Lietuvos vėliava

 

Jau XIV a. pabaigoje Vygandas Marburgietis, savo kronikoje aprašydamas Veliuonos kautynes, mini lietuvius, turėjusius vėliavą, tik jos išvaizda nenurodoma.

Vyrai, eidami į mūšį, prašydavo savo narsių žuvusių protėvių vėlių pagalbos, būrio priekyje nešdami vėliavą. Vėliavos būdavo įvairių spalvų, su raiteliu arba Gedimino stulpais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava buvo baltas Vytis raudoname audekle.

Lietuva, patekusi į Rusijos nagus, neteko savo valstybingumo, sykiu ir savo vėliavos.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriantis Lietuvos valstybei, susirūpinta ir tautinės vėliavos sukūrimu. Pradžioje vėliava buvo dvispalvė, žalia ir raudona.

1918 m. balandžio 19 d. komisija (archeologas Tadas Daugirdas, Jonas Basanavičius ir dailininkas Antanas Žmuidzinavičius) patvirtino dabar naudojamą trispalvę – geltona, žalia, raudona – vėliavą.

1918 m. sausio 1 d. dešimties Lietuvos savanorių būrys, vadovaujamas kapitono Kazio Škirpos, trispalvę Lietuvos vėliavą iškėlė Gedimino pilies bokšte. Prisimenant šią datą, sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena.

Atgavus Vilnių, 1939 m. spalio 29 d. 10 val. ryto, grojant orkestrui ir griaudint artilerijos saliutui, Trispalvė vėl iškelta Gedimino pilies bokšte. Ją iškėlė 1-ojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas plk. Leonas Gustaitis, vėliau pražuvęs sovietų lageriuose.

Visose Lietuvos 1922, 1926 ir 1938 metų Konstitucijose trispalvė vėliava žymėta kaip tautinė, o Vytis raudoname lauke – kaip valstybinė vėliava.

1940 m. Stalino saulei Tėvynę „nušvietus“, Lietuvos tautinė vėliava uždrausta. Kraštas padabintas raudonomis vėliavomis su kūju ir pjautuvu. Žmonės dainavo: „Nei duonytės, nei mėsytės, tik raudonos vėliavytės...“

Prasidėjus vokiečių-rusų karui, Mažeikių Vytauto g. 34 namo gyventojas šaulys Ignas Tinteris, gim.1908 m., iškėlė tautinę vėliavą. Birželio 24 d. atvažiavo trys sovietiniai aktyvistai, jie nušovė Tinterį ir jo žmoną Marcelę Dargytę-Tinterienę, gim. 1916 m.

Po kelių dienų, rusams iš Mažeikių išbėgus, sukilėliai važinėjo motociklu miesto gatvėmis ragindami iškelti laisvos Lietuvos trispalves vėliavas, nors jos prie daugelio namų jau ir taip plevėsavo, ir visą nacių laikotarpį buvo keliamos trispalvės vėliavos.

Vokiečių kariuomenės lietuviškų dalinių vyrai ant kairės rankovės turėjo skydelius su trispalve vėliava. Tuo pat metu Raudonosios armijos ,,lietuviškosios“ 16-osios divizijos kariai – kepurėje raudoną žvaigždę.

Grįžę sovietai vėl uždraudė Trispalvę ir vėl plevėsavo raudonos vėliavos ant gurguolių, „savanoriškai“ vežančių grūdus valstybei.

1953 m. prie raudonos vėliavos pridėjo baltą ir raudoną ruoželius su kūju ir pjautuvu kampe ir šį darinį pavadino Lietuvos TSR vėliava.

Bet Trispalvė nebuvo pamiršta. Ji įvairiose vietose per visą sovietų okupaciją buvo slapčia keliama, žadindama prisiminimą ir viltį apie laisvą Lietuvą.

Jau 1945 m. vasario 16 d. prie Viekšnių tilto per Ventos upę, ties Žibikų–Svirkančių sankryža, Viekšnių miestelio gyventojas Ipolitas Žadeikis iškėlė trispalvę. NKVD susektas, jau vasario 25 dieną buvo suimtas. Tų pačių metų gegužės 31 d. mirė Medvežegorsko lageryje Rusijoje.

1969 m. vasario 16 d. trys jaunuoliai: Jonas Songaila, gim. 1950 m., Liseckas ir Antanas Pargauskas, gim. 1952 m., iškėlė Trispalvę Mažeikiuose.

Buvo keliamos ne tik Lietuvos trispalvės vėliavos, buvo naikinami ir sovietiniai ženklai. 1971 m. sovietinių spalio švenčių metu Mažeikiuose nuplėštos 7 raudonos vėliavos nuo valstybinių įstaigų. Suimti V. Vilimas, A. Raugalas, Z. Malakauskas ir A. Valantinas. Jaunuoliai gavo po 1,5 metų kalėjimo, beje, A. Valantinas nuteistas lygtinai.

1979 m. lapkričio 7 d. mažeikiškis Robertas Kontenis nuplėšė sovietinę vėliavą nuo autoinspekcijos pastato. Buvo nuteistas 2 metus kalėti.

1972 m. vasario 16 d. rytą Mažeikių milicija gavo žinią, jog Sodų gatvėje, ant statomo dvylikaaukščio namo Nr. 13, plevėsuoja trispalvė vėliava. Atvykę pareigūnai rado vėliavą užminuotą. Mažeikiškių džiaugsmui Trispalvė plevėsavo iki 14 val. Kai susigaudė, jog užminavimas butaforinis, milicininkas Pranaitis vėliavą nukabino. Po trijų mėnesių saugumui pavyko nustatyti vėliavos kėlikus. Dujų kontoros darbuotojas Vaclovas Šalvis, gim. 1947 m., buvo nuteistas 4 metams lagerio. Kalėjo Mordovijoje griežto režimo lageryje kartu su kunigu Alfonsu Svarinsku ir kitais žinomais disidentais. Vladą Majauską, gim. 1943 m., uždarė trejiems metams į psichiatrinę ligoninę Vilniuje.

Ylakių apylinkėse ketverius metus iš eilės Vasario 16-osios proga būdavo vis iškeliamos trispalvės vėliavos. Sovietinis saugumas nėrėsi iš kailio, bet pagauti žmonių nepavyko.

1955 m. vasario 16-osios rytą Trispalvės suplevėsavo prie Sedos–Ylakių kelio ir Gintališkių kaime.

1956 m. laisvos Lietuvos vėliavos vėl iškeltos Gedminų ir Stripinių kaimuose.1957 m. prieš Vasario 16-ąją visuose keliuose apie Ylakius budėjo milicija, bet išaušus rytui Trispalvės kabojo medžiuose prie Gintalaičių ir Pašilės kaimų. Vėliavų kėlėjų taip ir nerasta.

Artėjant 1958 m. vasario 16-ajai aplink Ylakius penkių kilometrų spinduliu visuose keliuose stovėjo mašinos. Patruliavo sutelktos milicijos, saugumo, MGB vidaus kariuomenės kareivių, sovietinių aktyvistų pajėgos. Ylakiuose budėjo paieškų grupuotės štabas su pėdsekiais šunimis. Buvo tikrinami visų sutiktų žmonių dokumentai.

Išaušo Vasario 16-osios rytas, ir Raudonių kaimo pamiškėje, maždaug 150 metrų ruože nuo kelio Ylakiai–Barstyčiai, suplevėsavo vėliava, o Paluobės kaimo miškelyje – netgi dvi trispalvės stačiai po nosimi budėjusių milicininkų. Buvo šnipinėjami apylinkių žmonės, mokyklų moksleiviai, daromos kratos, bet viskas baigėsi be rezultatų.

Tik prasidėjus Atgimimui 1988 m. paaiškėjo, kas buvo šis drąsuolis vėliavos kėlėjas. Tai Gailaičių kaimo gyventojas šaulys Boleslovas Bičkus, gim. 1927 m. Mirė šis pasišventėlis 2013 metais, taip ir nesulaukęs iš valdžios jokio įvertinimo.

Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. birželio 14 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, Sąjūdžio mitinge partizanų pulkininkas Leonas Laurinskas viešai iškėlė trispalvę vėliavą ir tų pačių metų lapkričio 18 d. tuometinė LTSR Aukščiausioji Taryba buvo priversta sugrąžinti Trispalvę Lietuvai.

Ir taip jau dvidešimt devinti metai Lietuvos trispalvė laisvai plevėsuoja visame pasaulyje prie Lietuvos atstovybių, įvairių tarptautinių organizacijų, prie Tautų Sąjungos pastato ir NATO būstinės Briuselyje.

Mokslo metų pradžioje prie Lietuvos mokyklų garbingai iškeliama Trispalvė, ji plevėsuoja per visus mokslo metus, primindama, jog mes lietuviai, jog čia – Lietuva.

Albertas RUGINIS

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode