Reklama 2

Tremties keliais... Penkiolikta dalis

 

Šį, penkioliktąjį, kartą kviečiame budas.lt lankytojus pabuvoti dar vienoje lietuvių tremties vietų – Pimijoje.

 

 

 

Geografinė padėtis

 

Pimija yra Krasnojarsko krašto pietuose, Manos rajone, apie 6 km į pietus nuo Narvos, Rytų Sajano priekalniuose, prie Manos ir Badžėjaus santakos, priklauso Badžėjaus miško pramonės ūkiui.

Gyveno barakuose

1948 metų liepą į Pimiją iš dabartinių Anykščių, Panevėžio, Kupiškio rajonų buvo ištremta apie 80 šeimų, 320 žmonių.

Apie 50 šeimų buvo apgyvendinta barakuose Pimijoje, kiti – Pimske ir Medveze. Tai  Pimijos skyriai – po 2 barakus taigoje, buvę apie 2 km nuo Pimijos.  

Be lietuvių, Pimijoje jau gyveno seniau atitremtų Pavolgio vokiečių, graikų (iš Kubanės), Krymo totorių, ukrainiečių, rusų, suomių, estų, lenkų. Iš viso apie 40 ar 50 šeimų. Tremtiniai gyveno miške pastatytuose belangiuose barakuose po 4–5 šeimas kambaryje. Nebuvo nei šulinio, nei pirties. Jie kirto mišką, gabeno rąstus prie upės, pavasarį juos plukdė į Krasnojarską, prižiūrėjo geležinkelį, krovė vagonus.

1954–1959 m. Pimijoje gyveno savo noru iš Lietuvos atvykęs buvęs politinis kalinys kunigas Marijonas Petkevičius.

Likę kapai

1949 m. į tėvynę išvyko suomiai ir lenkai, vėliau vokiečiai ir graikai, 1957 m. trėmimas panaikintas lietuviams. Tremtiniams išvykus (miškai jau buvo iškirsti), gyvenvietė beveik sunyko. Išliko tremtinių kapinės.

„Jose radome 25 lietuviškus kapus. Kapinių tvora aplūžusi, po kapines vaikšto gyvuliai, jie teršia jas. Kapinėse aptikome ir gruzinų kapų, – budas lt pasakojo ten pabuvojęs teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremties vietas organizatorius ir vadovas, „Lemties“ bendrijos narys Gintautas Alekna. –1989–1990 m. į Pimiją iš Panevėžio buvo nuvykusios buvusių tremtinių organizuotos ekspedicijos. Šešiasdešimties lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą, liko aštuonių.

Pasak G. Aleknos, dabar Pimijoje lietuvių jau negyvena, namai aplūžę, buvę miškų ūkio garažai visai be stogų, gatvėse purvynas, jomis vaikšto kartvės, pagal kelią mėtosi rąstai, lentos.

 

 

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode