Meilės spalvos

Kiekvieną kartą, kai konsultacijose ar mokymuose kalbu apie MEILĘ SAU, viduje suvirpa klausimas, kaip keliais žodžiais ar sakiniais apsakyti tai, kas sudaro žmogaus esmę. Meilė sau – tai kiekvieno mūsų „vidinis stuburas“, tai ir pasitikėjimas savimi, ir pasitikėjimas aplinkiniais – pasauliu. Meilė siejasi su vidine ramybe.

Dievas širdyje yra romantikas

 

Šventieji Liudvikas ir Zelija Martinai (Louis and Zelie Martin) yra pirmoji sutuoktinių pora, kartu paskelbta šventaisiais. Įspūdinga ir jų susitikimo istorija. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Tiek Liudvikas, tiek Zelija apie santuoką negalvojo. Abu svajojo tapti vienuoliais, bet Zelija dėl silpnos sveikatos, o Liudvikas dėl nepakankamo lotynų kalbos lygio į vienuolynus priimti nebuvo. Nusivylę abu sugrįžo į pasaulietinį gyvenimo ir užsiėmė verslu.

Nyderlanų profesoriaus patarimas Lietuvos universitetams: „nustokite varžytis“

Universitetas – viena seniausių institucijų pasaulyje, nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių ir visuomenės poreikių. Vis tik per pastaruosius dešimtmečius aukštajame moksle įvyko drastiški pokyčiai, kuriuos lėmė inovacijos technologijų srityje bei masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime, todėl šiandien universiteto koncepcija turi būti peržvelgta iš esmės, įsitikinęs ilgametis Utrechto universiteto (Nyderlandai) rektorius profesorius dr. Bertas van der Zwaanas.

„Visi galime būti vienas kitam dovana“

Gilbertas Keithas Chestertonas laiške savo sužadėtinei Frances Blog rašė: „Štai čia baigiasi mano ankstesnė egzistencija. Pasiimk ją: ji atvedė mane pas tave.“ Būtent šiais žodžiais, apibūdinančiais visiškai naują pradžią, G. K. Chestertonas pasipiršo savo mylimajai. Švenčiant Šv. Valentino dieną galima trumpai stabtelėti ir apmąstyti santuokos prasmę. Tikintiesiems atsiranda vis įvairesnių būdų prasmingai paminėti šią dieną. Vasario 14-ąją Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia kviečia šeimas šv. Valentiną švęsti kartu.

Apie suširdžius ir beširdžius

 

Vytautas V. Landsbergis kalbina vaikų rašytoją TOMĄ DIRGĖLĄ, parašiusį antrąją kultinės knygos apie raganą Šiokiątokią dalį.

Tomai, o kodėl jūs Tomas?

Nes čia taip parašyta (rodo knygos viršelį).

Psichologė: ką daryti, kai vaikui prasideda trečiųjų metų krizė?

„Aš pats apsirengsiu“, „čia mano“, „nenoriu, kad būtum čia“ – tokios frazės tikriausiai girdėtos daugeliui mažų vaikų tėvų. Vieni stengiasi į tai nekreipti dėmesio ir visa tai nurašo įprastam vaiko raidos etapui, kitiems prireikia viso kantrybės aruodo, o treti – pasimetę.

Kas darosi su mano vaiku? Juk visai neseniai buvo toks mielas mažas mažylis, telpantis tėvų glėbyje. Vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, jog vieno atsakymo nėra, kaip tinkamai elgtis – kelių yra daug – svarbiausia šiuo jautriu laikotarpiu savo veiksmais nepakenkti vaikučiui.

Valentino diena – dviguba šventė tūkstančiams gyventojų

Šv. Valentino arba įsimylėjėlių diena vieniems yra simbolinė data, kai galima prisipažinti meilėje ar vedybomis sutvirtinti saitus su mylimu asmeniu, kitiems tai galbūt vardo diena ar proga prisiminti istoriją apie Šv. Valentiną, rašoma pranešime spaudai.  

Šv. Valentinas buvo III a. gyvenęs Romos vyskupas, nepaisęs tuomet galiojusio draudimo ir slapta tuokęs jaunas poras. Už tokį elgesį vyskupas buvo suimtas, uždarytas į kalėjimą ir vasario 14 dieną nubaustas mirties bausme. Po kiek laiko Valentinas paskelbtas šventuoju.

Alvydas Jokubaitis: žmogus nėra daiktas tarp daiktų

 

Šis interviu skirtas neseniai pasirodžiusiai Lietuvoje gerai žinomo politikos filosofo ALVYDO JOKUBAIČIO knygai „Politinis idiotas“, kurioje siūlomas provokuojantis požiūris į šiandienos visuomenę, kuri, anot A. Jokubaičio, yra tapusi idiotizmo ir kvailumo, kylančių iš supaprastinto ir naivaus požiūrio į žmogiškumą, šaltiniu. Knygoje filosofas aštriai kritikuoja šiuolaikinius socialinius mokslus, į žmogų žvelgiančius tik kaip biologinių ir socialinių veiksnių visumą, bei bandymus remiantis tokiu požiūriu kurti tobulesnę visuomenę. Anot A. Jokubaičio, toks požiūris susiduria su rimtomis problemomis, nes jam nepažįstama tai, kas vadinama „vidiniu žmogumi“, kuris visada yra daugiau ar mažiau svetimas visuomenei. Remdamasis rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio ir kitų mąstytojų idėjomis, A. Jokubaitis siūlo netikėtą žiūros į modernų ar postmodernų pasaulį tašką. Knygos „Politinis idiotas“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje penktadienį, vasario 22 dieną, 12 valandą 5.3. salėje.

G. Masalskis: visiems atrodo, kad laidų vedėjo darbas – būti žvaigžde

 

Televizija – vieta, kurioje dažnai patenki į nepatogias situacijas, tad būtina mokėti valdyti stresą, įsitikinęs radijo, televizijos laidų ir renginių vedėjas, jau greitai per LRT TELEVIZIJĄ pasirodysiančio realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ mokytojas Giedrius Masalskis. Jo teigimu, dauguma nelabai įsivaizduoja, kas yra televizija, o darbas joje, anot G. Masalskio, sunkus ir net dažnai nemalonus.

Sėkminga santuoka – nulemta genų?

Naujas tyrimas rodo, kad genai gali daryti įtaką sėkmingai santuokai. Taip teigia mokslininkai iš Binghamtono ir Niujorko valstijos universitetų.

Mokslininkai eksperimentui pasikvietė 79 sutuoktinių poras. Kiekvienas iš partnerių atskirai atsakinėjo į klausimus apie įvairias problemas ir apie tai, kiek palaikymo sulaukia iš sutuoktinio ir ar tuo palaikymu džiaugiasi. Mokslininkai mano, kad būtent abipusė parama yra esminė sąlyga gerai santuokai.

Lietuvių patirtis: kokios algos ir išlaidos pasitinka Šveicarijoje

„Rojumi žemėje vadinama Šveicarija prieinama ne kiekvienam. Įsidarbinti be pažįstamų  čia – šansų nėra”, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai” herojė Patricija, praeityje garsaus futbolininko Vaidoto Šlekio dukra.  Vos gimusią mergaitę tėvai išsivežė gyventi į Šveicariją, o po šešiolikos metų nusprendė, kad dukrai geriausia mokslus baigti būtent Lietuvoje.

Ar pasiteisino idėja rinkti merus tiesiogiai?

 

Artėjantys savivaldybių rinkimai – jau antrieji, kai merai renkami tiesiogiai, piliečių, o ne išrinktų miesto tarybos narių. Kai 2014 metais, nuolat džiaugiantis daroma demokratijos pažanga ir tikintis, kad tai padės padidinti lietuvių pasitikėjimą valdžia, Seimas priėmė sprendimą, jog merai nuo šiol bus renkami tiesiogiai, buvo kartojama, kad toks sprendimas padidins atskaitomybę bei žmonių susidomėjimą rinkimais. Tai kartojama iki šiol, pavyzdžiui, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jau praėjus dvejiems metams po to, kai buvo išrinktas vilniečių, rašė: „Prieš beveik dvejus metus Lietuvoje įvykę tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino. (...) Žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie gali daryti įtaką, kaip jiems svarbūs klausimai sprendžiami jų mieste ar rajone.“

Kas ką kontroliuoja: medijos mus ar mes jas?

Jelena Šalaj – psichologė, socialinių mokslų daktarė, medijų edukacijos ir tyrimo centro „Meno avilys“ projektų kuratorė, besidominti psichologiniais naudojimosi medijomis aspektais. Straipsnio autorė taip pat kuruoja jau trečius metus vykstantį Meno avilio ir Britų tarybos medijų raštingumo projektą mokyklose „Dideli maži ekranai“ (projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ugdymo plėtotės centru ir Lietuvos kultūros taryba).

L. Šurnaitė: laidų vedėjas – ne karalius ar princesė su tvarkinga šukuosena ir išlygintais drabužiais

 

Televizija turi minusų – nors verčia pasitempti, ilgainiui ima varginti tokie dalykai, kaip nuolatinis makiažas, LRT.lt portalui sako viena iš realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ mokytojų tapusi žinoma laidų vedėja Lavija Šurnaitė. Vis dėlto ją televizijoje matome jau 20 metų, o didžiąją televizinę patirtį L. Šurnaitė teigia sukaupusi dirbdama televizijos laidoje „Labas rytas“: „Per tris tiesioginio eterio valandas galėdavo nutikti bet kas.“

Psichologė A. Kurienė: neklystantys tėvai paralyžiuoja vaikus

 

Kas yra tobuli tėvai ir kodėl nereikia skubėti vaiko mokyti rašyti ar skaityti? Apie tai praėjusią savaitę vykusioje paskaitoje Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje su mamomis kalbėjosi Paramos vaikams centro vadovė ir psichologė Aušra Kurienė. Anot jos, daugelis vaikų užgaidų, kaprizų ir nesusikalbėjimų su tėvais vyksta dėl vienos paprastos priežasties – šitaip jie nori dėmesio bei meilės.

Dvi mamos ėmėsi labdaringo iššūkio: onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams reikia ne žaislų

„Mes ne už sergančius, o už sveikus vaikus, nes kiekvienas turi teisę pasveikti“, – sako dvi mamos Viktorija ir Simona, vos per kelias savaites sumaniusios surengti virtualų labdaros aukcioną, kurio metu surinktos lėšos atiteks paramos fondui „Rugutė“, globojančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Moteris suvedė jų gyvenime atsiradę vaikai. Simona pasakoja, kad su Viktorija susipažino internetu, 2017 metais gruodį gimusių vaikų „Facebook“ grupėje.

Geomokslų olimpiados prizininkas S. Baltūsis: „Tikėjimas man – didelė vertybė“

Kasmetinė Lietuvos geomokslų olimpiada vyksta dviem etapais: pirmasis – regioninis, po kurio į antrąjį, respublikinį, etapą atrenkami 25 geriausiai pasirodę dalyviai. Jie varžosi dėl galimybės atstovauti Lietuvai Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje (IESO), šiemet vyksiančioje Pietų Korėjoje rugpjūčio 26–rugsėjo 3 dienomis. 

Tarp 25 geriausiųjų moksleivių pateko net keturi Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokiniai: trečiokai gimnazistai Simonas Baltūsis ir Linas Ragainis bei antrokai – Edgaras Zaboras ir Gediminas Mėčius. 

Tekstai politikoje, arba suprasti nesuprastus

 

Yra du būdai parašyti politiškai reikšmingus tekstus: būti žinomu rašytoju ir būti įtakingu politiku. Mano galva, kraupu, kai gerai nesuprasdami rašytojų tekstų juos sąmoningai supolitiname, o politinių ištarų nesistengiame suprasti suteikdami jiems niekingą tuščios retorikos epitetą. Turėtų būti atvirkščiai: reikia dėti pastangas nupolitinti pirmuosius ir daryti viską, kad antriesiems būtų sugrąžinta politinė prasmė – jie privalo būti girdimi ir interpretuojami kaip norintys pakeisti visuomenę.

Trys šventumo kupini paaugliai, galintys įkvėpti jaunus žmones

Skaitydami apie šventųjų gyvenimus kartais išsigąstame, jog nerandame nė vieno šventojo, kuris būtų panašus į mus. Kartais atrodo, jog tik seni kunigai, vienuolės ir atsiskyrėliai gali būti šventieji.

Vis dėlto tai toli nuo tiesos. Popiežius Pranciškus atskleidė tai savo paraginime Gaudete et Exsultate, sakydamas, jog norint būti šventuoju nebūtina būti vyskupu ar kunigu, šventumui pašaukti esame mes visi.

Bandymas matyti genijaus akimis „prie amžinybės vartų“

Dažnas iš mūsų šiandien gėrėdamasis Vincento van Gogho darbais ir garbindamas jo genialumą neretai pamiršta, kad pats tapytojas būdamas gyvas šlovės paragauti negavo. Savo paveikslus tapęs tuo metu nepriimtinu ir nekanoniniu stiliumi, van Goghas buvo nepripažintas ir priverstas kankintis tapybos pasaulio pakraščiuose.

Vaikus žalojantis saugumas

 

Ką įspūdingiausio atsimenate iš savo vaikystės? Ar lipote į medį taip aukštai, kiek tik drąsa leido? Ar ežere plaukėte ten, kur kojomis nesiekėte dugno? Ar važiavote dviračiu, nelaikydami vairo?.. Aš visa tai ir daugiau išbandydavau kiekviena pasitaikiusia proga (kai nematė tėvai). Vaikystėje dar nežinojau, kodėl. Tiesiog – taip buvo smagiausia.

Dabar jau žinau, bet prieš atsakydama turiu pripažinti – išvardinti ir panašūs džiaugsmai kelia „pavojų vaiko saugumui“. Juk kiekvienas iš jų turi didesnę ar mažesnę tikimybę baigtis rimtais sužalojimais ar netgi tragiškai. Tai gal pasaulis būtų saugesnis, jei šiuos ir kitus rizikingus vaikų užsiėmimus uždraustume?

A. Martinkutė: psichologai turėtų atsakingai dalytis mintimis jautriomis temomis

 

Pasitaiko atvejų, kai psichologais prisistatantys asmenys viešojoje erdvėje žemina pažeidžiamas visuomenės grupes. Nors tokios nuomonės pavienės, jos greitai išplinta. Kokių etikos principų turi laikytis psichologai? Kaip atskirti gerą specialistą? Skaitykite interviu su ALINA MARTINKUTE, mokykloje ir su projektais švietimo srityje dirbančia psichologe, Lietuvos psichologų sąjungos nare.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose daugėja žmonių, atvirai kalbančių apie savo psichinę sveikatą. Ar šie jautrūs žmonių liudijimai daro teigiamą įtaką laužant vyraujančius stereotipus? Ar vis dėlto esama ir grėsmių?

Kalbant apie jautrias asmenines istorijas, kuriomis dalinasi sunkumų patyrę žmonės, verta turėti mintyje kelis dalykus. Pirma, sprendimas dalintis tuo, kas asmeniškai sunku ir skaudu, yra individualus, dažniausiai nelengvas. Įprastai iki sprendimo vyksta ilgas vidinis darbas: skaudžių patirčių atpažinimas, pripažinimas, derybos su savimi, pagalbos būdų paieškos... Jei žmogus nusprendžia, kad viešas savo skaudžios patirties liudijimas jam palengvins skausmą, mes turime gerbti, priimti ir palaikyti jo sprendimą. Svarbu suprasti, kad, nusprendęs dalintis, žmogus lygiagrečiai jaučia bei tyrinėja ir aplinkos nuostatas, požiūrį apie psichinę sveikatą. Kai aplinka yra nepriimanti, ignoruojanti, neigianti ar stigmatizuojanti psichinių sunkumų temas, žmogus turi atrasti ryžto ir drąsios įveikti ne tik vidinius barjerus, kurie trukdo ieškotis pagalbos, bet ir aplinkos pasipriešinimą. Tai labai sunku.

Mylėti, gerbti, bet nepritarti. Pokalbis su Benu Ulevičiumi

 

Daugeliui katalikų tenka spręsti dilemą: kaip elgtis susidūrus su žmonėmis, priskiriančiais save seksualinėms mažumoms, ypač tais, kurie yra aktyviai įsitraukę į LGBT judėjimo veiklą. „Mylėti žmogų, bet nekęsti nuodėmės“, – taip skamba populiarus posakis. Arba: „Gerbti kiekvieną asmenį, bet priešintis ideologijai.“ Katalikų Bažnyčios mokymo besilaikantieji sutiks: kiekvienas žmogus yra Dievo vaikas, todėl vertas mūsų meilės ir pagarbos, tačiau neturime pritarti, o prireikus net tvirtai nepritarti nuodėmei – veiksmams, kurie iškraipo žmogaus santykį su Kūrėju ir kitais žmonėmis. Bet ką tokie pasakymai reiškia ir kaip jie taikomi konkrečiomis aplinkybėmis?

Profesorė O. Monkevičienė: kad šešiametis eitų į mokyklą, ji turi būti pritaikyta

 

Nors daugelyje Europos šalių vaikai į mokyklą pradeda eiti pakankamai anksti, Lietuvoje kol kas dar tik svarstoma paankstinti amžių, nuo kada leisti mažuosius į pirmą klasę. Apie tai, kuo skiriasi šešiamečiai ir septynmečiai, ir kaip žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai, pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė Ona Monkevičienė.

– Lietuvoje planuojama ankstinti vaikų amžių, nuo kada jie pradės eiti į mokyklą. Tai nuo kada geriausia lankyti mokyklą – nuo 6 ar 7 metų?

– Kada leisti vaikus į mokyklą, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje labiau sprendžiama pagal biologinį vaikų amžių, o ne įvertinus jų brandą ar pasiruošimą. Vadovaujamasi nuostata, kad ugdymo procesas turi prisitaikyti prie skirtingų vaikų gebėjimų, o ne atvirkščiai.

Psichologė: kelionės padeda išlaikyti tvirtus santykius

 

Su antrąja puse vyksite į ilgai lauktą kelionę, kurioje tikitės dar labiau sustiprinti santykius? O gal į išvyką leisitės su ne taip seniai pažįstamu žmogumi ir svarstote, kas bus, jei atsiras nesutarimų? Artėjant meilės dienai psichologė pasakoja, kokius malonius ir ne visai išbandymus poroms tenka patirti kelionėse ir kaip jie gali padėti santykiams, rašoma pranešime spaudai.

Kai iš vaikystės atsinešti skauduliai nuodija gyvenimą

 

Sakoma, kad vaikai – tėvų veidrodis. Mama arba tėtis yra pirmieji ir reikšmingiausi pavyzdžiai savo vaikui, kuris augdamas nevalingai sugeria artimiausios aplinkos ir žmonių jausminę informaciją, kopijuoja jų dorybes ir ydas. Jei šeima yra nedarni ir joje įvyksta skyrybos, vaikas perima ir šią patirtį, kuri ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos jo asmenybei. Tačiau jei tėvai skiriasi, išlaikydami pagarbą vienas kitam ir vaikui, žala pastarajam padaroma mažesnė.

Ekologinis atsivertimas – moralinio atsivertimo liudytojas

 

Praėjusią savaitę Davose į susirinkusiuosius pasaulio lyderius kreipėsi jauna švedė, 16 metų amžiaus Greta Thunberg. Trumpoje savo kalboje apie globalias aplinkosaugos problemas ši jauna švedė aiškiai ir stipriai išsakė perspėjimą ir primygtinį reikalavimą tiems, kurie turi galią priimti svarbius sprendimus: „Mūsų namai dega… Dažnai suaugusieji sako, jog mes turime suteikti jauniems žmonėms vilties. Bet man nereikia jūsų vilties, aš noriu, kad jūs imtumėt panikuoti, noriu, kad jūs jaustumėt tokią baimę, kokią jaučiu aš… Ir aš noriu, kad jūs veiktumėt. Noriu, kad jūs elgtumėtės taip, kaip elgiamasi, kai dega namai. Nes mūsų namai dega...“

Psichologinė raida paauglystėje: kuklumas ir drovumas – paauglio priešai ar draugai?

 

Paauglystė yra charakteringas, ryškus ir savitas gyvenimo tarpsnis. Tai perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, ryškių išvaizdos ir mąstymo pokyčių priėmimas, naujų tikslų ir atsakomybių įvaldymas. Panašiais epitetais galima apibūdinti ir patį stereotipinio paauglio asmenį. Toks asmuo charakteringas, nes nebijo paprieštarauti savo tėvams, yra linkęs kovoti už savo tiesas, net jei to kaina – konfliktas. Toks paauglys ryškus, nes jam būdingas impulsyvumas, išorinė ekspresija ar išsišokantis elgesys. Jis savitas, nes teikia ypatingą reikšmę savo vidiniam pasauliui ir yra ieškantis, klausiantis, taip vis labiau pažįstantis gyvenimą.

Powered by BaltiCode