Reklama 2

Psichologė A. Kurienė: neklystantys tėvai paralyžiuoja vaikus

 

Kas yra tobuli tėvai ir kodėl nereikia skubėti vaiko mokyti rašyti ar skaityti? Apie tai praėjusią savaitę vykusioje paskaitoje Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje su mamomis kalbėjosi Paramos vaikams centro vadovė ir psichologė Aušra Kurienė. Anot jos, daugelis vaikų užgaidų, kaprizų ir nesusikalbėjimų su tėvais vyksta dėl vienos paprastos priežasties – šitaip jie nori dėmesio bei meilės.

Knygos „Kaip užauginti žmogų“ autorė A. Kurienė paskaitą pradėjo nuo prisiminimų, kai pati dar jaunystėje diskutuodavo: kas labiau gadina žmogų – turtas ar skurdas?

„Žmogų užauginti galima ir turte, ir varge. Sąlygos neturi įtakos. Net ir šių dienų vaikams tai nelabai svarbu. Šiandien dažnai girdžiu klausimą, kuris pradedamas šitaip: „Šiuolaikinės mamos, kurioms nusibosta sėdėti su vaikais namie...“

Čia norėčiau sustabdyti. Parodykite man šiuolaikinę mamą, kuri sėdi su vaikai namie. Jos eina, keliauja, važiuoja... Aš mačiau penktokų, kurie niekada gyvenime nevažiavo troleibusu, bet jie jau buvo aplankę daugybę šalių Europoje“, – pasakojo psichologė.

Ji pabrėžė, kad nebūtini ne tik turtai, bet ir nereikia būti tobulais tėvais, norint užauginti vaiką.

„Tikiuosi, kad čia nėra tobulų tėvų ir niekas tokiais nenori būti. Nes jei kas nors su tokiais gyventų, patirtų daug žalos. Neklystantys tėvai paralyžiuoja vaikus. Tu turi būti pakankamai gera mama, o ne tobula. Jei kūdikio mama momentaliai atsiliepia į bet kokį jo poreikį, jam dar pačiam net nespėjus jo įsisavinti, jei ji pasiūlo valgyti jam dar nepaprašius, jei pastato tinkamai jo koją jam dar nespėjus žengti ir nukristi, toks vaikas nieko neišmoks.

Jis nežinos, kad gali verkti skirtingais balsais ir taip pasakyti, kad jam šalta ar jis nori valgyti. Su tobula mama tai neįmanoma. Mėgaukitės netobulumu. Vaikai išmoks pasiimti, vaikščioti, atsikelti nukritę. Labai svarbu leisti jiems atrasti save. Nereikia jų gąsdinti. Pasaulis nėra toks žiaurus“, – sakė A.Kurienė.

Sunkiausias – miego metas

Kaip paaiškėjo paskaitoje, bene didžiausia bėda, kai tėvai nesusikalba su savo vaikais, yra miego metas. Daugelis pritars, kad vos ištarus žodžius: metas ruoštis miegoti, mažyliams atsiranda įvairiausių reikalų: gerti, valgyti, piešti, nueiti į tualetą, paskui vėl atsigerti...

Psichologė į tokią situaciją pasiūlė pažvelgti iš vaiko pozicijos. „Įsivaizduokite, jūsų partneris, vyras sėdi žiūri televizorių, o jūs einate miegoti. Jūs sakote: einam kartu. O jis sako: „Tu eik, aš dar televizorių pažiūrėsiu“. Tuomet jums netikėtai atsiranda visokių reikalų: imate indus plauti, tvarkyti namus, o gal tiesiog einate knygą skaityti, bet nemiegate.

Kodėl? Atsisveikinimo, išsiskyrimo momentas vaikams visada yra labai jautrus. Jie žino, kad iš ryto eis į darželį ir jiems teks atsisveikinti su tėvais. Jie bando išvengti išsiskyrimo, gauti laiko su tėvais bet kokiais būdais“, – pasakojo psichologė.

Kitus vaikus, anot jos, baugina pats užsimerkimas ir pasaulio pranykimas. „Gal tikrai reikėtų pasėdėti papildomų 10 min., gal paglostyti ilgiau, susikurti ritualų, kurie būtų tik jūsų dviejų. Jei ritualai labai ilgai užtrunka, pradėkite guldyti anksčiau. Pasakykite, kad jei nespėja užmigti iki 22 val., pradėsite ruoštis nuo 20 val. Vaikai yra protingi ir paprastai jie nenori šito cirko dvi valandas.

Reikia aiškių taisyklių, kurių nevalia laužyti. Bet jei pasaulio tvarką galima pakeisti pasakymu „noriu gerti“, kodėl nepabandžius“, – svarstė A.Kurienė.

Psichologė pabrėžė, kad viena dažniausių tėvų klaidų, kurią ji pastebi, tai nuolatinis tėvų noras taisyti savo vaikus.

„Jie visada bando pataisyti, kad jis darytų kažką kitaip, kažką neva geriau. Pamenu, viename darželyje mama atėjo ir klausia auklėtojos, o kur jos dukros piešinys. O auklėtoja sako: mes iškabinome tik gražius.

Reikia suprasti, ką vaikui sako nuolatinis jo taisymas – kad jis nieko nedaro pakankamai gerai: kad jis nepakankamai geria, valgo, ne tuos filmukus žiūri, ne taip sėdi, rašo, skaito... Sugalvokite ką nors pozityvaus. Gal nesuvalgė visko, ką turėjo, gal šlepetes ne ten padėjo, bet pamatykime, ką padarė gerai. Reikia pamatyti visus aspektus, o ne tik tai, ką galima kritikuoti“, – ragino A.Kurienė.

Moka skaityti, bet nemoka valdyti emocijų

Dar viena tema, kurią paskaitoje užkabino psichologė – vaikų ugdymas. „Mes mokome trimečius skaičiuoti, pažinti raides... Bet sekant jo natūralią raidą, reikėtų mokyti jį draugauti, pažinti spalvas, lavinti kūrybingumą. Darželyje jis turi žaisti, piešti, konstruoti su draugais, laukti eilėje, atsiprašyti, apsikabinti.

Akademinės žinios šiandien yra taip sureikšminamos, kad pamirštame emocijas. Yra šešiamečiai, kurie jau moka skaityti, bet nemoka valdyti savo emocijų. Akademiškai gal jie ir yra brandūs, bet dar negali mokytis mokykloje, kur yra konkurencija ir tu nesi močiutės pažiba. Aš nesu mačiusi nė vieno šešiamečio, kuris nemoka skaityti ar rašyti, bet su sutrikusiomis emocijomis yra labai daug“, – sakė A.Kurienė.

Anot jos, tėvų funkcija padėti suprasti, kas darosi vaiko viduje, kas būna, kai tavo draugas rašo geriau nei tu. Ar tu gali su juo dar draugauti? „Trimetis negali siuvinėti kryželiu, bet jei mes nuolat gąsdinsime, gal ir išmoks. Bet jis gali sukonstruoti, gali padėti namuose kažką padaryti. Akademiniai pasiekimai yra svarbu, bet nereikia to sureikšminti“, – teigė psichologė.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode