Virginija Vingrienė: gyvenimas rodo – užstato sistema skatina rūšiuoti atliekas

 

Pasiūliau įtraukti papildomą reikalavimą produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų. Siūlau, kad stikliniai stipraus alkoholio ar vyno buteliai būtų įtraukti į užstato sistemą. Taip atsirastų apie 250–300 mln. vienetų sistemoje papildomai dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50–60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas. Šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas didelės įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės. Neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų.

Tyrimas: Lietuvos žmonės nežino, iš ko pragyvens senatvėje, bet nori išlikti savarankiški

 

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai – atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsiantys senatvę praleisti pas vaikus.

Tai atskleidė draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

Aukštojo mokslo reforma. Kur link judame?

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Fo­to­gra­fi­ja – po­mė­gis, ku­ris at­pa­lai­duo­ja

 

Taip sa­ko ke­tu­rio­lik­me­tė Auk­sė Rū­sy­tė. Mer­gi­na dar tik aš­tun­to­kė, ta­čiau jau ga­li pa­si­gir­ti ne­ma­ža fo­to­gra­fa­vi­mo pa­tir­ti­mi. Ypač daug už­sa­ky­mų bu­vo pra­ėju­sią va­sa­rą. Vis­gi, kai veik­la ma­lo­ni, tai ir dar­bu to ne­pa­va­din­si. O fo­to­gra­fuo­ti Auk­sei pa­tin­ka. Tai ho­bis, ku­ris mer­gi­nai do­va­no­ja be­ne dau­giau­sia ge­rų emo­ci­jų.

Būti Lietuvos šaulių sąjungos šauliu – vertingiausias ir prasmingiausias iššūkis sau

Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės (LŠS) Švenčionių 1013-oji šaulių kuopa Švenčionių rajone veikia jau 10-us metus. Kuopa aktyviai dalyvauja kariniame jaunųjų šaulių mokyme, Švenčionių rajono visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, nuolat savanoriauja įvairių minėjimų, švenčių metu, daug metų organizuoja vasaros stovyklas vaikams ir jaunimui.

Vasaros pabaigoje mobiliojo interneto vartojimas užsienyje toliau augo

Mobiliojo interneto duomenų vartojimas rugpjūtį užsienyje toliau augo, rodo trijų didžiųjų operatorių duomenys.

Augimą skatino atostogas užsienyje pasirinkę Lietuvos vartotojai, taip pat tam įtakos turėjo ir nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs naujas tarptinklinio ryšio reguliavimu, suvienodinęs paslaugų kainas vidaus ir užsienio rinkose.

Koks yra homo sovieticus žmogus?

Sovietmetis – tai laikotarpis, kuris kiekvienam žmogui sukelia skirtingus jausmus. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar bandoma įvertinti, kokią žalą sovietmetis padarė ne tik kultūrai, bet ir pačiam žmogui. Yra nemažai straipsnių, mokslinių tyrimų apie sovietmečio laikotarpį, bet dar nebuvo ištirta homo sovieticus žmogaus jausmai. Kas yra homo sovieticus ir kaip ši sąvoka atsispindi lietuvių autorių kūriniuose?

Literatūrinį homo sovieticus portretą sovietmečio prozoje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lietuvių filologijos bakalauro studijų programos studentė Inesa Kvedaraitė. Savo tyrimą atliko remdamasi Vytauto Petkevičiaus kūriniu „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, Vytautės Žilinskaitės  „Angelas virš miesto“ ir Ričardo Gavelio romanu „Jauno žmogaus memuarai“.

Išradingos pramogos mėgstantiems žemę

Jodinėjimas arkliais, pasivažinėjimas kartingais, romantiška vakarienė tik dviese… Eilinis dovanų kuponasvoliojasi užmirštame stalčiuje, artėja savaitgalis ir norite nuveikti kažką tokio, ko nesate veikę, sugalvoti originalią ir smagią pramogą, bet svarstote vėl vaikščioti jau iki skausmo numindžiotais takais… O ir pirmadienis artėja – diena, kuomet kiekvienas bendradarbis giriasi savaitgaliniais žygdarbiais ir netikėtais laisvalaikio praleidimo būdais, kai laimi tas, kuris smagiausiai praleidžia laiką ir padaro gausybę selfiųlive video bei „Instagram“ nuotraukų.

Tačiau svarbiausia šioje situacijoje ne like ir malačius skaičius, o gerai ir neužmirštamai praleistas laikas su draugais, šeima ar antrąja puse! Tad norime pasiūlyti originalias ir, tikėtina, mažai kam bandytas pramogas, kurios nėra tokios banalios ir populiarios, tačiau ne ką mažiau smagios!

Karžygio atminimą saugo tėviškės žemė

 

     Antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, dar nenugriaudėjus paskutiniams Antrojo pasaulinio karo šūviams, Lietuvoje prasidėjo partizaninė kova prieš okupantus. Nepriklausomos Lietuvos karininkija per sovietų ir nacių okupacijas buvo išblaškyta, žuvo lageriuose, kautynių laukuose, dalis pasitraukė į Vakarus. Partizaninei kovai vadovauti trūko karininkų. Vienas iš aukščiausių karinių laipsnių partizanų vadų buvo mūsų kraštietis pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Likimo nublokštas į Dzūkiją, jis ten organizavo, vienijo ir  vadovavo dzūkų krašto partizanams ir tapo vienu žymiausių partizanų vadų.

    

„Menų stotyje“ – grupė „Flash Voyage“

 

Jau pamažu tampa įprasta, kad kiekvieną penktadienį „Menų stotyje“ vyksta dėmesio verti renginiai. Nenuostabu, jog ir šį kartą mažeikiškiai kviečiami į koncertą – čia rugsėjo 29-ąją pasirodys energija spinduliuojanti kauniečių grupė „Flash Voyage“. Psichodelinį roką grojantis kolektyvas, prieš atvažiuodamas į mūsų miestą, mielai sutiko atsakyti į klausimus, taip suteikdamas puikią galimybę mažeikiškiams labiau juos pažinti.

Stipriausias Europos ugniagesys Rolandas Orda: „Vienodų gaisrų nebūna…“

 

Rugsėjo 27 d. 48-ąjį gimtadienį švenčiantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komandos skyrininkas Rolandas Orda pasidovanojo sau gražiausią dovaną – prieš kelias dienas iš Europos čempionato parsivežė Europos stipriausio ugniagesio titulą ir medalį. Jį iškovojo 45-50 metų amžiaus grupėje.

Tik antri metai stipriausio ugniagesio varžybose dalyvaujantis vyras iš karto kopė ant aukščiausių apdovanojimų laiptelių. Pernai Vilniuje vykusiose tarptautinėse stipriausio ugniagesio varžybose, amžiaus grupėje per 40 metų, jis iš karto užėmė pirmąją vietą.

Z kartos tėvai: nori padėti vaikams, bet visada žino kaip

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams“, skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti. Testo autorė ir vaikų psichologė Asta Blandė įžvelgė ir nerimą keliančių tendencijų – mažiau pagalbos sulaukia paaugliai, tėvai nepasitiki mokykla, o pernelyg daug tėvų neįvertina savo vaikų gabumų. Psichologė ragina tėvus apmąstyti savo rodomą pavyzdį ir padėti vaikams tobulėti. A. Blandės kartu su leidykla „Šviesa“ sukurtą „Z kartos testą tėvams“ vis dar galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt.

B. Gudinavičius: pirmiausia reikia įžvelgti pagalbos žmogui prasmingumą

 

Socialinio darbo katedros lektorius Benas Gudinavičius buvo tarp tų, kuriuos žurnalas „Reitingai“ įtraukė į lyderiaujančių Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų dešimtuką. Pats lektorius nuopelnų ir pasiekimų nesureikšmina, o tiesiog dirba tą darbą, kuris jam patinka. Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, su dėstytoju kalbėjomės apie socialinio darbo prasmę ir veiklas, kurios padeda atrasti ryšį su studentais. 

Dėstytojas pasakoja, kad pirmoji pasirinkta veiklos sritis buvo socialinė pedagogika, nes dar mokydamasis gimnazijoje jis organizuodavo įvairius renginius, seminarus ir stovyklas ne tik Šiaulių, gimtojo miesto, bet ir kitų Lietuvos ir Latvijos miestų vaikams, jaunimui. Tai lėmė ir studijų programos pasirinkimą. Baigęs Socialinės pedagogikos bakalauro studijas, būsimasis dėstytojas išvyko į Kretą ir ten pusę metų savanoriavo. Gyvenant svečioje šalyje pamažu atėjo suvokimas, kad socialinė ir pedagoginė pagalba asmenims yra tai, kas įdomu ir traukia.

Lucasas: Kremliaus „nesikišimas“ į rinkimus Vokietijoje kelia klausimų

 

Rusija turėjo visus reikiamus ginklus užpulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel – daugybę vogtų elektroninių laiškų ir dokumentų iš šios šalies parlamento ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU). Selektyviai juos suredagavęs ir nutekinęs, Kremlius būtų parodęs, kaip politikai vykdo politiką: kuria intrigas, apsimetinėja ir niekšiškai elgiasi. Rinkėjai būtų buvę šokiruoti. Panašiai buvo sužlugdyta kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton kampanija.

Vis dėlto tyla Vokietijos fronte buvo kurtinanti. Kremlius neiššovė. Kodėl?

Auksinių vestuvių proga – atnaujinti įžadai

 

                     

     Sekmadienį Viekšnių  bažnyčioje (laikinuose namuose) auksinių vestuvių proga santuokos įžadus atnaujino ir gražiausių sveikinimų sulaukė Viekšnių seniūnijoje, Gyvolių kaime, gyvenanti pora Antanina ir Antanas Lengveniai. 

Linkėjo būti pavyzdžiu

     Šv. Mišių metu palaiminęs santuokos įžadus atnaujinusius A. ir A. Lengvenius Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Kęstutis Zybartas džiaugėsi gražiai 50 metų kartu pragyvenusia pora, linkėjo išlikti geru pavyzdžiu vaikams, anūkams ir proanūkiams, kartu petys petin praleisti dar ne vienus metus.

Ne, tankų mes negaminame. Bet galime kur kas daugiau

 

 

Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti, ką šiuo klausimu galėtume daryti geriau.

LR krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis neseniai labai taikliai pastebėjo, kad saugumas ir verslas glaudžiai susiję: pasak ministro, tik saugioje aplinkoje verslas gali turėti tvirtą pagrindą sėkmingai plėtrai, o tuomet verslas jau gali prisidėti ir prie saugumo didinimo kurdamas produktus bei paslaugas.

Nori įvaikinti ar globoti – pasirenk!

 

     Esama valstybės politika orientuota į visapusiškai kokybišką vaiko, netekusio tėvų globos, gyvenimą, kuris ugdytų pasitikėjimą savimi, leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

     Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. įvaikinti 157 vaikai, 935 vaikai nukreipti šeimų (asmens) globai.

Žinomas gamtos fotografas Marius Jovaiša: ar ateityje fotografuosime šiukšlių kalnus?

 

Gamtos fotografijos ne vienam palieka didžiulį įspūdį, tačiau, kas lieka už objektyvo – žmogaus veiklos palikti pėdsakai – dažnai tampa nepatogia tema, kuri lengvai nustumiama į šalį. Pokalbiui apie tai, kodėl svarbu tausoti mus supančią aplinką ir kaip tai daryti tinkamai, ketvirtadienio popietę į Kauno apskrities viešąją biblioteką pakvietė gamtos fotografas Marius Jovaiša bei Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius Linas Ivanauskas.

Kaune vykusiame renginyje M. Jovaiša, pasitelkęs savo užfiksuotus gamtos kadrus, pasakojo, kaip prasidėjo pirmieji jo žingsniai į fotografiją. Ryšio su gamta svarbą fotografas pajautė dar vaikystėje, dalyvaudamas archeologinėse ekspedicijose. Vėliau gamta įkvėpė itin dideliems gyvenimo pokyčiams – iškeisti istorijos mokytojo specialybę bei sėkmingą reklamos verslą į mylimą hobį – fotografiją. „Gamta yra visų gyvų organizmų namai. Gyvūnai jaučia tai instinktyviai, jų būtis suderinta su gamta. Tuo tarpu kai kurie žmonių poelgiai ne visada suderinami su atsakingu požiūriu į gamtą bei jos teikiamą prieglobstį. Vienas iš žmonijos užmaršumą parodančių poelgių – tarša bei netinkamas buitinių ar elektronikos atliekų rūšiavimas“, – pagrindinę renginio mintį apibendrino savo mintis dėstė M. Jovaiša.

Afrika – džiaugsmas ar skausmas?

Jau ne kartą aiškinta, koks galvos skausmas yra Afrika šiandieniniams politikams, ekonomistams, biznieriams, istorikams geografams ir t.t. Afrika svarbi ir turtinga. Geologai iki šiol tvirtina randą Afrikoje neišsemiamus žaliavų resursus, įdėjus šiek tiek darbo, čia puikios sąlygos bet kokiai žemės ūkio veiklai. Daugėja žmonių ir turinčių pakankamą išsimokslinimą tokiam darbui. Darvinistiniai antropologai tvirtina, kad Afrika tikriausia būsianti Homo sapiens tėvynė, tad visi tiesiog turime ją kaip tėvynę mylėti ir didžiuotis.

Tačiau jokios pakilios kalbos apie Afriką nekeičia liūdnos realijos. Afrika yra visų įmanomų ekonomikos, politikos, demokratijos suvestinių ir lentelių pabaigoje ar „silpniausių” grupėje. Afrikoje viskas blogai ir dažniausiai tik blogėja. Šiuo metu čia vyksta žiauriausias karas nuo Antrojo pasaulinio pabaigos. Čia galima visai realiai numirti iš bado, būti įkalintam be teismo, nužudytam be priežasties, dingusiam be žinios.

Festivalio atlikėjai – apie meną ir kasdienybę

 

Rugsėjo 23 d., šeštadienį, 15 val. Dautarų dvare vyks antrasis XI tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai 2017“ renginys – koncertas „Rudens svajos“, kuriame pasirodys operos dainininkė Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).

XI tarptautinio meno festivalis tęsis iki spalio 28 d. Mažeikiškiai ir miesto svečiai išvys 13 pasirodymų įvairiose Mažeikių rajono erdvėse. Šiais metais kolektyvų vadovams, atlikėjams pateikta po 10 klausimų. Antrajame interviu – operos dainininkės A. Pilibavičiūtės įžvalgos.

Populiariausių vardų, gimstamumo bei santuokų registravimo tendencijos Vilniaus rajone

 

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius kviečia susipažinti su aštuonių paskutinių mėnesių įdomiąją statistiką apie santuokų registravimą, gimstamumą bei populiariausius ir įdomiausius vaikams skiriamus vardus per paskutiniuosius keletą metų.

Naujausiais duomenimis, Vilniaus rajone per paskutinius aštuonis mėnesius užregistruoti 608 naujagimiai. Demografiniai duomenys rodo, kad trečius metus iš eilės rajone gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, per nuo 2017 metų pradžios įregistruoti 314 berniukų ir 294 mergaitės. Tarp gimusiųjų buvo net 10 porų dvynukų.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

 

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Vienas iš sunkesnių gyvenimo etapų žmogaus gyvenime – paauglystė. Tai yra tas laikotarpis, kai mokiniai daugiausia susiduria su didžiausiomis problemomis ir įvairiomis baimėmis. Juos kamuoja profesijos pasirinkimo baimė, mokyklos (kontrolinių, mokytojų ar net bendraklasių) baimė. Nuo ko priklauso mokyklos baimė ir vienišumas? Kokie yra ryšiai tarp mokyklos baimės ir vienišumo?

Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo metodų beieškant

 

rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu žymūs Prūsų Lietuvos istorijos ir kultūros tyrėjai skaitė pranešimus apie mažiau žinomus šio unikalaus regiono asmenybių gyvenimo ir veiklos faktus, vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Konferenciją organizavo Liudviko Rėzos kultūros centras, Lietuvių kalbos institutas, Lituanistų sambūris ir Ugdymo plėtotės centras.

Įpročių tyrimas: Lietuvoje aukojama tik per didžiąsias šventes

 

Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. Tai paaiškėjo šių metų rugpjūtį „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo šis išsamus atliktas gyventojų įpročių tyrimas, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2-3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą, nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

500 eurų šiandien, Darbo birža rytoj?

 

Naujame politiniame sezone planai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) grįžta. Tai gali labiau neigiamai paveikti jauną žmogų, sumažinti karjeros galimybes. Siekdami gerinti jaunimo situaciją ieškokime veiksmingesnių idėjų.

Poryt Trišalėje taryboje vėl virs diskusijos dėl MMA. Profesinės sąjungos ją siekia kelti nuo 380 iki 500 eurų ,,ant popieriaus“. Vienas pagrindinių tikslų – žmonių pajamų augimas. Man, kaip jaunam žmogui, svarbu paanalizuoti, kaip tai paveiks mano ir kitų gyvenimus.

Nors viena pagrindinių MMA didinimo priežasčių yra žmonių piniginių pilnėjimas, akivaizdu, kad poreikiai skiriasi. Vienišai jaunai mamai reikės daugiau pajamų nei studentui, gyvenančiam pas tėvus. Kebabas Kauno stotyje, tikėtina, bus brangesnis nei Jonavoje, nes regionų ekonominė situacija skiriasi.

Powered by BaltiCode