Gyventojai: būsto kainos ir toliau augs – apklausa

 

 

Būsto kainoms šalyje stabiliai kylant, gyventojų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių beveik nepakito – 53 proc. jų mano, kad kainos per vienerius metus padidės, atskleidė naujausia apklausa. 

Anot SEB banko užsakymu birželio pabaigoje atliktos apklausos, 11 proc. žmonių mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki pokyčių, o 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, buvo 42 proc., arba 5 proc. punktais didesnis negu prieš metus ir 1 punktu mažesnis negu pirmojo ketvirčio pabaigoje. Didžiausias skirtumas, siekęs 50 proc., buvo 2014 metų pavasarį ir 2017 metų vasarą.

Vilniaus regione besitikinčių būsto brangimo birželio pabaigoje buvo 59 proc. – 5 punktais daugiau nei pernai, o jo pigimo tikėjosi beveik 10 proc. apklaustųjų, Kaune brangimo tikėjosi 51 proc. (5 punktais daugiau), Klaipėdoje – trečdalis (prieš metus 51 proc.)

„Sudėtinga paaiškinti, kodėl per metus taip pasikeitė Klaipėdos krašto gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų, nes vidutinė būsto kaina Klaipėdoje šiemet taip pat augo, nors ir lėtesniu tempu negu Vilniuje ar Kaune“, – pranešime sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, įprastai gyventojai galimą būsto kainos pokytį vertina pagal tai, kaip kito kainos rinkoje pastaruoju metu ir kokia yra šalies bei jų pačių ekonominė padėtis. Lietuvoje vidutinė būsto kaina šiemet vis dar didėja, o ekonomika pirmąjį pusmetį augo 4 proc. tempu.

„Nenuostabu, kad dauguma gyventojų toliau galvoja, kad būstas artimiausiu metu brangs, o dažnesni perspėjimai viešojoje erdvėje apie būsimą ekonomikos augimo sulėtėjimą tokiems lūkesčiams kol kas įtakos neturi“, – sakė T. Povilauskas.

Būsto paklausa Vilniuje didėjo ir dėl augančio gyventojų skaičiaus

NT agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, birželį vidutinė būsto kaina Vilniuje buvo 5,1 proc.,
Kaune – 5,5 proc., o Klaipėdoje – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Panašiu tempu augo ir senos, ir naujos statybos būsto kaina.

„Toks kainų pokytis vis dar yra lėtesnis už vidutinių dirbančio asmens pajamų ar bankų būsto paskolų portfelio pokytį, tad kol kas nerimo nekelia. Tiesa, būsto kaina sparčiau auga mažesniuose miestuose, kur naujo būsto pasiūla yra labai nedidelė, todėl būsto įperkamumo rodikliai didėja ne visoje Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.

Po aktyvios metų pradžios pirminėje Vilniaus butų rinkoje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama apie 500 butų per mėnesį, birželį ir liepą vidutinis sandorių skaičius sumažėjo iki šiek tiek mažiau negu iki 400.

„Galima bandyti aiškinti, kad sandorių vasarą įprastai sudaroma mažiau, ypač kai karšta, tačiau tikėtina, kad antrą pusmetį nebepavyks pakartoti įspūdingo pirmo pusmečio rezultato“, – teigė T. Povilauskas. 

Bendrovės „Inreal“ duomenimis, neparduotų butų skaičius pagal statomų ir jau pastatytų būstų projektus šoktelėjo iki 5,4 tūkst. ir buvo 12 proc. didesnis negu prieš metus.

Pasak ekonomisto, jei pasiteisins lūkesčiai, kad naujų butų paklausa Vilniuje antrą pusmetį bus mažesnė nei pirmą, būsto kainų augimas gali sulėtėti.

Antrąjį pusmetį nuotaikos išliks panašios

Anot ekonomisto, nors ir lėtesniu tempu, gyventojų pajamos antrąjį pusmetį didės, todėl didelių pokyčių būsto rinkoje dar neturėtų būti. Didžiausią nerimą ūkio plėtrai kelia nepalankūs ekonominiai pokyčiai Vakarų Europoje.

Antrąjį pusmetį gyvenamojo būsto rinka ir toliau bus aktyvi, tačiau sandorių skaičius pirminėje rinkoje bus šiek tiek mažesnis – tai perspėja, kad bent Vilniuje neparduotų naujų būstų skaičius neturėtų mažėti.

„Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių bus panašūs kaip ir dabar. Labai svarbu, kiek dar ilgai Lietuvos ekonomika sugebės atsispirti prastėjančioms pasaulio ekonomikos tendencijoms ir kaip ilgai sparčiai augs gyventojų pajamos. Pirmą pusmetį atsargūs lūkesčiai dėl ekonomikos pokyčių nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti – netgi priešingai, nepalankių pokyčių tikimybė tik didėja“, – teigė T. Povilauskas.

Apklausą birželio pabaigoje SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausta 1010 15–74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode