Reklama 2

Kaip iš tiesų veikia mūsų klausa?


 

Klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa iš tikrųjų sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsinės medžiagos. Tokios „kūrybos“ procese kai kas gali išsikreipti, tikina Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorius Rytis Ambrazevičius.

„Mes gyvename dvylikos vienodų pustonių oktavos aplinkoje ir esame šio garsų derinio pripompuoti nuo vaikystės. Todėl mūsų klausa stengiasi visą girdimą muzikinę medžiagą įsprausti į šią dvylikos garsų sistemą“, – sako R. Ambrazevičius.

Pasak jo, mūsų suvokimas iškreipia garsų sistemas ir jas perkonstruoja pagal mums įprastą sistemą. „Tokių klausos iliuzijų rezultatas – teorinės koncepcijos, kurios iš tikrųjų atspindi mūsų suvokimą, o ne kitokios kultūros dėsnius“, – teigia KTU profesorius.

R. Ambrazevičius tikina, kad akustiniai metodai (tikslūs garsų aukščio matavimai) padeda atskleisti tokias teorijų klaidas. Savo darbų cikle „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ R. Ambrazevičius nagrinėjo lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybes, dainų atlikimo ypatumus, vokalo stilistiką, iš kalbotyros pusės – lietuvių kalbos priebalsius, kurie iki šiol Lietuvoje mažai ištyrinėti.

Darbų ciklas, už kurį profesorius gavo Lietuvos mokslų akademijos įsteigtą 2017 m. mokslo premiją humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pasižymi novatoriškumu ir tarpdalykiškumu – apima fizikos, muzikos, kalbotyros ir net muzikos psichologijos mokslus.

„Tai tiesiog akustikos metodų įvedimas į muzikos ir iš dalies kalbos tyrimus. Muzikinę ir kalbinę ciklo dalis jungia dainavimo akustikos tyrimai“, – teigia R. Ambrazevičius.

Susiejo muziką ir fiziką

Atlikti tokius tyrimus, profesoriaus teigimu, buvo ne vienkartinė mintis, o ilgalaikis procesas. „Kadangi esu ir diplomuotas fizikas, ir muzikantas, kada nors šios sritys turėjo susieiti“, – džiaugiasi R. Ambrazevičius, ėmęsis tyrinėti Lietuvoje dar mažai ištirtas muzikos ir kalbos akustikos, muzikos psichologijos sritis.

„Ėmiau aiškintis, kaip veikia balsas, kokie jo akustiniai parametrai. Dainuojančio ir kalbančio balso pagrindai tie patys – iš čia ir susidomėjimas kalbos akustika. Kita vertus, tarp balso ir jo išraiškos natomis yra nemažas plyšys, kurį užpildo suvokimo reiškiniai. Iš čia susidomėjimas muzikos psichologija. Taip tarpdalykinėse sankirtose gimė įvairių tyrimų ciklas, universitetiniai kursai“, – atskleidžia R. Ambrazevičius.

Jis teigia, kad KTU jau nuo seno žinomas savo ultragarso akustikos mokykla, o štai lietuviškų muzikos akustikos tyrimų ir jų rezultatų sklaidos pasaulyje nebuvo visai. „Tai pradėta nuo nulio“, – tikina profesorius.

R. Ambrazevičius pamini, kad balsių akustiką lietuvių kalbininkai jau nemažai tyrinėjo, tuo tarpu gerokai sudėtingesnė priebalsių akustika liko nuošalyje. Būtent pirmieji akustiniai lietuviškų priebalsių tyrimai ir sudaro „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ciklo dalį.

Tyrinėtų reiškinių – gausybė

Profesorius darbų ciklu mėgino atsakyti į klausimus, kas muzikoje yra universalu, kas lokalu, kurie lietuvių tradicinės muzikos bruožai atspindi universalius muzikos suvokimo dėsnius, o kurie yra saviti.

Taikydamas akustinius metodus R. Ambrazevičius atskleidė, kaip atsiranda garso iliuzijos, dėl kurių neteisingai suvokiame muziką, kuriame klaidingas teorijas. „Įsivaizduokime, kad savo rašmenimis bandome užrašyti kalbą, kurios nesuprantame. Aišku, pridarysime klaidų. Tas pat vyksta ir su muzika: kai girdime svetimą muzikinę kalbą, mūsų klausa ją įspraudžia į mums žinomą garsų gamą“, – tikina profesorius.

„Tyrinėta, kurios muzikos universalijos yra vis dėlto tik menamos, labiau būdingos tik dabartinei mainstream‘o (liet. vyraujančiai) kultūrai, o kurios, tikriausiai, tikros. Įdomiausia, kaip tos universalijos įgyja lokalias išraiškas“, – sako jis.

R. Ambrazevičius pasakoja, kad lietuvių tradicinėje muzikoje dažni visai kitokie nei vakarietiškoje muzikoje, t. y., netemperuoti, intervalai. „Tačiau tų intervalų modifikavimo, pvz., siaurinimo ar platinimo, tendencijos atliekant muziką, yra tokios pačios, universalios“, – tikina profesorius.

Nors lietuvių sutartinėms būdingi tam tikri keisti netemperuoti intervalai, sugretinus tų intervalų akustinių matavimų rezultatus su užsienio psichoakustikų įverčiais pasirodo, kad mūsų keistieji sutartinių intervalai skamba šiurkščiausiai. Pasak profesoriaus, analizuojant sutartines aiškėja, kad dainininkės stengiasi išgauti kuo šiurkštesnius sąskambius.

„Didžiausias efektas pasiekiamas tuomet, kai balsai skiriasi dviem pustoniais ar šiek tiek mažiau. Tokiu atveju muzikinių kategorijų – intervalų, dermių – prigimtis visai ne muzikinė, o universali psichoakustinė“, – teigia R. Ambrazevičius.

Pritaikomumas itin platus

Nors tyrimai, pasak profesoriaus, iš pirmo žvilgsnio vyko labai paprastai – analizuojant daug garso įrašų su akustinės analizės programomis, svarbiausia buvo suprasti, ką esmingo tuose akustiniuose grafikuose galima įžvelgti.

„Čia prasideda tai, kas yra jau visai nepaprasta. Tai, beje, yra kliūtis daugeliui tyrėjų. Šiais laikais kompiuterinės programos lengvai prieinamos, tačiau egzistuoja know how [praktinės patirties] problema –: reikia mokėti interpretuoti grafiką, suprasti, koks tai garsas ir kokią informaciją iš jo galima gauti“.

Gauti tyrimų rezultatai, pasak R. Ambrazevičiaus, aktualiausi dviem požiūriais – tai bendrosios mokslo žinios ir kartu akustikos metodų galimybių, tiriant muziką ir kalbą, demonstravimas. „Atrasti nauji reiškiniai, dėsningumai, sukurti nauji tyrimo metodai, kurie pritaikomi tolimesniuose tyrimuose“.

„Aš pats gautas žinias pritaikau paskaitose apie akustinių metodų panaudojimą, folkloro studijose, įvairiose tarptautinėse dainavimo stovyklose, vesdamas kursus ir seminarus. Tačiau apskritai šio mokslo pritaikymo galimybės labai didelės“, – teigia profesorius.

R. Ambrazevičius pažymi, kad tyrimų rezultatus galima panaudoti kuriant muzikos ir kalbos atpažinimo algoritmus, atitinkamą programinę įrangą. Be to, toks mokslas svarbus atliekant muzikos instrumentų ir keitiklių akustikos tyrimus, teikiant rekomendacijas muzikos instrumentų, mikrofonų, garsiakalbių ir kitų įrenginių gamintojams. Taip pat kuriant programas, imituojančias gyvą atlikimą, įvairias mobiliesiems telefonams skirtas programėles, kalbos atpažinimo programas ir pan.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode