Maurice Zundelis – šviesa gydęs mistikos genijus

 

M. Zundelis – viena įspūdingiausių XX amžiaus asmenybių ir vienas žymiausių mūsų laikų dvasios vadovų. Šis katalikų kunigas buvo neprilygstamas eruditas: puikiai išmanė meną ir mokslą, ypač fiziką ir biologiją, taip pat psichoanalizę bei filosofiją, ką jau kalbėti apie teologiją, kuri iki šiol maitinasi jo duotu įkvėpimu. Ypatingas, mistinis M. Zundelio įkvėpimas ir yra svarbiausia. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Šveicarijoje, bet taip pat Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Egipte, tapo gyva legenda: kiekvienas, jį sutikęs, jausdavo besiskleidžiančią vidinę šviesą, tūkstančiai tapo vidujai laisvais.

Kodėl žmonės ima užšaldyti savo socialinius tinklus? Psichologė įvardijo keistą priklausomybę

 

Silpstant sąmoningumui, noras tikrinti socialinius tinklus tampa nevalingu įpročiu. Psichologai teigia, kad tiek žinojimas, tiek nežinojimas, ką viešina mūsų sekami asmenys, kelia nerimą. Taip virtualioji realybė užima vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime. Tie, kas nenori, kad tai taptų priklausomybe, socialinius tinklus gali tiesiog užšaldyti.

Konteineriniai laivai plaukioja su aukštais konteinerių bokštais – ar nebūna taip, kad kelis jų nuplauna bangos?

 

Konteineriniai krovininiai laivai yra didžiulės mašinos, kurios judina pasaulį. Be jų neįsivaizduojama globali ekonomika ir nemokamas daiktų pristatymas. Didieji konteineriniai laivai nuolat dirba, plaukiodami su gerokai virš korpuso iškilusiais konteinerių bokštais. Bet ar nebūna taip, kad pakilusios bangos kokį konteinerį nublokštų į jūrą?

Skausmo karalienė. Ką mokslas žino apie kančias?

Skausmas – gyvybiškai svarbus išlikimui. Tačiau jo tyrimai – skausmingas klausimas.

„Mėgstame naudoti kapsaiciną, aitriųjų pipirų veikliąją medžiagą. Jis geras tuo, kad deginimas didėja palengva, kol tampa itin stipriu“, sako Irene Tracey. Ji ne sadistė, o Oksfordo universiteto klinikinių tyrimų padalinio direktorė. Kadangi skausmo tyrimai yra pagrindinė jos darbo kryptis, kartais Tracey vadina „skausmo karaliene“. Savo laboratorijoje, kurioje įrengti galingiausi pasaulyje fMRT skeneriai, ji verčia žmones kentėti vardan mokslo. Jos eksperimentuose savanoriai mušami, badomi ir deginami dešimtimis būdų, kad remiantis jų smegenų veiklos atvaizdais, būtų galima suprasti, kas yra skausmas, kodėl jį jaučiame ir kaip jį palengvinti.

Egipte aptiktas paslaptingas didžiulis juodas granitinis sarkofagas, kurio viduje gali būti žmogus

 

Žinoma, Egiptas vis dar pilnas paslapčių – ir štai viena iš tokių yra paslaptingas juodas sarkofagas, liepos pradžioje atkastas Aleksandrijos mieste, šiaurinėje Egipto dalyje.

Kas labiausiai stebina archeologus, tai sarkofago dydis: jis yra 185 cm aukščio ir 265 cm ilgio – tai yra iki šiol didžiausias Aleksandrijoje rastas sarkofagas.

Kas ir kada sukūrė gestų kalba? Kiek pasaulyje yra gestų kalbų, kas yra kalkinė kalba ir kiek kurtieji gali pasakyti žodžių per minutę

Pirmoji pirštų abėcėlė, leidusi lengviau suprasti ir sisteminti gestų kalbą, atsirado XVI a. Čia kiekvienai raidei priskirtas simbolis, rodomas vienos rankos pirštais (tik anglų kalboje tam reikėjo pasitelkti abi rankas).

Mimika pagrįsto bendravimo pradininkas – abatas Charles-Michelis de l`Epee. Jis Paryžiuje atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems ir taikė gestų kalbos metodą. Čia kurtieji galėjo bendrauti pasakydami apie 130 žodžių per minutę.

„Daktare, girdžiu su manimi kalbančius balsus“. Kodėl girdime tai, ko nėra?

Anksčiau „balsai galvoje“ būdavo kelialapis į psichiatrinę ligoninę. Dabar mokslininkai į juos žvelgia naujai

Serijinis žudikas Davidas Berkowitzas, žinomas, kaip „Semo sūnus“, tvirtino, kad užpuolimus vykdė, nes jam taip daryti liepdavo kaimynų šuo, į kurį įsikėlė demonas. Biblijos herojai nuolat kalbėdavo su dievu, apsireikšdavusiu kuo įvairiausiais pavidalais. Žana d'Ark Prancūziją išvaduoti nuo anglų įkvėpė trijų šventųjų balsai. Tačiau jeigu Viduramžiais iš niekur sklindantys ir angelų atėjimą pranašaujantys balsai būdavo priimamai kaip visai tikėtini dieviškosios valios apsireiškimai, tai dabar jie mažų mažiausiai kelia abejones.

Kodėl saulės akiniai būtini ne tik dieną

 

Dažniausiai žmonės saulės akinius užsideda tik dieną, bet iš tikrųjų tada saulės spinduliai akis veikia silpniausiai, portalui LRT.lt sako kosmetikė ir veido mankštos trenerė Viktorija Baltramiejūnienė. Jos teigimu, kad apsaugotume akis, akinius turėtume užsidėti net vakare.

Kodėl kartais prieš užmiegant nupurto kūną?

Ar jums būna taip, kad jau snūduriuojate savo lovoje, tačiau staiga nupurto visą kūną? Jausmas toks, lyg būtumėte iškritę iš lovos, tačiau iš tikrųjų staiga susitraukia didieji kūno raumenys, jūs prasibudinate ir negalite suvokti, kodėl taip nutiko. Nors tikslios šio reiškinio priežasties nežino niekas, mokslininkai turi įdomią versiją.

Tiesa apie mokslą viduramžiais

 

Garsiausia pastaba, išsakyta sero Izaoko Niutono (1642–1727), skambėjo taip: „Jeigu aš mačiau šiek tiek toliau, tai todėl, kad stovėjau ant milžinų pečių.“ Įprasta manyti, kad jis turėjo omenyje savo mokslinius pasiekimus, kuriuos lėmė pirmtakų atradimai. Tame pačiame laiške jis užsimena apie prancūzų filosofą ir matematiką Renė Dekartą (1596–1650), todėl tikėtina, kad šis buvo vienas iš Niutono minimų milžinų. Tačiau nedaugelis žino, kad Niutono aforizmas priklauso XII a. teologui Bernardui iš Šartro, mirusiam apie 1130. Taip pat nedaugelis žino, kad Niutono mokslo šaknys siekia viduramžius. Iš tiesų labai daug mokslinių ir technologinių pasiekimų, kuriuos laikome savaime suprantamais, gimė viduramžiais. 

Kaip išsirinkti kvepalus vyrams?

Šiuo metu moterys kvepalais vis dar domisi labiau nei vyrai, todėl dažnai jos perka kvepalus tiek sau, tiek savo vyrams. Gali būti, kad vyrų nepakankamą susidomėjimą kvepalų pasirinkimu lemia tai, jog jie nesupranta, kodėl kvepalų pasirinkimas yra toks svarbus, arba nenori skirti laiko tinkamų kvapų paieškai, ypač dabar, kai skirtumai tarp tradicinių vyriškų ir moteriškų kvapų sparčiai nyksta.

Apeiginis lietuvybės giedojimas

Birželio 3 dieną minėjome Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį, o birželio 30–liepos 6 dienomis Vilniuje vyksta jubiliejinė, dvidešimtoji Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos…“.

Ar žinote, iš kur kilo žodis „taboras“?

Turbūt pirmas dalykas, apie kurį būtų galima pagalvoti išgirdus žodį „taboras“, tai – romų gyvenama vieta. Arba kiek anksčiau, iki bendruomenė tapo sėsli, tai – į naują vietą užklydusių romų įrengta stovykla, išsiskirianti arklių traukiamais vežimais.

Ką reiškia žodis „kapitonas“?

Apie ką pirmiausia pagalvojate, išgirdę žodį „kapitonas“? Tikriausiai prieš akis iškyla prie laivo vairo stovintis žmogus. O galbūt vyriausias lėktuvo įgulos narys? O gal karininkas? Ką apskritai reiškia žodis „kapitonas“ ir kodėl jis taip plačiai naudojamas?

Pirmasis lietuvio automobilis: kada, koks ir už kieno pinigus?

 

Pirmasis automobilis daugeliui vairuotojų turi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Po kurio laiko į jį žvelgiama su nostalgija, prisimenamas pirkimo jaudulys ir džiugios pirmųjų kelionių akimirkos. Kokius automobilius perka, kiek ir kieno pinigų jiems išleidžia, vairuotojai atsakė „Mini“ užsakymu atliktoje apklausoje.

M. Katleris atidaro restoraną: atskleidė meniu ir savo pareigas jame

 

Make kebab great again (angl. Padarykime kebabą vėl didų)“, – tokiu šūkiu savo pirmąjį kebabų restoraną Vilniaus centre pasitinka vienas žinomiausių Lietuvos komikų ir renginių vedėjų Mantas Katleris. Pirmuosius išalkusius VIP svečius jis pasitiks jau šio trečiadienio vakarą. „Beliko paskutiniai patepimai. Kabiname mano portretus ant sienų. Nenoriu susireikšminti, bet Katlerio kebabų restorane jie tikrai turi būti“, – atidarymo išvakarėse duodamas išskirtinį interviu kalbėjo Mantas.

Kokiu minimaliu greičiu gali skristi lėktuvas?

 

Lėktuvai nėra sraigtasparniai ir kaboti vietoje negali. Keliamoji sparnų jėga kuriama tik lėktuvui judant pirmyn ir oro srautams glostant sparnų paviršių. Tačiau koks lėktuvas gali skristi lėčiausiai? Ir ar patikėtumėte, kad yra lėktuvų, kurie gali skristi atbuli?

10 faktų apie kates

 

Katės – gana juokingi gyvūnai, kuriuos labai myli ir vaikai, ir suaugusieji. Katės yra vieni iš populiariausių augintinių visame pasaulyje – jos kasdien įsitaiso ant milijonų pasaulio gyventojų kelių ir saldžiai murkdamos užmiega. Bet ką apie jas žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote.

Vestuvių matematika: kiek įdėti į dovanų vokelį, kad nebūtų gėda?

 

Nedovanoti gėlių, o dovaną sutalpinti vokelyje – tokius pageidavimus, pasak švenčių planuotojos Kristinos Kaikarienės, kvietimuose dažniausiai nurodo jaunavedžiai. Anot jos, daugelis besituokiančių nori matyti brangius žmones, o ne jų dovanas, tad nereikėtų šio klausimo pernelyg sureikšminti. Panašiai mano ir vestuvių planuotoja Diana Sugintienė, teigianti, kad vestuvių išlaidos – ne visai svečių rūpestis. Vis dėlto ji dalijasi patarimu, palengvinančiu galvos skausmą dėl dovanos.

Totalinė ledo karalystė: ar gali kitose planetose įvykti tokia šalčio stichija, kaip Žemėje?

Prieš 635-750 milijonų metų Žemė buvo užšalusi į sniego gniūžtę – ledynai pasiekė pusiaują ir visa gyvybė buvo įkaltinta polediniuose vandenynuose. Nors šis laikotarpis sunaikino daugybę gyvybės rūšių, jis taip pat davė pradžią sudėtingų gyvybės formų atsiradimui, sekusiam beveik iškart po atšilimo. Ar gali panašūs periodai egzistuoti egzoplanetose?

10 įdomių faktų apie šunis

Šuo – geriausias žmogaus draugas. Jis saugo mūsų namus, mus pralinksmina ir leidžiasi su mumis į nuotykius. Kartu šuo – didelė atsakomybė, nes juo reikia tinkamai pasirūpinti. Šunys su žmonėmis gyvena jau tūkstančius metų, bet ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote.

Be ko negalėtų egzistuoti jokia mums žinoma gyvybė?

 

Visai žinomai gyvybei būtini šeši pagrindiniai cheminiai elementai – vandenilis, anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Žemėje ir bendrai Visatoje jų yra gausu, jais remiasi visos biocheminės reakcijos. Bet gali būti, kad bent vieno iš jų – fosforo – labai trūksta polediniuose vandenynuose Jupiterio ir Saturno palydovuose.

Kodėl žmonės bjaurisi?

 

Būti bjauriu – žmogiška. Bjaurėtis – taip pat žmogiška. Savybė bjaurėtis nepakenčiamais kvapais, vaizdais, garsais ir skoniais išsivystė dėl labai svarbios priežasties: bjaurėjimasis priverčia vengti dalykų, kurie gali būti pavojingi. O naujo tyrimo autoriai patvirtina teoriją, kad bjaurėjimasis žmonėms išsivystė siekiant išvengti infekcinių ligų bei išskiria šešias skirtingas žmogaus bjaurėjimosi kategorijas, rašo popsci.com.

Powered by BaltiCode