Gražina VERŠINSKIENĖ
Praėjęs savaitgalis buvo gausus renginių, skirtų Žemaitijos metams paminėti. Vienas jų – liepos 12-ąją rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos muziejuje Židikuose vykęs poezijos vakaras „Gimtuoji kalba vėsam kam pasabni“, kurį dovanojo Skuodo literatų klubas „Nojus“. Tai antroji iš trijų skuodiškių tarmiškos poezijos popietė pagal projektą „Žemaitijos turtas – jos žmonės ir kalba“. Pirmoji vyko pavasarį Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose (Kretingos r.), o trečioji vyks Žemaitės memorialiniame muziejuje Bukantėje (Plungės r.).
Skambėjo žemaitiška kūryba
Renginys prasidėjo muziejininkės Erikos Skeivienės surengta ekskursija po rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos memorialinį muziejų. Aplankytas ir rašytojos kapas bei Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija, nes pernai rudenį ant gimnazijos sienos atsirado M. Pečkauskaitės portretas.
Poezijos vakaras tęsėsi žemaitiškos kūrybos skaitymu. Čia savo kūrybą pristatė J. Pajauskienė, A. Mosteikienė, S. Jurgilevičienė A. Mončienė, D. Lekniuvienė, G. Kaunienė, D. Pauliuvienė, A. Zubienė, L. Rimeikis, N. Reimontas, o B. Diekontienė skaitė specialiai Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai skirtą kūrinį. Tarp svečių buvo ir kiti „Nojaus“ klubo nariai bei jų artimieji. Šalia žemaitiško žodžio skambėjo ir lenkimiškio muzikanto Benedikto Šiumbrio atliekama instrumentinė liaudiška muzika.
„Koram žemaitėškā“
Renginio metu Skuodo literatų klubo „Nojus“ bei projekto „Žemaitijos turtas – jos žmonės ir kalba“ vadovė Dalia Zabitienė pristatė veiklas Skuodo rajone, skirtas žemaičių etniniam identitetui ir pačiam svarbiausiam jo ženklui – tarminei kalbai – puoselėti bei propaguoti. Pasidžiaugė, kad čia jau ne vieną dešimtmetį vyksta žemaitiškų skaitymų turas, į kurį susirenka įvairaus amžiaus skaitovai iš visos Žemaitijos, o žemaitiškos kūrybos konkurse „Koram žemaitėškā“ dalyvauja ir literatai iš Mažeikių rajono. Pašnekovė didžiuodamasi pažymėjo, kad šiemet jau trečią kartą Skuode rašytas žemaičių kalbos diktantas. „Nojaus“ klubas drąsiai gali vadintis puoselėjančiais žemaičių kalbą – tiktai 5 iš 22-jų jo narių nerašo žemaitiškai, tad ir šis projektas – tik nuolatinės veiklos tąsa.
Skuodas – žemaitiškiausias rajonas
„Šiuo projektu skatinamas tarprajoninis skirtingų sektorių bei institucijų – visuomeninės organizacijos, t. y. Skuodo literatų klubo, ir kitų rajonų – Plungės, Mažeikių bei Kretingos – biudžetinių įstaigų, t. y. muziejų – bendradarbiavimas. Mūsų rajonas kaimyniniuose bus pristatytas, parodytas kaip žemaitiškiausias Lietuvoje – gerai išlaikęs bei plačiai vartojantis tarminę kalbą, tad bus puoselėjamas jo išskirtinumas ir patrauklumas, parodant, jog čia propaguojama etninė kultūra bei gyvena talentingų kūrėjų – žodžio meistrų. Taip stiprinamas ne tik Skuodo rajono, bet ir viso Žemaitijos regiono kultūros identitetas. Poezijos popietės „Gimtuoji kalba vėsam kam pasabni“ skirtos įvairaus amžiaus auditorijai, tad bus įtraukti ir vaikai bei jaunimas“, – apie projekto esmę kalbėjo „Nojaus“ klubo vadovė D. Zabitienė.
Nuotrauka Augenijaus Zabičio
