Klausytis ar nesiklausyti: ką daryti, kad ausinių laidai nesusipainiotų, ir ar storesni laidai gali padėti?

Nekantraujate išsitraukti ausines ir pasiklausyti dainos, kurią rekomendavo draugas. Išsitraukiate jas iš kišenės, tačiau dar teks paplušėti ir ugdyti kantrybę ausinių laidai greičiausiai bus susipainioję, o juos puoš vienas kitas mazgas. Kodėl jie susipainiojo ir kokio ilgio laidai susiraizgys dažniausiai? Mokslininkai atlieka eksperimentus ir ieško atsakymų.

Juokaujama, kad laiko reliatyvumą geriausiai paaiškina siuacija, kai laiko ilgumas priklauso nuo to, kurioje tualeto durų pusėje žmogus stovi. Reliatyviai ilgai gali tekti painioti ir įvairių įrenginių laidų mazgus, kurie susidaro kišenėse ar kuprinėse.

Mazgai mumyse ir aplink mus

Mazgai buvo mokslinių tyrimų objektas nuo 1867 m., kai lordas Kelvinas pasiūlė, kad atomai galėtų būti apibūdinami kaip sūkuriuojantys mazgai. Nors ši teorija nepasitvirtino, ji paskatino susidomėjimą šia tema, o mazgai šiuo metu atlieka svarbų vaidmenį daugelyje mokslo sričių, įskaitant polimerų fiziką, statistinę mechaniką, kvantinio lauko teoriją ir DNR biochemiją.

DNR molekulių mezgimasis vyksta gyvose ląstelėse ir virusuose, o šį procesą tiria biologai. Fizikai ištyrė vibracinių rutulių grandinių spontanišką mezgimąsi. Matematikų bendruomenėje mazgų teorija buvo mokslinių tyrimų sritis daugiau nei šimtmetį.

Eksperimentą pakartojo 3415 kartų

Mokslininkai Dorianas M. Raymeris ir Douglasas E. Smithas atliko mazgo formavimosi eksperimentą. Tyrėjai į dėžutę patalpindavo ploną vis kitokio ilgio ir skersmens laidą, o tada tą dėžutę dešimt sekundžių purtė, dare susipainiojusio laido nuotraukas. Šį eksperimentą jie pakartojo 3415 kartų, buvo keičiami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, laido ilgis, dėžutės dydis, purtymo intensyvumas ar laikas.

Rezultatai buvo paskelbti moksliniame straipsnyje „Spontaniškas mazgų atsiradimas judančiame laide“.

Jeigu ausinuką nešiojate kišenėje, neišvengiamai susiformuoja laido kilpelės ir vijos, per kurias pralenda laido galai ar ausinukų garsiakalbiai. Taip mazgai savaime kišenėje susiriša labai greitai. Laidų susipainiojimus tyrinėję mokslininkai teigia, kad tokie mazgai gali susiformuoti vos per kelias sekundes. Be to, kuo ilgesnis laidas, tuo lengviau ir greičiau jis painiojasi.

Dar daugiau, laido susimazgymo riziką didina ir judinimo laikas. Kitais žodžiais – kuo ilgiau keliausite į darbą ausinuko laidą laikydami kišenėje, tuo didesnė tikimybė, kad teks laiką gaišti narpliojant mazgą.

Laido storis nesvarbu

Mokslininkai pasiūlė išvadas, kad trumpesnis už 46 cm laidas nesusipainios, o eksperimentą kartojant su vis ilgesniais laidais, jie susimazgys daug greičiau ir dažniau.

Tiesa, jei laidas bus labai ilgas (ilgesnis už 2 m), tikimybė susimazgyti nustoja augti.

Mokslininkai akcentavo, kad laidai, kurie turi tris galus, pavyzdžiui, ausinės, susipina dar dažniau. Tyrime teigiama, kad standartinės ausinės mazgais pasipuoš vieną kartą iš dviejų.

Teigiama, kad susipainiojimas nepriklauso nuo to, kaip laidas yra įdedamas į dėžę, o laido storis ar medžiaga, iš kurios jis yra pagamintas, didesnės įtakos nedaro.

Eksperimento metu fizikai nufotografavo bent 12 skirtingų mazgų ir konstatavo, kad laisvai judantys mažoje uždaroje erdvėje laidai susipins. Mazgų galima išvengti tik laidus apvyniojant apie kokį nors kietą daiktą.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode