Obuolį galime vadinti nacionaliniu vaisiumi, rudens ir žiemos be naminių lietuviškų obuolių neįsivaizduoja nė vienas lietuvis! Tačiau turbūt nedaugelis žino, kad obuolys daro įtaką mūsų sveikatai. Teigiama, kad suvalgius net ir pusę obuolio kasdien nauda sveikatai bus didelė – svarbiausia, kad obuolys būtų šviežias ir termiškai neapdorotas.
Obuoliai į mūsų mitybą atkeliauja visokiais pavidalais – nuo šviežių iki keptų, džiovintų, pastaruoju metu išpopuliarėjusių liofilizuotų ar raugintų. Kuo jie ypatingi, DELFI Maistas skaitytojams pakomentavo biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.
Šiuose vaisiuose itin gausu flavonoidų (111,45 mg/100 g raudono obuolio), skaidulų (2,0–2,7 g/100 g: iš jų 1,8–2.0 tirpiųjų skaidulų), taip pat vitamino C (12 mg/100 g raudono obuolio), bei tokių mikroelementų kaip magnis (6 mg/100 g), kalcis (7 mg/100 g), fosforas (12 mg/100 g) ir kalis (144 mg/100 g).
Kuo ypatingi flavonoidai, kurių itin gausu obuolyje? Flavonoidai – tai dietinių polifenolių – biologiškai aktyvių medžiagų, galingų antioksidantų, esančių daržovėse (daugiausiai brokoliuose, svogūnuose, kopūstuose), vaisiuose (vynuogėse, kriaušėse, obuoliuose, vyšniose), ankštiniuose (sojos pupelėse), grūduose, augalų pagrindu pagamintuose gėrimuose bei šokolade, – sudedamoji dalis. Jie suteikia augalui spalvą, aromatą ir skonį.
Polifenoliai mažina uždegiminius procesus organizme, oksidacinį stresą, stiprina imuninę sistemą, slopina vėžinių ląstelių vešėjimą. Manoma, kad vėžys ir širdies kraujagyslių ligos, didele dalimi gali būti oksidacinio streso pasekmė. Tad, tiek flavonoidai, tiek ir skaidulos, esančios obuoliuose, mažina širdies kraujagyslių sistemos, tam tikrų vėžio formų, 2 tipo cukrinio diabeto rizikos faktorius, taip pat ir bendrą mirtingumą. Viena iš flavonoidų formų – flavanoliai (jų obuoliuose ~ 96,33 mg/100 g obuolio), ypatingai pasižymi lėtinių ligų rizikos faktorių slopinančiuoju poveikiu. Įrodyta, kad suvalgius 1 obuolį per dieną 28 proc. sumažėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir 60 proc. sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis.
Dar vienas ypatingas mūsų organizmo cheminis junginys yra azoto oksidas (NO). Tai yra svarbi signalinė molekulė, įtakojanti kraujotaką, reguliuojanti kraujagyslių sienelės endotelio funkciją. Flavonoidai, esantys obuoliuose (kvarcetinas, epikatechinas), padidina NO produkciją ir lėtina jo irimą. Tokiu būdu gerėja kraujagyslių endotelio funkcija, dėl to mažėja kraujospūdis, slopinama trombocitų agregacija (sukibimas), apsaugoma nuo išeminės širdies ligos.
Skaidulos (kurių suvalgius vieną obuolį gauname 2,0–2,7 g) taip pat turi ypač teigiamą poveikį mūsų sveikatai: jų vartojimas taip pat mažina širdies kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo ir tam tikrų virškinamojo trakto ligų riziką. Pakankamas skaidulų vartojimas kasdien stiprina imuninę sistemą, mažina kraujospūdį, pagerina kraujo lipidų profilį, užtikrina tinkamą gliukozės koncentracijos kontrolę sergantiesiems diabetu, yra puiki antsvorio bei nutukimo prevencija. Iš skaidulų, esančių obuolyje, daugiausiai yra pektino, kuris mažina cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje.
Pastaruoju metu vis daugėja mokslinių įrodymų, patvirtinančių žarnyno mikrobiomo svarbą žmogaus sveikatai. Remiantis jais galima teigti, kad skirtingi vaisiai gali turėti skirtingą poveikį mūsų žarnyno bakterijoms, priklausomai nuo juose esančių skaidulų tipo, polifenolių, vitaminų bei mineralų kiekio. Mokslininkai iš Danijos universiteto patvirtino, kad obuoliai ir obuolių produktai turi teigiamą poveikį žmogaus žarnynui – didina gerųjų bakterijų skaičių tuo pačiu stiprindami imuninę sistemą, nes 80 proc. mūsų imuninės sistemos „gyvena“ žarnyne. Mokslininkai įsitikinę, kad taip įvyksta dėl pektino, esančio obuoliuose.
Tirpiosios skaidulos (šiuo atveju obuolių pektinas) gali sumažinti uždegiminius procesus organizme ir sustiprinti mūsų imuninę sistemą. Nors obuoliai savyje turi gana aukštą angliavandenių koncentraciją (100 g obuolio yra 12,9 g angliavandenių, iš kurių 5,7 g fruktozės, 0,6 g gliukozės ir 0,57 g sacharozės, tačiau ši koncentracija gali varijuoti priklausomai nuo obuolio rūšies ir auginimo sąlygų), tačiau jų glikeminis indeksas yra žemas.
Glikeminis indeksas rodo angliavandenių virškinimo ir absorbcijos greitį iš plonojo žarnyno, gliukozės koncentracijos kraujyje atsaką į suvartotą maisto produktą bei insulino išsiskyrimą. Kuo žemesnio glikeminio indekso produktai, tuo lėčiau jie virškinami ir absorbuojami į kraują iš plonojo žarnyno, nesukelia staigaus gliukozės bei insulino koncentracijos padidėjimo. Todėl, obuolio įtraukimas į dienos racioną gali padėti ir svorio kontrolei. Harvardo universiteto mokslininkai savo tyrimais patvirtino, kad produktų, prisotintų įvairių polifenolių: flavonolių, flavonoidų, antocianinų, kurių itin gausu obuoliuose, vartojimas padeda svorio kontrolei ir yra puiki antsvorio bei nutukimo prevencijos priemonė.
Ką apie obuolius sako mokslininkai? Australijos ir Anglijos mokslininkai teigia, kad obuolio vartojimas kiekvieną dieną gali apsaugoti nuo astmos. Pasak mokslininkų, tiems kurie suvalgo mažiausiai 2 obuolius per savaitę, 22–32 proc. sumažėja astmos rizika.
Suomijos mokslininkai patvirtino faktą, kad 1 obuolys per dieną padės išvengti ligų – arba kitaip, 28 proc. sumažėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir 60 proc. sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Jie atliko tyrimą su daugiau nei 10 tūkstančių vyrų ir moterų (iš jų daugiau nei pusė sirgo 2 tipo cukriniu diabetu). Kadangi vakaruose jau buvo žinomas ir moksliškai įrodytas šių vaisių teigiamas poveikis sveikatai, Kinijoje taip pat buvo atliktas tyrimas, trukęs 4 metus ir įtraukęs virš 500 tūkst. žmonių, norint išsiaiškinti vaisių vartojimo poveikį kinų sveikatai. Gauti rezultatai parodė, kad vaisių vartojimas buvo susijęs su mažesniu kraujospūdžiu, gliukozės bei cholesterolio kiekiu kraujyje, mažesne tikimybe patirti širdies infarktą.
Iš tikro, net suvalgius pusę obuolio (100 g) kasdien nauda sveikatai bus didelė. Svarbiausia, kad obuolys būtų šviežias ir termiškai neapdorotas. Ir nebijokime obuolio žievės – joje yra 2–6 kartais daugiau fenolinių junginių nei pačioje obuolio masėje. Antioksidantų aktyvumas obuolio žievėje taip pat 2–3 kartus didesnis. Tad, ne veltui obuoliai nuo rudens yra kiekvienos mūsų dienos atributas – valgykime, mėgaukimės ir džiaukimės gerėjančia savijauta! 1 obuolys per dieną – ir visos ligos išbėgioja.
Lrt.lt
