Sterilizaciją be savo žinios patyrusiai moteriai ir jos vyrui priteista 31 tūkst. eurų

Kauno apygardos teismas trečiadienį priteisė 31 tūkst. eurų neturtinės žalos sterilizaciją be savo žinios patyrusiai moteriai ir jos sutuoktiniui.

„Kauno apygardos teismas (...) nusprendžia ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės Lazdijų ligoninės 1 tūkst. turtinei žalai atlyginti, 25 tūkst. eurų neturintei žalai atlyginti ieškovei“, – pranešė teisėja Virginija Gudynienė.

Dar 6 tūkst. eurų neturtinės žalos priteisti moters vyrui.

Kaip žurnalistams po posėdžio sakė teismo atstovė Joana Daubaraitė, nors byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvavo operaciją atlikęs medikas, priimtas sprendimas nėra siejamas su jo veiksmais.

„Ieškovai įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau teismas išvados apie įrodytą ieškinio pagrindą nesieja būtent su trečiojo asmens veiksmais. Jis procese dalyvavo kaip operaciją atlikęs ir jai vadovavęs gydytojas, tačiau byloje nėra nustatyta, kas iš operacijoje dalyvavusių medikų atliko tyčinius ar neatsargius veiksnius, kurie pažeidė pacientės teises“, – sakė ji.

Iš viso operacijoje dalyvavo keturi asmenys, o teismo posėdžiuose dalyvavo jai vadovavęs medikas.

Sutuoktiniai iš Lazdijų ligoninės siekė prisiteisti 150 tūkst. eurų.

Nukentėjusioji dėl cerebrinio paralyžiaus sėdi invalido vežimėlyje. Ji 2004-aisiais su vyru po Cezario pjūvio operacijos susilaukė sūnaus. Medikai patvirtino, kad būtent tuomet jai buvo atliktas ir kiaušintakių atidalijimas, nes kitų chirurginių operacijų moteriai nebuvo atlikta.

Moters vyras BNS yra pasakojęs, jog apie tai, kad negali turėti daugiau vaikų dėl chirurginės intervencijos, sužinojo 2016-aisiais, kai po kelerius metus nepavykusių bandymų susilaukti daugiau vaikų jie kreipėsi į privačią medicinos įstaigą. Jos medikai ir nustatė kiaušintakių defektą. 

Šeima mano, jog operacija moteriai atlikta jų artimųjų, kurie nepritarė poros planams susilaukti vaikų, prašymu.

Tačiau, pasak teismo atstovės, šiuos argumentus, esą dėl atliktų veiksmų galėjo būti susitarta ar jie atlikti siekiant diskriminuoti neįgalią šeimą, teismas atmetė.

„Įrodymų byloje dėl šio teiginio nėra“, – sakė J. Daubaraitė.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad nustatyti gimdos kiaušintakių defektai buvo simetriški ir vienodi – komisijos nuomone, tai buvo „mechaninės kilmės poveikis“, kurio negalima paaiškinti įgimta patologija, juolab dėl to, jog moteris prieš tai susilaukė vaiko.

Ši civilinė byla Kauno apygardos teisme nagrinėta neviešuose posėdžiuose, todėl plačiau sprendimas nekomentuojamas.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas.

Autorė Austėja Masiokaitė

Kaunas, liepos 3 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode