Ar norint išgelbėti laivą į vandenį būtų išmetamas jo krovinys?

Konteineriniuose laivuose - tūkstančiai konteinerių. Tai - pasaulinės prekybos stuburas, tačiau šiems laivams tenka plaukioti ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Jei toks laivas patektų į bėdą, ar įgula imtųsi į vandenį mesti konteinerius? Kas paskui sumokėtų už prarastą krovinį - draudimo bendrovė, laivo savininkas ar krovinio savininkas tiesiog patirtų nuostolį? Iš tiesų nei vienas iš šių atsakymų nėra teisingas.

Kuriama interaktyvi klimato kaitos duomenų bazė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) kartu su partneriais iš Belgijos, Italijos ir Vengrijos įgyvendina „Copernicus“ programos „European health“ projekto antrąjį etapą, kurio tikslas – teikti naujausią ir lengvai suprantamą su klimato kaita ir sveikata susijusią informaciją sveikatos ir aplinkos specialistams Europos regione. Pagrindinis projekto rezultatas – sukurta viešai prieinama klimato kaitos duomenų bazė, skelbiama „Copernicus Climate Change European Health service“ pranešime.

Kokių audinių drabužių neturėtų būti mūsų spintoje?

 

Net ir tokie audiniai kaip satinas, neretai vadinamas prabangiu, ar viskozė, dažnai prilyginama medvilnei, iš tiesų nėra labai tinkami mūsų odai ir gali sukelti nemenkų nepatogumų, svetainėje lybrate.com rašo bendrosios praktikos gydytojas dr. Sanjeevas Gupta. Anot jo, iš kai kurių audinių pasiūtų drabužių vertėtų vengti ar bent jau nedėvėti kasdien.

Ar kada nors pagalvojote, kodėl ugniagesių sunkvežimiai – raudoni?

Jei jums reikėtų nupiešti ugniagesių sunkvežimį, kokią spalvą jam parinktumėte? Daugelis rinktųsi raudoną ir tikrai ne be reikalo – absoliuti dauguma viso pasaulio ugniagesių mašinų yra raudonos. Bet kodėl?

Žinoma, galima greitai sugalvoti priežastį – raudonų sunkvežimių kelyje nėra daug, todėl ugniagesiai kelyje yra lengvai pastebimi.

Mokslininkai paskelbė naujieną - iš elektronines cigaretes rūkančių žmonių visuomenei visgi yra naudos

Elektronines cigaretes rūkantys žmonės apie save susikūrė ne pačią geriausią reputaciją - savo nederamu elgesiu kai kurie iš jų stipriai erzina tuos, kurie nerūko. Tačiau dabar Londono universiteto koledžo mokslininkai paskelbė, kad iš elektronines cigaretes rūkančių žmonių naudos turi ir kiti žmonės. Tik ne visi.

Gyvūnijos pasaulyje yra tik vienas gyvūnas, kurio išmatos yra kubelio formos - kaip jos sukuriamos ir kodėl?

 

Nenorite netikėkite, bet gyvūnų išmatos mokslininkams yra labai įdomios. Jie jas tyrinėja nuolat ir iš jų sužino labai daug įdomių dalykų apie gyvūnų elgesį, mitybą, populiacijos būklę. Tačiau ne visos išmatos yra vienodos. Jei kada nors Australijoje pastebėsite kubelių formos išmatas, galėsite iš karto pasakyti, kas jas paliko. Bet kodėl tas gyvūnas taip stengiasi dėl formos?

Didžiajame kanjone aptikti neįprasti roplio pėdsakai: itin keistas gyvūnas, kuris gyveno dar iki dinozaurų atsiradimo

 

Naujame tyrime išsiaiškinta, kad prieš 350 mln. metų, dar kai Žeme nevaikščiojo dinozaurai, čia gyveno keistas, šonu vaikštantis roplys.

Tikriausiai daugeliui įdomu, kodėl jis buvo toks neįprastas, o ekspertų nuomonės irgi išsiskiria. Tačiau viena yra aišku – tai „seniausi žinomi stuburinio pėdsakai rasti Didžiojo kanjono nacionaliniame parke“, – teigia geologijos profesorius iš Nevados universiteto, Stephenas Rowlandas.

Kaip iš tiesų veikia tiesos serumas? Ar tikrai taip, kaip filmuose?

 

Tiesos serumas - tai paslaptingi vaistai, kurių injekciją gavęs žmogus prapliumpa žodžiais. Jis atsako į visus klausimus, nemeluoja ir neišsisukinėja. Tai - puikus tardymo įrankis filmuose. Bet ar tiesos serumas apskritai egzistuoja?

Tiesos serumas egzistuoja - tai bet kokia medžiaga, kurios paskirtis yra prakalbinti žmogų, kuris nenori ko nors išduoti. Kaip tiesos serumas naudotas etanolis, midazolamas, natrio tiopentalis, amobarbitalis, flunitrazepamas ir dar visa eilė preparatų. Filmuose dažniausiai naudojamas natrio tiopentalis, kuris gali būti suleidžiamas į veną. Jis taip pat vis dar naudojamas JAV kaip mirtinos injekcijos nuteistiesiems dalis.

Kodėl senuosiuose burlaiviuose kapitono kambarys būdavo pačiame laivo gale?

Didžiųjų burlaivių laikai jau seniai pasibaigė. Gražūs mediniai laivai šiandien džiugina tik įvairiose šventėse, o juk prieš porą šimtų metų jie buvo tai, kas vertė pasaulį judėti. Jų architektūra buvo ne tik graži pažiūrėti, bet ir funkcionali. Štai kapitono kajutė beveik visada buvo laivo gale, bet ar žinote kodėl?

Nors būta ir išimčių, kapitonas beveik visada miegojo pačiame laivo gale. Jam buvo skirta atskira kajutė, kai kiti įgulos nariai dažnai labai ankštai gyvendavo likusioje laivo dalyje. Visi laivai turėdavo tam tikrą paskirtį, todėl didžiąją jų dalį užimdavo jai būdingi daiktai. Kariniuose laivuose dominavo patrankos, prekiniuose - kroviniai ir taip toliau. Todėl įgulos nariams likdavo visai nedaug vietos kur nors laivo priekyje. Tačiau kapitonas visada mėgaudavo savo privačia kajute laivo gale. Bet kodėl gale?

Mokslininkai ištyrė bjaurastį ant dušo galvučių ir rado įdomių skirtumų tarp JAV ir Europos

JAV Kolorado Boulderio universiteto mokslininkų komanda ištyrė dušo galvutėse esančias bakterijų kolonijas ir nustatė įdomių skirtumų tarp Jungtinių Valstijų ir Europos bei aptiko net potencialių plaučių ligą sukeliančių patogenų.

„Dauguma šių mikrobų yra nekenksmingi, tačiau kai kurie jų gali sukelti ligas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, minėto universiteto ekologas Noah Fiereris.

Mįslingas įvykis, kai Saulės audra mūsų planetoje sukėlė sprogimus: 20–25 sprogimai – vos per 30 sekundžių

1972 m. rugpjūčio 4 d. iš JAV pajėgų sutelktos 77-osios operatyvinės aviagrupės pilotai, priartėję prie jūroje, netoli Hon La uosto (Vietname) esančio minų lauko, tapo ne mažiau kaip dvidešimties sprogimų liudininkais.

Maždaug 20–25 sprogimai, esą, įvyko vos per 30 sekundžių, be to, aplinkiniuose vandenyse plūduriavo dar 25–30 į paviršių iškilusio dumblo dėmių.

Iš kur Žemėje atsirado smėlis?

 

Kai kitą kartą pažvelgsite pro langą, ieškodami įkvėpimo, prisiminkite, kad medžiaga, per kurią žiūrite, susidarė sprogstančios senovinės žvaigždės gelmėse.

Viena tarptautinė mokslininkų grupė pranešė aptikusi silicio dioksido – pagrindinės stiklo sudedamosios dalies – dujų ir dulkių debesyse, susidariusiuose sprogus dviem tolimoms supernovoms, esančioms už milijardų šviesmečių nuo Žemės.

Mokslininkai paskelbė, kurie metai buvo patys blogiausi žmonijos istorijoje

Ką atsakytumėte, jeigu kas nors paklaustų Jūsų, kurie metai buvo patys blogiausi istorijoje? 2016, kai Lietuvos Seime pradėjo dominuoti valstiečiai, o JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas (neskaitant sunkiai suskaičiuojamų garsenybių mirčių)? Tikrai ne.

Kur kas blogesni buvo 1347 metai – tuomet Europą nusiaubė Juodoji Mirtis. Nedaug džiaugsmo buvo ir 1941–1945, ypač tiems žmonėms, kurie buvo žydų tautybės ir gyveno Europoje. Arba 1914–1918 metais – ypač 1918, kai ne tik vis dar vyko Pirmasis pasaulinis karas, bet ir siautė „ispaniškasis gripas“, myriop pasiuntęs net 100 milijonų žmonių, rašo „Science Direct“.

Ar nuo atvažiuojančio traukinio galime apsisaugoti atsigulus tarp bėgių?

Filmo herojų vejasi traukinys. Jis bėga, tačiau mašinistas jo nemato, o trauktis nėra kur. Desperatiškai jis neria žemyn ir pilvu prisiglaudžia prie pabėgių. Traukinys garsiai dardėdamas per minutę pravažiuoja nekliudydamas herojaus ir jis išgyvena kovoti dar vieną dieną. Bet ar tai realu? Ar gulėdamas tarp bėgių žmogus tikrai būtų saugus?

Šis motyvas filmuose yra gana dažnas, o ir praktiškai šią ekstremalią pramogą išbandžiusių žmonių tikrai yra. Jie savo žygius filmuoja, talpina internete, o tada susilaukia baudų. Dažnai jie net patys nesupranta, kaip jiems pasisekė.

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

 

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į krepšį, iki išmanių viražų, siekiant pergudrauti net ir pačius griežčiausius dėstytojus. Nuo paskutinės nakties prieš egzaminą iki pačių ekstremaliausių „fuksų“ krikštynų. Tačiau ar įsivaizduojate, kaip ir kuo gyveno studentai tarpukario Lietuvoje?

„Yra dalykų, kurie nesikeičia“, – pranešime žiniasklaidai teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė, pasakojusi apie studentų gyvenimą prieš 100 metų.  

„Google“ oficialiai patvirtino: „Android“ spalvos kenkia akumuliatoriui

 

„Android“ telefonų naudotojams jau seniai buvo žinoma, kad telefonuose su OLED technologijos ekranais „Android“ operacinės sistemos išvaizdą perjungus į „tamsųjį“ arba „nakties“ režimą sutaupoma daug energijos ir pailgėja įrenginio veikimo trukmė tarp įkrovimų – tą patį galima pasakyti ir apie „iPhone“ įrenginius, rašo „The Verge“.

Taip yra dėl to, kad tamsiose ekrano vietose atskiriems vaizdo taškams reikia mažiau energijos, jeigu atvaizduojamos tamsesnės spalvos, o jeigu atvaizduojama spalva yra juoda, tuomet energijos sąnaudos priartėja prie nulio.

Kodėl taip sunku atsikelti iš lovos? Ką daryti, kad rytai prasidėtų lengviau?

 

Gydytoja neurologė Raminta Masaitienė ir gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė papasakojo, kodėl daug kam galėjo smarkiai pasunkėti atsikėlimas. Pasirodo, tam įtakos iš tiesų turi metų laikas. Vėstant orams, tamsėja rytai, o šviesa – labai svarbi žvaliam prabudimui.

Ryte vėluojantys, žiovaujantys ir mieguisti kolegos – kaip tyčia šiuos „reiškinius“ galima užfiksuoti atėjus ir gilėjant rudeniui. Neurologės R. Masaitienė ir dr. R. Praninskienė sako, kad tai ne sutapimas. Kai lauke mažėja šviesos, žmonių kūnai sunkiau prabunda, tad rytai gali tapti sunkūs ir mieguisti.

Juokas – dalykas rimtas: kada juokai gali sugriauti poros santykius

 

Juokas yra nepamainomas romantinių santykių atributas – kartais jis parodo, ar poros santykiai klostysis gerai, o kartais tampa rimtų nesutarimų priežastimi, rašoma svetainėje sciencedaily.com. Pasak psichologijos profesoriaus Rene Proyerio, pagal tai, kaip reaguoja į juoką, žmones galima suskirstyti į tris tipus, padedančius suprasti, kokie pokštai partneriui patinka, o kurie gali baigtis barniu.

Manote, kad visi dinozaurai staiga išnyko?

 

Ką žinome – tai kad dinozaurai nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti prieš 66 milijonus metų. Populiariausia teorija teigia, kad vieną didžiausių masinių gyvybės išnykimą sukėlė milžiniškas 10 kilometrų diametro meteoritas, įsirėžęs į Žemę dabartinėje Meksikos įlankos teritorijoje.

Bet ar tikrai taip išnyko VISI dinozaurai? Galbūt dar keli – ar kelios rūšys – dar gyvena pasislėpusios nuo mūsų. Mokele-mbembe legenda Kongo respublikoje gana tiksliai atitinka brontozauro ar brachiozauro apibūdinimą. O kur dar legendinė europietiškoji Nesė, kuri, pasak kai kurių teorijų, yra iki mūsų laikų išgyvenę pleziozaurai. Tačiau – deja, ne.

Jei ši technologija pasiteisintų, elektromobilių akumuliatorių keistume kaip laikrodžio bateriją

Pietų Korėjos mokslininkai tvirtina sukūrę naujas elektromobilių baterijas, kurios efektyvumu pranoks vidaus degimo variklius ir dabar naudojamus ličio jonų akumuliatorius.  

Kaip rašo businesskorea.co.kr, naujosios baterijos bus nepalyginamai lengvesnės už naudojamas šiuo metu, talpins daugiau energijos, o sprogimo ar gaisro rizika bus mažesnė.

Palikote ausines ne tame lagamine? Ar įmanoma iš lėktuvo salono patekti į krovinių skyrių?

 

Didesni lagaminai yra laikomi lėktuvo krovinių skyriuje, kuris įprastai būna po salono grindimis. Tai - gana didelis plotas, kuriame keliauja siuntos, lagaminai, net gyvūnai. Lėktuvo krovinių skyrius įprastai užpildomas tuo pat metu, kai laipinami keleiviai - tam yra skirti atskiri liukai lėktuvo išorėje. O kas jei prireiktų į šį skyrių patekti iš salono vidaus? Ar tai apskritai įmanoma?

Kiek arklio galių turi vienas arklys? Klystate jei manote, kad vieną

„Bugatti Chiron“ turi 1479 arklio galias. Tuo tarpu „Volkswagen UP“ dažniausiai turi 70 arklio galių. O kiek arklio galių turi Bėris, dabar šiltai įsitaisęs kažkur arklidėse?

Gamyklos nebuvo sugalvotos su garo variklio išradimu. Jos jau gyvavo ir dirbo ilgą laiką iki jo atsiradimo, tačiau jose buvo plačiai naudojama arklių darbo jėga. Geras, raumeningas arklys buvo išties didžiulė jėga, tikras pasididžiavimas įmonei.

Pagrindinė teorija, kaip Žemėje atsirado vanduo yra neteisinga?

 

Įprastai teigiama, kad Žemė susiformavo praktiškai sausa, o vandenį į ją atnešė asteroidai ir kometos, kritę pirmuosius kelis šimtus milijonų metų. Šis teiginys grindžiamas vandens izotopų santykiu, t.y. vandens molekulių, turinčių sunkesnio vandenilio izotopo deuterio atomą, dalis. Žemės vandenynuo sunkiojo ir įprasto vandens santykis yra beveik lygus asteroiduose randamų vandens molekulių santykiui. Bet pastaraisiais metais keli atradimai privertė suabejoti šios teorijos teisingumu.

Powered by BaltiCode