Reklama 2

Ar žinojote, kad kartais automobilių saugumo bandymuose naudojami tikri žmonių kūnai?

 

Automobilių saugumas yra nuolat gerinamas. Geresnės medžiagos, efektyviau smūgio jėgą paskirstančios konstrukcijos, saugumo sistemos - technologinė pažanga nuolat didina išgyvenimo šansus avarijos metu. Saugumo bandymai, kurių metu daužomi nauji automobiliai, taip pat yra labai svarbūs. Tačiau ar žinojote, kad kartais šiuose automobiliuose sėdi ne bandymų manekenai, o tikri žmonių kūnai?

Veino valstijos universitete (WSU) jau labai ilgą laiką vykdomi tokie bandymai. Ir tai iš tikrųjų nėra taip jau keista. WSU yra įsikūręs Detroite, kuris kadaise buvo JAV automobilių pramonės sostine. Dr. Lawrence'as Patrickas, kadaise dirbęs WSU, tapo tikru automobilių saugumo tyrimų pradininku. Jis pats tapo savo bandymų subjektu - ištvėrė ne vieną smūgį sunkia švytuokle tiesiai į krūtinę, dalyvavo net 400 intensyvaus stabdymo bandymuose. Patricko studentams sekėsi ne ką geriau - kartą mokslininkas rašė, kaip vienas jo studentas ištvėrė maždaug 454 kg smūgį į kelius.

Tai buvo audringasis septintasis dešimtmetis, tačiau ir tuomet žudyti studentus buvo nelegalu. Bet kaip ištirti kaukolės kietumą? Poveikį smegenims, kai automobilis dideliu greičiu rėžiasi į sieną? Tam reikėjo lavonų. Jų Patrickas gaudavo ne taip sunkiai, kaip galite įsivaizduoti - nemažai mokslo gerbėjų ir buvusių mokslininkų savo kūnus po mirties paaukodavo mokslui. Pirmąjį kūną Patrickas su savo studentais tiesiog švystelėjo į tuščią lifto šachtą, o tada išanalizavo kaukolei padarytą žalą.

Kūnai buvo tvirtinami specialiose konstrukcijose, kurios leisdavo įsibėgėti iki didžiulio greičio, o tada staigiai stabdyti. Mirusiųjų galvos kratėsi į visas puses, o mokslininkai matavo pažeidimus ir juos bandė susieti su automobilio greičiu, dinamika susidūrimo metu ir konstrukcija. Mokslininkams pavyko sukurti vadinamąją WSU atsparumo kreivę, kuri iki šiol naudojama apskaičiuoti jėgoms, kurios sukeltų galvos traumas automobilio avarijos metu.

Geriausiais laikais Patrickas kiekvieną mėnesį eksperimentuodavo vis su nauju kūnu. Jie buvo mėtomi, trankomi ir kratomi. Tačiau su laiku tinkamų kūnų vis mažėjo. Taip nutiko ne todėl, kad žmonės po mirties nenorėjo būti naudojami eksperimentams. Tiesiog medicinos pažanga lėmė, kad daugelis paaukojamų kūnų buvo pakankamai seni - per seni, kad būtų naudojami kaip vidutinio amžiaus keleiviai. Tačiau tai pastūmėjo tik dar vieną pasiekimą - WSU sukūrė daugkartinį bandymų manekeną.

Kūnai saugumo bandymuose naudojami iki šiol. Jie yra apvyniojami ir visiškai uždengiami gerbiant jų privatumą ir orumą. Tačiau šiandien tai vyksta kur kas rečiau. Įprasti saugumo bandymai, kurių metu tikrinami atskiri modeliai, vyksta su paprastais bandymų manekenais. O štai moksliniai tyrimai kartais dar pareikalauja ir tikrų paaukotų žmonių kūnų.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode