Sprogimas

Jėzuitų veikla Lietuvoje

 

Pirmasis jėzuitas Lietuvos sostinę Vilnių pasiekė dar 1555 m., tačiau senas Ignaco Lojolos bendražygis ispanas Alfonsas Salmeronas čia neištvėrė nė dviejų mėnesių ir netrukus savo bičiuliui ir vyresniajam pranešė: „Durys, į kurias beldžiame, pernelyg stipriai uždarytos, kad būtų galima pasiekti kokių nors vaisių.“

Svarbiausia tėvo Salmerono pesimizmo priežastis buvo kritiška Katalikų Bažnyčios būklė Reformacijos apimtoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), tačiau, atsiradus dosniam rėmėjui, Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, padėtis pasikeitė iš esmės ir nepaprastai greit. 1569 m. Lietuvoje apsistoję pirmieji 4 jėzuitai (čekas, olandas ir du lenkai) buvo Austrijos provincijos nariai. Vėliau, 1576 m., Vilniaus kolegijoje gyvenę jėzuitai priskirti naujai įkurtai Lenkijos provincijai. Jėzuitų skaičiui augant ir jų namams steigiantis įvairiose didžiulės LDK ir kaimyninių kraštų vietose, 1608 m. įsteigta Lietuvos provincija, kuriai tuo momentu priklausė 284 asmenys. Nuo tol šios provincijos narių tolydžio daugėjo, kol XVIII a. viduryje pasiekė 1149 asmenų skaičių. 1759 m. provinciją padalijus į dvi naujas provincijas – Mazovijos ir Lietuvos – naujojoje Lietuvos provincijoje liko tik 500 jėzuitų, tačiau jų skaičius vėl augo ir 1773 m. jau buvo perkopęs 600.

Tais metais popiežiui uždarius Draugiją visame pasaulyje, Lietuvos jėzuitų veikla nutrūko. Vis dėlto dalis provincijos narių ją tęsė Rusijos Imperijos 1772 m. aneksuotoje LDK dalyje – mat Rusijos imperatorė Kotryna II nesutiko savo valdose leisti paskelbti popiežiaus potvarkio, skelbiančio vienuolijos panaikinimą. Tokiu būdu Rusijos Imperijoje ir išsaugojo vienuolijos tęstinumą per visą jos uždraudimo pasaulyje laikotarpį. Ilgainiui prie Rusijoje besidarbuojančių bičiulių prisijungė daugiau buvusių jėzuitų iš įvairių pasaulio šalių, netrūko ir naujų pašaukimų, bet veikiai viskas apsivertė aukštyn kojomis. 1814 m. popiežius Pijus VII oficialiai atnaujino vienuolijos veiklą visame pasaulyje. Rusijos jėzuitų vyresnysis Tadas Bžozovskis tapo visos Draugijos generaliniu vyresniuoju, tačiau netrukus (1820 m.) į monarcho nemalonę patekę jėzuitai buvo išvyti iš Rusijos imperijos.

Jėzaus Draugija atnaujino savo veiklą tik po I pasaulinio karo 1918 m. nepriklausomybę atkūrusioje, tačiau plotu daug mažesnėje ir etniškai gan vienalytėje Lietuvos Respublikoje. Iš Vokietijos atvykusių pirmųjų jėzuitų veiklos centru nuo pat pradžių tapo laikinoji sostinė – Kaunas. Čia veikė prestižinė gimnazija, kiek vėliau, augant pašaukimų skaičiui, Šiauliuose įsteigta rezidencija, o Pagryžuvyje, šalia Tytuvėnų – naujokynas. Tuo pačiu metu veiklą Vilniuje, tuomet priklausiusiame Lenkijai, atnaujino ir lenkų jėzuitai, taip pat atgaivinę savo mokyklą. Per Nepriklausomybės 20-metį jėzuitų skaičius vėl atkurtoje Lietuvos provincijoje pasiekė 86 narius.

II pasaulinis karas ir po jo nusileidusi geležinė uždanga negailestingai perskyrė Lietuvos jėzuitus. Dalis jų liko laisvajame pasaulyje ir darbavosi įvairiose šalyse bei miestuose (JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Romoje...), vadovaujami savo vyresniojo, kuris neturėjo oficialaus provincijolo titulo. Nemaža likusiųjų Lietuvoje patyrė kalinio ir tremtinio dalią.

Po II pasaulinio karo sovietų valdžiai uždraudus oficialią vienuolijų veiklą, jėzuitų gyvenimas Lietuvoje tęsėsi pogrindžio sąlygomis. Jis nenutrūko ir buvo vaisingas: naujų pašaukimų vis atsirasdavo, jėzuitai aktyviai dalyvavo pogrindžio kunigų seminarijos ir pogrindžio spaudos leidimo darbe, darbavosi parapijose, misionieriavo įvairiuose Sovietų Sąjungos regionuose. Lietuvai pradėjus laisvintis iš sovietų valdžios gniaužtų, Lietuvos jėzuitai oficialiai atnaujino savo veiklą; tuo metu įkurtai Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijai šiuo metu priklauso per 30 narių.

XX a. Lietuvos istorijoje jėzuitai labiausiai nusipelnė Kauno ir Vilniaus gimnazijų veikla, spaudos darbu (tarpukariu leisti žurnalai „Žvaigždė“, „Žvaigždutė“, „Misijos“), aktyvia rezistencine veikla (1972–1989 m. leistą svarbiausią, KGB taip ir nesustabdytą Lietuvos pogrindžio leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ redagavo jėzuitai – Sigitas Tamkevičius ir Jonas Boruta), kunigų ugdymu sovietmečiu pogrindinėje seminarijoje.

XVI–XVIII a. jėzuitai Lietuvoje sėkmingai įdiegė ne vieną reikšmingą dvasinio ir kultūrinio gyvenimo naujovę. Jie pirmieji ėmė vesti rekolekcijas ir vykdyti misijas atokiuose kaimuose, pirmieji sukūrė vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų, muzikos mokymo institucijų ir vaistinių tinklus, pirmieji pradėjo statyti dramos ir baleto spektaklius, pirmieji iš Lietuvos nukeliavo į Indiją ir Kiniją. Be to, jėzuitai Lietuvoje įsteigė pirmąją observatoriją, įvedė pirmąjį akademinį matematikos kursą, parengė ir išleido pirmąją Lietuvos istoriją, pirmąjį lietuvių kalbos žodyną, pirmąjį muzikos vadovėlį, pirmuosius kalendorius ir laikraščius, taip pat išlaikė produktyviausią LDK spaustuvę. Jėzuitų misijos istorinę reikšmę Lietuvai bei jėzuitų indėlį kuriant visuomenės bendrąjį gėrį manifestuoja Briuselyje esančiame mini Europos parke šiandienę Lietuvą reprezentuojantis Jėzaus Draugijos įkurto Vilniaus universiteto senųjų pastatų komplekso maketas.

Mokyklos

Vilniaus jėzuitų gimnazija – viena seniausių Lietuvos vidurinio mokslo institucijų – Collegium Vilnense Societati Jesu – įsteigta 1570 m.; atkurta 1995 m. Gimnazija veiklą grindžia Romos Katalikų Bažnyčios mokymu, Jėzuitų auklybos pagrindais ir jų praktiniu pritaikymu, kurių esminės nuostatos atitinka demokratinius bei humanistinius Lietuvos mokyklos principus.

Kauno jėzuitų gimnazija – krikščioniška bendruomenė – remdamasi jėzuitų švietimo paveldu, ugdo dvasingus, kūrybingus, socialius, išsilavinusius bei sportiškus asmenis, pasauliui atvirus demokratinės valstybės piliečius, siekiančius socialinio teisingumo ir skiriančius savo gabumus Dievo ir artimo tarnystei.

Ignaciškosios pedagogikos pagrindas – sutikti Dievą visuose dalykuose! Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus Šiaulių jėzuitų mokykloje teikiamas kokybiškas bendruosius ugdymo standartus atitinkantis pradinis išsilavinimas. Čia vaikai išmoksta kasdienybėje daugiau ieškoti, daugiau siekti, daugiau 

Bažnyčios

Jėzuitų siekis būti arčiau paprasto žmogaus, suteikti jam dvasios stiprybės, rūpintis jo sielovada nulėmė, kad Lietuvos miestuose jėzuitai kūrėsi ne pakraščiuose, o pačiose judriausiose miestų vietose, siekė bažnyčias ir namus statyti netoli miesto turgaus, kur anais laikais iš aplinkinių bei tolimesnių kaimų ir miestelių atvykdavo prekiautojai ir pirkėjai. Ir šiais laikais aktyviai tarnaujama didžiųjų miestų tikintiesiems. Prie jėzuitų bažnyčių aktyviai veikia bendruomenės grupės, kurias sieja bendri interesai, bendra patirtis ar pomėgiai. Jėzuitai išlieka aktyviais meno, muzikos festivalių globėjais, atveriančiais bažnyčių duris sakralinio meno išsiilgusiai publikai.

Tai Vilniaus Šv. Kazimiero,Vilniaus universiteto Šv. Jonų, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero, taip pat Pal. Jurgio Matulaičio Misija.

Sielovada

MAG+S (lot. k. magis – „daugiau, labiau“) – tai jėzuitų sielovados programa 18–35 m. jaunimui, siekiančiam labiau pažinti Dievą bei atrasti Jį kasdieniame gyvenime ir neįprastoje, iššūkių pilnoje aplinkoje.

Liepos 23 – 31 dienomis Lietuvos jėzuitų provincija surengs Europos Magis 2019 renginį jaunimui. Tai tarptautinis jėzuitų sielovados renginys, skirtas 18–35 metų jauniems žmonėms iš Europos, besidomintiems Ignaciškuoju dvasingumu.

Veiklos apžvalga

1491 m. Ispanijoje, Lojoloje, gimė šv. Ignacas, Jėzaus Draugijos įkūrėjas. 1534 m. pirmieji šv. Ignaco ir jo draugų įžadai. 1540 m. Popiežius Paulius III patvirtina Jėzaus Draugiją. 1555 m. Vilniuje lankosi T. Alfonsas Salmeronas, vienas iš pirmųjų šv. Ignaco bendradarbių. 1556 m. Romoje miršta ordino įsteigėjas šv. Ignacas. 1568 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius nutaria įsteigti Vilniuje jėzuitų aukštąją mokyklą. 1569 m. pirmieji keturi jėzuitai apsigyvena Vilniuje. 1570 m. įsteigiama Vilniaus jėzuitų kolegija. 1570 m. vaidinimu „Herkulis“ Vilniaus jėzuitų kolegijoje pradedama naši mokyklinio teatro veikla Lietuvoje. 1571 m. Karalius Žygimantas Augustas, atsisakydamas patrono teisės, perleidžia Vilniaus parapinę Šv. Jono bažnyčią jėzuitams ir jų vadovaujamai kolegijai (vėliau – universitetui). 1573 m. Vilniuje pradeda veikti jėzuitų kolegijos moksleivių Soladicija. 1575 m. Mikalojus Kristupas Radvilas (Našlaitėlis) perkelia savo spaustuvę iš Nesvyžiaus į Vilnių ir ją paveda jėzuitams. 1579 m. Karalius Steponas Batoras suteikia Vilniaus jėzuitų kolegijai Akademijos – Universiteto privilegiją. 1579 m. Popiežius Grigalius XIII suteikia Vilniaus jėzuitų mokyklai universiteto teises. 1580 m. pirmasis iš lietuvių jėzuitų T. Jonas Kumelis gauna kunigystės šventimus. 1584 m. jėzuitai pirmą kartą apaštalauja Kaune. 1585 m. jėzuitai išleidžia latvių kalba katekizmą. 1595 m. jėzuitų spaustuvė Vilniuje išleidžia M. Daukšos išverstą J. Ledesmos katekizmą, pirmąją lietuvių kalba katalikišką knygą Lietuvos teritorijoje. 1598 m. sudaroma Lietuvos jėzuitų viceprovincija. 1599 m. buvo 62 iš Lietuvos kilę jėzuitai. 1604 m. padedami pamatai jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčiai Vilniuje. 1604 m. Vilniuje įsteigiamas jėzuitų naujokynas. 1607 m.  jėzuitams pavedama rūpintis Varnių kunigų seminarija. 1608 m. įkuriama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija. Jėzuitai apsigyvena Kražiuose. 1610 m. Vilnių nusiaubia didelis gaisras; žiauriai nukenčia universitetas, jo biblioteka, archyvas. 1616 m. įsteigiama Kražių jėzuitų kolegija. 1618–1625 m. pirmasis lietuvis Vilniaus akademijos rektorius T. Jonas Gruževskis. 1623 m. Popiežius Urbonas VIII Romoje vainikuoja laurų vainiku Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Lietuvos jėzuitų provincijos žymų poetą. 1631 m. Vilniuje miršta jėzuitas Konstantinas Sirvydas, lietuvių kalbos žinovas, pirmųjų lietuviškų knygų autorius. 1641 m. Karalius Vladislovas IV suteikia Vilniaus Akademijai privilegiją įsteigti Teisės ir Medicinos fakultetus. 1642 m. Kaune nuolat apsigyvena jėzuitai. 1644 m. pradeda veikti Vilniaus universiteto Civilinės ir kanonų teisės fakultetas. 1649 m. Kaune atidaroma jėzuitų mokykla. 1650 m. Danzige išleidžiama jėzuito Alberto Kojalavičiaus Lietuvos istorijos I dalis (II dalis pasirodė 1669 m. Antverpene). 1653 m. Kaune miršta jėzuitas Mikalojus Lancicijus, plačiai išgarsėjęs dvasinio turinio knygų autorius. Kauno jėzuitų rezidencija pakeliama į kolegiją (bet po 1655 m. vėl rezidencija ir nuo 1702 m. kolegija). 1655 m. pradeda veikti antroji jėzuitų kolegija Žemaičių žemėje, Pašiaušės vietovėje. Rusų ir kazokų kariuomenė įsiveržia į Vilnių, plėšia, naikina ir degina miestą, išžudo apie 14 tūkst. gyventojų; ketveriems metams nutrūksta jėzuitų Akademijos veikla. 1657 m. Janovos vietovėje netoli Pinsko nukankinamas už tikėjimą Lietuvos provincijos provincijolas jėzuitas Andrius Bobola, prieš tai keliolika metų apaštalavęs Vilniuje (1938 m. paskelbtas šventuoju). 1670 m. miršta jėzuitas Žygimantas Liauksminas, Vilniaus universiteto profesorius, rektorius ir muzikologijos veikalų autorius. 1700 m. Lietuvos jėzuitų provincijoje jau 716 jėzuitų, gyvenančių 27 vienuolynuose. 1710 m. Lietuvoje siaučia didysis maras; vien tais metais mirė 150 Lietuvos jėzuitų. 1732 m. Lietuvos jėzuitų provincija turėjo 982 narius. 1753 m. Jėzuitas T. Tomas Žebrauskas įsteigia pirmąją Vilniaus astronomijos observatoriją. 1756 m. Lietuvos jėzuitų provincijoje 1068 jėzuitai (490 kunigų, 248 klierikai, 330 brolių, gyvenančių 32 vienuolynuose ir 61 misijų punkte). 1758 m. iš rytinėje Lietuvos jėzuitų provincijos dalyje (Mozūruose ir Gudijoje) esančių kolegijų ir rezidencijų sudaroma nauja Mozūrų jėzuitų provincija. Lietuvos provincijoje 1759 m. lieka 604 nariai; 1773 m. Vilniaus akademijos jėzuitams paskelbta ordino panaikinimo brevė. Apie tą laiką brevė buvo paskelbta ir kituose Lietuvos jėzuitų namuose. Nemaža jėzuitų persikelia į Polocką ir kitas rusų užimtas vietoves, kur carienė Kotryna II buvo uždraudusi skelbti panaikinimo brevę. 1773–1820 m. visa Jėzaus Draugija oficialiai gyvuoja ankstesnėje Lietuvos provincijos rytinėje dalyje su 4 kolegijomis, 2 rezidencijomis, 12 misijų stočių, 6 kitomis mokyklomis ir 178 nariais. 1782–1785 m. Jėzaus Draugijai vadovauja lietuvis T. Stasys Černevičius. 1785–1798 m. generolo pareigas eina T. Gabrys Lenkevičius. 1798–1802 m. trečiasis lietuvis, vadovavęs Jėzaus Draugijai, T. Pranciškus Kareu; popiežius Pijus VII jam suteikia generolo titulą, tuo patvirtindamas jėzuitų ordiną Rusijoje. 1810 m. Daugpilyje miršta jėzuitas Martynas Počobutas, garsus Vilniaus universiteto astronomas ir po jėzuitų panaikinimo 20 metų universiteto rektorius. 1812 m. Caro Aleksandro I dekretu įsteigta Polocke jėzuitų akademija su 3 fakultetais. 1814 m. Popiežius Pijus VII atkuria jėzuitų ordiną visame pasaulyje. 1820 m. Caras Aleksandras I įsako ištremti iš Rusijos visus jėzuitus. Jie persikelia į Austrijos valdomą Galiciją. 1885 m. vokietis jėzuitas T. Lassingas slaptai lankosi Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos, norėdamas patarnauti lietuviams išeiviams Brazilijoje. 1919 m. Palaimintojo Jurgio Matulaičio pavedimu, vokiečių jėzuitas T. Fr. Muckermanas pradeda kunigo darbą Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje. 1919 m. pirmasis naujųjų laikų lietuvis jėzuitas T. Benediktas Andruška rūpinasi atkurti jėzuitų ordiną Lietuvoje. 1920–1922 m. į Jėzaus Draugiją įstoja dar du lietuviai: Juozas Venckus ir Jonas Paukštys. 1923 m., po 150 metų pertraukos, Kaune įsikuria jėzuitų namai Vokiečių Vakarų provincijos globoje. Vyresniuoju paskiriamas T. Jonas Kipas. 1924 m. atidaroma Kauno jėzuitų gimnazija. 1929 m. įkuriamas Lietuvos jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje. 1930 m. atkuriama Lietuvos jėzuitų viceprovincija. 1930 m. T. Benediktas Andruška įkuria Šv. Ignaco bažnyčią ir jėzuitų rezidenciją Šiauliuose. 1931 m. T. Jonas Bružikas išvyksta vesti misijų į JAV parapijas; 1937 m. jį pakeičia T. Jonas Kidykas. 1936 m. paskelbiama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija; T. B. Andruška paskiriamas provincijolu. 1940 m. sovietų okupacinė valdžia uždaro Kauno jėzuitų gimnaziją. 1941 m. Lietuvos jėzuitų provincijoje 77 nariai. Vokiečių okupacinė valdžia leidžia jėzuitams atkurti savo gimnaziją Kaune. 1941–1944 m. Lietuvos jėzuitai Pagryžuvyje globoja vokiečių okupacinės valdžios persekiojamus lenkus jėzuitus, padeda gelbėti Lietuvos žydus nuo sunaikinimo. 1944 m. sovietų okupacinė valdžia vėl suvalstybina jėzuitų gimnaziją Kaune. Sovietinė valdžia pradeda varžyti Bažnyčios ir vienuolynų veiklą. Jėzuitų vienuolyne Kaune priglaudžiama Kauno kunigų seminarijos dalis. Suimamas T. Antanas Bieliūnas. 1946 m. Jėzaus Draugijos vyresniojo T. Generolo nurodymu pirmieji Lietuvos jėzuitai atvyksta į JAV iš pokarinės Europos. T. Stasys Kulbis pradeda misionieriaus darbą tarp Kanados lietuvių. 1948 m. uždaromas jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje. Naujokai laikinai prisiglaudžia Tytuvėnų vienuolyno patalpose. Broliai išsklaidomi (VIII 01). 1948 m. Jėzuitų naujokynas perkeliamas į Šiaulius. Pirmieji lietuvių jėzuitų namai Čikagoje su provincijolo pareigas einančiu T. Jonu Kidyku. 1949 m. uždaroma Šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia Vilniuje, kiek vėliau uždaroma ir Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia Kaune. Varlaukyje (Tauragės) apskr.) suimamas T. B. Andruška. 1949 m. uždaroma Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia, vienuolynas ir naujokynas. Žąsliuose (Kaišiadorių apsk.) suimamas T. Jonas Danyla. Čikagoje įsteigiama lietuvių religinė radijo valandėlė. T. Jonas Kidykas aplanko Pietų Amerikos lietuvius su misijomis ir pamokslais. 1956 m. sovietiniuose lageriuose kalėjo tėvai: B. Andruška, J. Bieliūnas, J. Paukštys, J. Danyla, P. Lygnugaris, A. Markaitis, A. Šeškevičius, brolis A. Janulis ir kiti. 1950  m. T. J. Vaišnys suorganizuoja pirmąją berniukų stovyklą Michigano valstijoje, paskui šį darbą iki 1957 m. tęsia T. J. Borevičius. T. Jonas Kubilius steigia Aušros Vartų parapiją Montrealyje. T. Jonas Bružikas ir T. Vladas Mikalauskas kuria lietuvių parapiją Montevidėjuje, Urugvajuje. Čikagoje pradedamas leisti žurnalas „Laiškai lietuviams“.

1951 m. Verchne Uralske (Čeliabinsko srityje) lageryje miršta T. B. Andruška. 1952 m. Čikagos lietuviai jėzuitai perima „Žvaigždės“ žurnalo redagavimą ir leidimą. „Žvaigždė“, ėjusi Lietuvoje 1919–1940 m., nuo 1943 m. buvo redaguojama ir leidžiama JAV dviejų lietuvių kilmės jėzuitų, priklausančių Naujosios Anglijos provincijai. Čikagoje ji ėjo iki 1968 m. 1955 m. Sao Paulo mieste įsteigiama misija tarp Brazilijos lietuvių, 1968 m. tapusi Šv. Kazimiero parapija su klebonu T. J. Bružiku; 1978 m. perleista lietuviams saleziečiams. 1956–1960 m. dauguma kalintų jėzuitų išeina į laisvę, grįžta į Lietuvą. Tėvai A. Šeškevičius, P. Lygnugaris, J. Smilgevičius, J. Paukštys apaštalauja Sibire tarp tremtinių. 1956 m. Čikagoje T. Br. Krištanavičius pradeda Jaunimo centro statybą; Jaunimo centras baigtas 1957 m., praplėstas 1972 m. ir 1977 m. 1958 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininku išrinktas T. Antanas Liuima Romoje; iki 1990 m. LKMA išleidžia 50 tomų. Antrą kartą suimamas T. A. Markaitis. 1962 m. antrasis T. Jono Danylos ir T. A. Šeškevičiaus areštas. 1969 m.  T. Pranciškui Masilioniui vadovaujant, įkuriamas Eucharistijos Bičiulių sąjūdis. 1970 m. Dubingiuose (Molėtų r.) trečią kartą suimamas T. A. Šeškevičius, šį kartą už vaikų katechizaciją. T. Anicetas Tamošaitis veda lietuvių radiją Madride. 1972 m. išeina pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris; iki 1988 m. pasirodo 81 numeriai. 1974 m. jėzuitai perima Dievo Motinos Nuolatinės Pagelbos parapiją Clevelande; klebonas T. Gediminas Kijauskas. 1975 m. į Lietuvos Helsinkio grupę įstoja T. Karolis Garuckas. 1978 m. įkuriamas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, vienas iš steigėjų jėzuitas T. S. Tamkevičius. 1978 m. už Kronikos dauginimą ir platinimą suimamas brolis Anastazas Janulis. 1979 m. T. Karolio Garucko mirtis. Lietuvoje ir išeivijoje švenčiamas Vilniaus universiteto įsteigimo jubiliejus. 1980 m. sunkiųjų metų apaštalo T. Pranciškaus Masilionio mirtis. 1983 m. T. S. Tamkevičiaus areštas. 1984 m. už Vėlinių procesijos suorganizavimą 3 metams kalėti nuteisiamas T. Jonas Kastytis Matulionis. 1986 m. Jėzaus Draugijos Generolas T. Peter Hans Kolvebachas aukoja Mišias ir vieši lietuvių jėzuitų namuose Čikagoje. 1988 m. pirmieji laisvėjimo metai – iš lagerių grįžta tėvai J. K. Matulionis, S. Tamkevičius. 1989 m. jėzuitams grąžinamos bažnyčios: Šv. Kazimiero Vilniuje ir Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) Kaune (kitur ji vadinama Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia). 1990 m. grąžinama Šv. Ignaco jėzuitų bažnyčia Šiauliuose. Prie Čikagos (Lemonto) įsteigiama Pal. Jurgio Matulaičio lietuvių misija su visomis parapijos teisėmis. Apylinkėse jėzuitai aptarnauja lietuviškai Rockfordo (nuo 1967 m.), Union Pier (nuo 1973 m.), Lemonto (nuo 1980 m.), Šv. Kryžiaus (nuo 1983 m.), Beverly Shores (nuo 1988 m.) ir kitas parapijas. 1990–1991 m. švenčiami jubiliejiniai šv. Ignaco metai: 500 metų nuo Jėzaus draugijos steigėjo šv. Ignaco gimimo ir 450 m. nuo jėzuitų oficialaus įsteigimo.

Puslapį pagal bernardinai.lt, jėzuitai.lt bei laiskailietuviams.lt parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode