Nabašnikui net ir auksinis kompresas nebepadės

Turim jau ne tik korono viruso krizę. Bręsta dar viena,gilesnė, krizė, tai yra - atsakomybės ir profesionalumo krizė. Ši gali būti baisesnė, nes jeigu pirmoji anksčiau ar vėliau pasibaigs, tai antroji, brendusi dar prieš karantiną, panašu, gali niekada nesibaigti ir smogti labai skaudžiai.

Lucasas: pandemija ir saugumas

Valstybės darbas – valdyti grėsmes, kurių neįstengtų atremti niekas kitas iš mūsų. Saugoti mus nuo nusikalstamumo ir agresijos – pagrindiniai uždaviniai, bet, kaip suvokiame dabar, sveikatos apsauga taip pat yra viena iš šių sričių. 

V. Nakrošis. Dabar nereikia kurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos

Lietuvos Vyriausybė negali apsispręsti dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos, naujai ministerijai vėliau perduodant dalį Aplinkos ministerijos funkcijų. Todėl šis klausimas buvo laikinai išimtas iš Vyriausybės darbotvarkės. Kodėl taip atsitiko?

Justinas Juozaitis. Kaip Lietuva ant TATENA branduolinės saugos grėblio lipo

Viešąją erdvę okupavus naujienoms apie COVID-19, mažai kas atkreipė dėmesį į tai, kad vasario 24 – kovo 4 dienomis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai nagrinėjo Baltarusijos pasirengimą Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatacijai. TATENA delegacijai vadovavęs M. Kovačiovas baltarusių energetikus apibūdino kaip gerai parengtus, motyvuotus ir kompetentingus, o TATENA Generalinio direktoriaus pavaduotojas M. Čudakovas gyrė Baltarusiją už per pastaruosius 10 metų pasiektą pažangą vystant branduolinę energetiką. Ši panegirika siunčia aiškų signalą, kad Lietuvai metas liautis įtikinėti TATENA Astravo AE saugos trūkumais ir pradėti gvildenti problemos esmę – kodėl Viena mato gerą praktika ten, kur krenta reaktoriaus korpusai, pažeidinėjamos tarptautinės sutartys ir areštuojami branduolinės energetikos oponentai? Kartu tai skatina klausti – ką daryti toliau? 

Lucasas: svaiginamas 1990-ųjų kovas

Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001.

G. Jakštaitė. L. Zdanavičius. Pandemija – prarasta proga transatlantiniams santykiams

Kol šalys abipus Atlanto buvo susirūpinusios nestabilumu Artimuosiuose Rytuose, hibridinėmis grėsmėmis, stiprino NATO, didino karinius biudžetus; priešas pasirodė netikėtai ir ne toks, į kurį buvo orientuotos transatlantinių šalių gynybos doktrinos: COVID-19 viruso plitimą įveikti pasirodė sunkiau nei buvo tikėtasi. Apie COVID-19 atvejus pranešė 140 šalių; daugiau negu 80 iš jų patvirtino klasterinio užsikrėtimo atvejus. COVID-19 pandemija jau vadinama trečiu didžiausiu šio šimtmečio šoku (po 9/11 ir 2008 m. finansinės krizės). Daugelis valstybių įvedė karantiną, kelionių suvaržymus, uždarė sienas. Bloomberg Economics prognozuoja, jog COVID-19 pandemija sulėtins pasaulio ekonomikos augimą iki nulio, padarys didelę žalą turizmo sektoriui, finansinėms rinkoms. COVID-19 pasekmės gali būti dar rimtesnės nei atrodo: COVID-19 yra ir politinis iššūkis, keliantis klausimą, ar ši krizė netaps brangiai kainuojančia prarasta proga transatlantinei bendrijai.

R. Vilpišauskas. COVID-19 – tobulos audros išbandymas ES

Daugelis tarptautinių susitarimų yra skirti valdyti tarpusavio priklausomybės ryšius tarp valstybių. Taip siekiama gauti didesnę naudą, pavyzdžiui, lengvinant sąlygas prekybai, investicijoms ar susitariant dėl oro navigacijos, kelių transporto ir kitų valstybių sienas kertančio judėjimo taisyklių. Arba geriau suvaldyti su tarpusavio ryšiais susijusias rizikas, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie nusikaltėlių judėjimą ar ieškant būdų kaip mažinti sienų nepripažįstančią aplinkos taršą. Ar apsisaugoti nuo kartu su keliaujančiais žmonėmis sienas kertančių virusų sukeliamų epidemijų.

Politinio lipimo per galvas korona: nuo R. Šimašiaus, G. Landsbergio iki D. Grybauskaitės

Pasaulis atsidūrė išskirtinėje situacijoje dėl koronaviruso (KOVID 19) . Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių situacijai kontroliuoti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?

Lucasas: pandemija pasitarnaus Kinijos ir Rusijos propagandai

Dangstykit savo klaidas, supaprastinkit įvykius, perdėkit savo laimėjimus, ignoruokit kontekstą, skleiskit melą ir reikalaukit dėkingumo – šios nuostatos pažįstamos visiems, kas anksčiau domėjosi Sovietų Sąjungos, o dabar – Rusijos požiūriu į Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau Kinijos komunistų partija šiuo metu lygiai taip pat naudojasi koronaviruso pandemija.

Kęstutis Girnius. Atsinaujina politinės kovos

Iki savaitės pradžios vyravo politinės paliaubos. Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybę. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų. Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad būta trūkumų Vyriausybės darbe, nespėta laiku užsakyti reagentų ir kitą medicininės įrangos, tačiau dabar tiek centrinė, tiek vietos valdžia, tiek medikai „daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti.“ Jis sveikino politikų savitvardą, jų gebėjimą suprasti savo pilietinę pareigą. Interviu BNS prezidentas sakė, kad „lengviausia tik kritikuoti, siūlyti kažkam nuimti galvą už savo funkcijų nevykdymą – mes galėsime tą padaryti vėliau daugybę kartų“.

R. Dargis: koronaviruso krizės įtaką jaučia visas verslas

Koronaviruso krizės įtaka bei šalyje paskelbtas karantinas turi įtakos visam verslui, tačiau jos mastai atskiriems sektoriams yra skirtingi, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Lucasas: pandemija sudavė smūgį Europos sanglaudai

Europos Sąjungos sanglauda yra ankstyvoji pandemijos auka. Galbūt poveikis netgi bus mirtinas. Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, apgailestavo:

Valstybė yra sutarimas

Net ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Prieš trisdešimt metų kartu su atkurtos nepriklausomos valstybės istorija kiekvienas pradėjome rašyti savo istoriją. Laikas labai iškalbingai parodė, ko buvo verti kiekvieno mūsų planai ir sprendimai. Bet nenuginčijama, kad per 30 metų pasiekta pažanga yra gyvas įrodymas, jog žengtas teisingas žingsnis ir pasirinktas teisingas kelias. Vis labiau esu įsitikinęs, kad ir kokios klaidos buvo padarytos, nepataisomą žalą padarė ne jos, o nepasitikėjimas, nusivylimas ir siekis valdyti.

Lucasas: „Brexitas“ skatina naujai apsvarstyti saugumo bendradarbiavimą

Ką „Brexitas“ reikš Europos saugumui? Šis klausimas kelia nerimą žmonėms nuo šiaurės Norvegijos iki Juodosios jūros rytinių pakrančių. Britanija – svarbi sąjungininkė tiek NATO šalims, tiek esančioms tolėliau, pavyzdžiui, Ukrainai ir Sakartvelui.

Lucasas: mutuojanti dezinformacija kelia pavojų demokratijai

Kiek maistinga jūsų dieta? Ne tai, ką valgote, o tai, ką vartojate savo akimis ir ausimis?

Lucasas: žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių

Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertus, jeigu nori kažką pakeisti, šis renginys yra tinkamas tokiam sumanymui pradėti.

Lucasas: nacionaliniai valgiai ir gėrimai – dalis valstybės minkštosios galios

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija.

M. Katinas: mažesni miestai gali niekada nepritraukti didelių investuotojų

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai  buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali niekada nepritraukti didelių investuotojų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Turim išsiugdyti kantrybę demokratijos vėžlio žingsniui

Daugelis pamename tą prieš trisdešimt metų Europoje nuvilnijusią optimizmo bangą, kai griuvo sienos ir režimai, kai užgniaužtą visuomenę pakeitė stiprėjanti bendruomenė, atvira rinka ir žodžio laisvė. „Pew Research Center“ visą šį laikotarpį vykdė apklausas. Klausimai apie demokratiją ir rinkos ekonomiką pirmiausia buvo užduoti 1991 m., vėliau - dar kartą 2009 m. ir 2019 m. Kelių valstybių - Vengrijos, Lietuvos ir Ukrainos - parama abiem klausimais sumažėjo 1991–2009 m., bet pastarąjį dešimtmetį vėl pradėjo didėti. O pasitenkinimas gyvenimu per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje ženkliai išaugo nuo 13 proc. 1991 m. iki 44 proc. 2019 m.

Lucasas: Europos valstybės turi ieškoti simbolinės ir praktinės atsvaros Kinijai

Minsko tarptautiniame oro uoste ženklai užrašyti trimis kalbomis: rusų, anglų ir kinų. Man sakė, kad tokiu būdu ne tiek stengiamasi, kad svečiai iš Kinijos jaustųsi patogiai, kiek priminti atvykėliams iš Rusijos, jog net ir jų kuklūs mažesnieji broliai Baltarusijoje turi iš ko rinktis.

Lucasas: Kinija puola Švediją, o ką daro sąjungininkai?

Švedija yra puolama ir jai skubiai reikalinga pagalba. Tai gali būti staigmena galvojantiems, kad didžiausia Šiaurės šalis yra neutrali, geranoriška, nesikišanti į pasaulio reikalus, apdovanota daugeliu draugų ir neturinti priešų. Nors šis vaizdinys visuomet buvo netikslus, dabar jis išties pasenęs. „Savo draugus vaišiname puikiu vynu, – pareiškė Kinijos ambasadorius Švedijoje Gui Congyou, – bet savo priešams esam paruošę šautuvus.“

JAV prezidento apkalta: ar tikrai tik „daug triukšmo dėl nieko“?

2019-ųjų pabaigoje JAV Atstovų rūmai prezidentui Donaldui Trumpui pateikė kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia siekiant asmeninių ir politinių tikslų ir trukdymu JAV Kongresui atlikti tyrimą dėl jo veiksmų Ukrainoje.

Lucasas: melu grįsta putinistinė istorijos versija turi sulaukti atkirčio

Vladimirui Putinui ištvermės nestinga – tai įrodo gruodžio 19-ąją surengta jo spaudos konferencija, trukusi 4 val. 20 minučių.

Lucasas: prognozuoti Britanijos rinkimus laimėjusio B. Jonhsono nesėkmę – neprotinga

Neprotinga lažintis prieš Borisą Johnsoną. Britanijos premjero juokdariškos manieros, atsainumas ir chaotiškas privatus gyvenimas slepia aštrius kaip skustuvas politinius instinktus. Jo kelias į valdžią nuklotas politinių priešų lavonais – tiek Konservatorių partijos narių, tiek dabartinių liberalų demokratų ir leiboristų lyderių.

Lucasas: Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuos Britanija palaiko būdama Europos Sąjungoje, buvo sunku suprasti, kaip „Brexitui“ galėtų pritarti parlamentas. Tuomet galvojau, kad veikiausiai būtų surengtas kitas referendumas, per kurį žmonės iš naujo apsvarstytų savo sprendimą ir galbūt nubalsuotų pasilikti.

Vitalis Nakrošis. Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krepšelius“ ribotus finansinius išteklius pavyko labiau sutelkti Vyriausybės prioritetams (tokiems kaip vaiko pinigai ar krašto apsaugos finansavimas) įgyvendinti. Nauja strateginio valdymo reforma, kurios tikslas yra sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, yra svarbi todėl, kad Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą planuojama reikšmingai pakeisti visą strateginio valdymo sistemą priimant naują įstatymą. Ar tai leidžia tikėtis proveržio Lietuvos strateginiame valdyme?

Lucasas: mintys prieš NATO viršūnių susitikimą

„Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavimą jie žuvo. Tai įvyko 1966-aisiais, kai generolas Charles'is de Gaulle'is, tuometis Prancūzijos prezidentas, buvo ką tik paskelbę sprendimą pasitraukti iš Aljanso vadovavimo struktūros, tai pat pareikalavęs išvesti iš jo šalies visas užsienio pajėgas.

Lucasas: Rusijos šnipai Serbijoje

Įsivaizduokite, kad jūs – šalies, kuri sučiupo Rusijos šnipą, lyderis. Štai keli dalykai, kuriuos turėtumėte pasakyti Rusijos ambasadoriui. Pirmiausia pademonstruokite savo nepasitenkinimą. Atšaukite artėjantį vizitą, įšaldykite derybas dėl prekybos, atidėkite kitus renginius. Be to, apsvarstykite pareigūnų išsiuntimo iš šalies galimybę. Bent vienas, o gal net keli pareigūnai iš Rusijos ambasados ar kitų misijų privalės susikrauti lagaminus. Galite apsvarstyti, ar tai bus daroma viešai, ar privačiai (apsaugant Maskvą nuo gėdos).

Lucasas: Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti.

Lucasas: Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode