaizdis šalies kontekste?
Būtina daugiau dėmesio skirti mokykloms ir darželiams. Norint išsaugoti kaimo mokyklas kaip kultūros židinius, privalu, kad mokymo kokybė nesiskirtų nuo mieste teikiamų švietimo paslaugų. Vadinasi, taryba turi priimti sprendimą dėl kelionės išlaidų kompensavimo tvarkos pedagogams, dirbantiems kaimo mokyklose. Tokia pati kompensacija būtina ir kultūros darbuotojams. Taip pat daugiau dėmesio skirti vaikų vasaros poilsiui, įdomiam, šiuolaikiškam jų užimtumui.
Svarbu daugiau investuoti į ligų prevenciją, sveiką gyvenimo būdą, sportą. Savo ruožtu ir gydymo įstaigos negali likti be dėmesio – joms teks dirbti efektyviau, greičiau ir lanksčiau. Tam reikia sukurti ir palankesnes sąlygas medikams – atnaujinti gydymo įstaigų įrangą ir infrastruktūrą, peržiūrėti jų atlyginimus.
Apskritai, planų, kaip gerinti gyvenamąją aplinką, spręsti švietimo, socialines ir sveikatos apsaugos, kultūros bei kitų sričių problemas, daug. Perfrazuosiu įžymiąją Martino Liuterio Kingo pasakytą frazę: „Turiu svajonę!“ Kaip jau minėjau, turiu svajonę Mažeikiams grąžinti viltį, optimizmą, orumą. Garantuoju ketverius gerų pokyčių metus!
19-65
Politinė reklama bus apmokėta iš Partijos Tvarka ir teisingumas sąskaitos
