Reklama 2

Lietuvoje rašomas nacionalinis diktantas


Penktadienį Lietuvoje ir už šalies ribų bus rašomas nacionalinis diktantas.

Konkurso organizatorė Vytautė Šmaižytė sako, kad prognozuoti dalyvių skaičių sunku, tačiau kiekvienais metais jis auga, to tikimasi ir šiemet. Pasak jos, prieš 6 metus, dalyvių skaičius siekė apie 3 tūkstančius, vėliau augo iki 8 tūkstančių, o pernai pasiektas rekordas – 33 tūkstančiai dalyvių.

Europa ruošiasi naujai pavojingų pūgų ir šalčių bangai


Europoje ketvirtadienį prognozuojama nauja snygio ir pūgų banga, tęsiantys rūstiems šalčiams, tebekaustantiems net pietines Viduržemio regiono šalis.

Uždaromos mokyklos, o meteorologijos tarnybos prognozuoja, kad šalčiai, dėl kurių mirčių skaičius praėjusį penktadienį išaugo iki 48, tęsis ir toliau. Tokios meteorologinės sąlygos sukėlė avarijų grėsmę ir pavojų benamių gyvybėms.

Mažeikių rajone – šimtmečio šventę aplink Lietuvą traktoriumi vežanti komanda


Valstybės atkūrimo 100-mečio svarba ir pakili nuotaika neblėsta ir po Vasario 16-osios švenčių. Ypač tada, kai šventė tiesiog pati atvyksta į tavo ar tavo kaimyno kiemą. Taip pirmadienį nutiko ir Mažeikių rajone. Šventę į ūkininkų sodybas trispalvėmis papuoštu traktoriumi atgabeno valstybingumo šimtmečiui skirtą 1200 kilometrų kelionę tęsianti bendrovės „Dotnuva Baltic“ komanda. Ji pasveikino Plinkšių ir Račalių kaimuose gyvenančius ūkininkus.

Lietuviai debiutavo olimpinės karatė Europos čempionate


2020 metais Tokijo olimpinėje programoje bus ir karatė, o lietuviai žengė dar vieną žingsnį savo olimpinio debiuto link. Lietuvos karatė federacijos (LKF) delegacija pirmą kartą dalyvavo į olimpinę šeimą priimtos Pasaulio karatė federacijos Europos padalinio rengiamame Senojo žemyno jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionate Sočyje.

Ko iš tiesų siekia Lietuvos neįgaliųjų forumas?


Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF), kurio direktorė Henrika Varnienė prisistato atstovaujanti 300 tūkstančių Lietuvos neįgaliųjų organizaciją, kurios tikslas, kaip rašoma šios organizacijos tinklalapyje, – „kad žmonių su negalia izoliavimo ir išlaikymo politika būtų pakeista į jų įgalinimą ir skatinimą dalyvauti visose socialinio gyvenimo srityse – švietimo sistemoje, darbo rinkoje, visuomeniniame gyvenime; kad žmonėms su negalia būtų užtikrinta reikiama pagalba gyventi savarankiškai“. Atrodo, tikslai kilnūs. Juolab, kad problemų šioje srityje tikrai nors vežimu vežk. Nėra pritaikytos viešosios erdvės žmonėms, turintiems judėjimo negalią, vaikai su įvairiais sveikatos sutrikimais vis dar mokosi specializuotose mokyklose, studijuojančių neįgaliųjų skaičius itin mažas, o socialinės paramos didėja nežymiai, neatsverdamos kainų šuolių. Taigi, tokioms visuomeninėms organizacijoms, kaip LNF tikrai yra dėl ko pakovoti, tiek su valdžios institucijomis, kurios ruošia teisės aktus, tiek su visuomenėje įsišaknijusiais stereotipais apie negalią turinčius žmones. Bet ką gi ši organizacija iš tiesų padarė, kad neįgalieji jaustųsi pilnavertiška visuomenės dalimi?

Vartojimo kreditai: sutarčių skaičius mažėjo, sumos didėjo


2017 m. Lietuvos vartojimo kredito rinkoje reikšmingai sumažėjo vėluojančiųjų grąžinti paskolas, kaip ir ėmusiųjų rizikingiausius kreditus.

„Praėjusiais metais suteikta mažiau naujų vartojimo kreditų, tačiau jų apimtis padidėjo, grąžinimo laikotarpis ilgėjo. Vartojimo kredito rinka smarkiai susitraukė 2016 m., todėl pernai nuo savotiškų „grindų“ suteiktų kreditų skaičius sumažėjo dar 5 proc.“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Powered by BaltiCode