Reklama 2

Psichologė patarė, kaip darbe išvengti neigiamų emocijų: auklėti kolegų neverta

 

Suaugusių žmonių „auklėjimas“, ypač, kai jie to neprašo ir nenori, absoliučiai bergždžias reikalas, portalui LRT.lt sako „OVC Consulting“ vyriausioji konsultantė psichologė Mirolanda Trakumaitė. Pasak jos, žmonių tarpusavio santykius tiriantys mokslininkai patvirtina, kad emocijos – užkrečiančios, o neigiamas emocijas kitiems dažniau perduoda žmonės, turintys žemą savivokos lygį ir nemokantys kontroliuoti savo emocinių impulsų. Nuo tokių kolegų, priduria psichologė, geriau laikytis atokiau.

– Ar emocijos – užkrečiantis dalykas? Jei vienas žmogus labai laimingas, ar galime ir mes imti jausti džiaugsmą? O gal labiau užkrečiančios neigiamos emocijos?

– Šalia ramaus žmogaus dažniausiai patys jaučiamės ramesni. Nesunku perimti ir įsitempusio, nerimaujančio ar suirzusio žmogus būseną. Persiduoda ir baimė, ir džiaugsmas. Manau, kad dauguma tai žinome iš savo patirties.

Emocijų užkrečiamumą patvirtina ir tyrėjai. Taip yra todėl, kad bet kokioje sąveikos situacijoje žmonės instinktyviai ir nesąmoningai imituoja vienas kito veido išraišką, pozą, kūno kalbą, kalbos ritmiką. Veido ir kūno raumenys, kad ir labai nežymiai judėdami, paveikia specifines smegenų neuronų grupes ir sukelia emocijas.

Negalima vienareikšmiškai teigti, kad neigiamos emocijos labiau užkrečiančios nei teigiamos. Tiesiog nemalonų patyrimą mes ilgiau prisimename.

– Kaip neperimti kitų žmonių neigiamų emocijų?

– Pasitikslinkite, kas sukėlė emociją. Pavyzdžiui, mintyse paklauskite savęs: „Ar man liūdna dėl kažkokių mano gyvenimo įvykių, ar dėl to, kad esu tarp liūdnų žmonių?“. Emocijos priežasčių įsisąmoninimas sumažins „užsikrėtimo“ tikimybę.

Būkite dėmesingi savo kūno signalams. Kadangi emocijas perimame nesąmoningai, mėgdžiodami kitą, todėl būdami šalia įsitempusio ar pikto žmogaus, pasistenkite atsipalaiduoti, išlaikyti neutralią veido išraišką, kalbėti ramiai.

Padeda susitelkimas į kvėpavimą. Jei vis dėlto kito žmogaus (ar grupės žmonių) neigiamos emocijos ima jus užvaldyti, pasitraukite iš situacijos.

– Sakykime, vienas kolega darbe nuolat niurzga – jis viskuo nepatenkintas, nuolat skundžiasi, savo problemas užkrauna kitiems. Kaip reikėtų elgtis tokiu atveju?

– Su tokiais kolegomis patartina bendrauti dalykiškai ir tik tiek, kiek būtina darbo reikalais. Mandagiai, bet tvirtai atsisakykite kalbėtis nedarbiniais klausimais, venkite su jais būti pertraukėlių metu. Nebandykite tokiems kolegoms „įpūsti“ pozityvumo ir optimizmo. Tikrai nepasiseks.

– Apskritai – kaip neperimti kito žmogaus pykčio ar nepasitenkinimo? Įmanoma turėti savo ramų „burbulą“ darbe ir pykčio išvengti?

– Svarbu prisiminti, kad pyktis ir nepasitenkinimas gali būti mūsų pačių. Kiekvienam iš mūsų gali nepatikti tam tikri pokyčiai, vadovų ir kolegų sprendimai ar elgesys. Mes galime supykti dėl to, kad kažkas nesilaiko susitarimų, sako mums įžeidžias pastabas. Tada svarbu susivokti savo emocijose ir adekvačiai jas išreikšti.

Adekvačiausia išraiška būtų pasisakymas naudojant algoritmą „Kai tu..., aš..., todėl...“. Pavyzdžiui: „Kai tu pažadi pateikti duomenis ataskaitai iki pietų ir tik atėjus sutartam laikui pareiški, kad nespėji, aš pykstu. Pykstu, nes negalėsiu ataskaitos užbaigti suplanuotu laiku. Todėl kitą kartą prašau sakyti realius terminus arba apie tai, kad nespėji, informuoti anksčiau.“  

– Kokie žmonės dažniausiai būna linkę savo emocijas užkrauti kitiems?

– Manau, kad visiems pasitaiko nesusivaldyti, išsilieti, kitaip sakant, užkrauti savo emocijas kitiems. Dažniau tai daro žmonės, turintys žemą savivokos lygį ir nemokantys ar nenorintys kontroliuoti savo emocinių impulsų.  

– Ar reikėtų tokių žmonių vengti, nuo jų atsiriboti? O gal bandyti juos „pataisyti“, sakyti pastabas, su jais kalbėtis?

– Tikrai reikėtų vengti žmonių, kurie kelia įtampą, dažnai perduoda neigiamas emocijas. Pastabų sakymas vargu ar padės. Suaugusių žmonių „auklėjimas“, ypač, kai jie to neprašo ir nenori, absoliučiai bergždžias reikalas.

– Jei darbe rezgamos intrigos, apkalbinėjama – kaip reikėtų elgtis? Ar tas, kuris kažkam pasiskundžia, vėliau nebūna atstumtas kolegų?

– Intrigos, apkalbos – manipuliacinio elgesio apraiškos. Pagrindinė taisyklė susidūrus su tuo – neįsivelti.  Be abejo, neįsivelti lengviau, jei apkalbos ir intrigos nepaliečia asmeniškai, yra apie kitus žmones. Jei paliečia asmeniškai, kartais reikalinga pagalba iš šalies. Pagalbos prašymą nebūtina vadinti pasiskundimu.

– Kaip galima pačiam gerinti emocinę atmosferą darbe?

– Būdų yra daug. Svarbu kiekvienoje situacijoje matyti ne tik juodą ir baltą, bet ir kitas spalvas. Dažniau rinktis pozityvumą ar neutralumą, o ne negatyvizmą. Negailėti kolegoms gerų žodžių ir šypsenų. Rūpintis savo emocine būsena ir tikėtis, kad jūsų pavyzdys bus užkrečiantis.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode