Dar apie smurto sąvoką. vertinamieji kriterijai

Praeitą savaitę LR Seimo Teisės departamentas, pateikė išvadą, jog Mindaugo Puidoko ir kitų Seimo narių pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas gali prieštarauti LR Konstitucijai. Vienas iš pagrindinių argumentų – dviejų vertinamųjų kriterijų (žymus, šiurkštus) įvedimas į smurto sąvoką automatiškai reiškia prieštaravimą LR Konstitucijai. Daroma prielaida, kad taip susiaurinama smurto sąvoka ir sankcionuojamas nežymus vaikų mušimas ar nešiurkštus jų orumo pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek asmens elgesio vertinamojo kriterijaus įvedimas pats savaime, tiek instrumento, kurio pagalba vertinamas atliekamas, nebuvimas Lietuvos teisėje (kitas teisės departamento argumentas), nėra ir negali būti laikomas LR Konstitucijos pažeidimu. Minėtina, kad šie vertinamieji kriterijai buvo siūlomi siekiant didesnio teisinio aiškumo, kad būtų galima adekvačiai vertinti asmens elgesį ir kvalifikuoti, kur asmens elgesys yra kriminalinis smurtas, o kur jo nėra ir tokiu atveju asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Teisės departamento argumentas yra proga pasvarstyti vertinamųjų kriterijų svarbą, kvalifikuojant asmens veiksmus kaip smurtą. Dabar galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra du smurto kvalifikavimo  kriterijai: tai tyčia (veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinisfizinis, psichologinis, seksualinis poveikis) ir sukeltos pasekmės (vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Tai pat yra priežastinio ryšio reikalavimas (jeigu dėl to): pasekmės turi atsirasti ne dėl bet ko, bet būti vaikui daromo tyčinio poveikio rezultatas)

Teisėje smurto suvokimas yra susijęs su konkrečia žala (nes nėra kito objektyvaus būdo pamatuoti smurtinio veiksmo poveikį). Todėl teisė baudžiama už realią atsiradusią žalą (pasekmes), kuri turi būti išmatuojama. Su dabar galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu buvo įvesta smurto sąvoka, turinti platų pasekmių ratą. Bėda ta, kad vienas galima lengvai išmatuoti, kitas ne. Pavyzdžiui, galima išmatuoti sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus, nesunkus ar sunkus). LR Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu yra patvirtinęs sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, pagal kurias nustatoma, koks sveikatos sutrikdymas – nežymus, nesunkus ar sunkus – yra padarytas asmeniui.

Bet kaip galima išmatuoti tai, kas atitinka ir kas neatitinka normalią raidą, ir kaip nustatyti, kad asmens veiksmas nulėmė normalią ar nenormalią raidą? Kaip išmatuoti pavojų gyvybei, sveikatai, normaliai raidai? Internete visai neseniai sklandė toks komentaras: greičio viršijimas – pavojus gyvybei, sveikatai ar ne? Tyčia yra, o pavojus? Teoriškai yra. Tada žiūrint formaliai, pagal įstatymo raidę, tai smurtas. Jei ne visada, tai kiek reikia viršyti, kad būtų laikoma smurtu? Kiek reikia išgerti/neišgerti vyno, kad tai būtų laikoma pavojumi (ir smurtu)? Kaip išmatuoti vaiko garbės ir (ar) orumo pažeminimą. Kada jis yra, o kada jo nėra?

visuomenėje kilusį pasipiktinimą ir nesaugumo jausmą sukėlė ir kelia aiškių smurto pasekmių vertinimo kriterijų nebuvimas

Dabar dalį šių pasekmių vertinimo kriterijų nenuosekliai ir iš dalies yra „dengiami“ Grėsmės vaikui nustatymo kriterijais, kuriuos patvirtino Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija. Juos šeimos situacijoje taiko Vaiko teisių apsaugos inspekcijos specialistai. Jie yra interpretatyvaus pobūdžio ir metodologiškai diskutuotini. Pavyzdžiui, nesaugi aplinka vertinama rizikos veiksnių sumavimo principu. Pagal vertinimo formulę, jei yra bent du aukštos rizikos veiksniai, yra konstatuojama nesaugi aplinka ir vaikas paimamas iš šeimos. Realybėje jie gali būti nesusiję tarpusavyje ir nebūti jų sąveikos, lemiančios pavojų vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Tai reiškia, kad individualioje situacijoje yra įvertinama ne reali vaikui kilusi grėsmė, bet tik jos statistinė tikimybė.

Įstatyme nesant aiškių smurto pasekmių vertinamųjų kriterijų, tėvai nežino kaip tinkamai elgtis, kad nesmurtautų, bet taip pat ir specialistai (mokytojai/gydytojai/socialiniai darbuotojai) nežino, kaip tinkamai kvalifikuoti asmenų elgesį. Vienas realus pavyzdys: skurdžiai gyvenanti dailininko ir bibliotekininkės šeima, kuri pateko į vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį dėl mažo gyvenamojo ploto: penki asmenys gyvena 22 kvad. m. butelyje. Gimus vaikui, šeimoje apsilankė šeimos gydytoja. Įvertinusi situaciją ir tikriausiai įžvelgusi pavojų normaliai vaiko raidai, ji pranešė apie galimą vaiko teisių pažeidimą vaiko teisių apsaugos tarnybai. Buvo inicijuota atvejo vadyba, apklausti vyresnieji vaikai, kaimynai, mokytojai, kiti gydytojai. Kadangi visi davė tik teigiamus atsiliepimus, šeimai nustatytas nulinis (sic!) grėsmės lygis. Šeima atsipirko lengvu išgąsčiu. Valstybėje atsirado dar viena šeima, kuri ja nepasitiki.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog reikia turėti labai plačią smurto sąvoką, kurioje išvardytos visos galimos smurtinio elgesio pasekmės. Kad visi jaustumės saugiai, jog visuomenėje smurtas netoleruojamas. Prašom. Bet tada labai aiškiai pasakykite, kokie yra vertinamieji žalos (pasekmių) kriterijai. Įtvirtinkite tai įstatyme. Informuokite visuomenę. Tada galėsite turėti savo smurto sąvoką, jei be jos jaučiatės tokie nesaugūs. Nes dabar su esama smurto sąvoka nesaugios jaučiasi šeimos.

Tačiau jei negalite išmatuoti pasekmių (žalos), tai nekalbėkite jų įstatymą. Ne atsitiktinai Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamame smurto apibrėžime yra nurodomos tik išmatuojamos pasekmės. Tai mirtis, sveikatos sužalojimas, psichologinė žala, sutrikusi raida ir nepriteklius. Beje, apibrėžimas suformuluotas ne dėl kriminologinių (smurto užkardymo), bet dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Jokio neišmatuojamo pavojaus apibrėžime nėra. Prieš metus, svarstant dabar galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir diegiant plačią smurto sąvoką, niekas nepagalvojo apie tai, o kaip bus matuojamos smurto pasekmės. Kad įstatyme nėra vertinamųjų kriterijų abstrakčioms sąvokoms matuoti, tada neužkliuvo ir LR Seimo Teisės departamentui.

Visuomenėje kilusį pasipiktinimą ir nesaugumo jausmą sukėlė ir kelia aiškių smurto pasekmių vertinimo kriterijų nebuvimas. Jis sudaro prielaidas neproporcingai interpretuoti ir nepagrėtai klysti vertinant asmenų (tėvų) elgesį. Tokiu būdu visuomenėje atsiranda teisinio saugumo stoka. Mano manymu, toks teisinis reguliavimas neatitinka teisinio aiškumo reikalavimo, nedera su konstituciniais teisėtumo ir teisingumo principais.

Ramūnas Aušrotas yra Laisvos visuomenės instituto ekspertas

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode