Psichologė: ištikti šoko tėvai nežino, kaip vaikams paaiškinti apie vėžį

 

Statistika skelbia, kad Lietuvoje kiekvienais metais apie 70 vaikų išgirsta gąsdinančią diagnozę – vėžys. Ligoninėje atsidūrusiems mažyliams tenka iškęsti ne tik kankinančias ir skausmingas medicinines procedūras, bet ir nuolatinį baimės ir nerimo jausmą. Daugelis tėvų, patys ištikti šoko, net nežino, kaip apie šią ligą kalbėtis su savo sergančiais vaikais.

Apie laisvą laiką

 

Per vieną paskutinių organizuotų evangelizacinių renginių jaunimui išgirdau seniai girdėtą klausimą: „Kada bus laisvo laiko?..“ (Mat mūsų renginiuose tokio dalyko beveik nebūna.) Atsakymas paprastai toks, kad visas mūsų laikas yra laisvas – tiesiog pasirenkame jį praleisti tam tikra konkrečia forma (su tuo pasirenkame ir aplinkybes – tada jau reikia elgtis pagal vietinę dienotvarkę). 

3+1 būdas savo darbą paversti svajonių darbu

 

Kasmet JAV žurnalas „Fortune“ kartu su „Great Place to Work“ institutu skelbia patraukliausių darbdavių sąrašą, Lietuvoje vyksta „Verslo žinių“ organizuojamas „Geidžiamiausio darbdavio“ konkursas, o „OVC Consulting“ teikia apdovanojimus „AON Best Employers Awards“. Organizacijų atranka ir vertinimas remiasi darbuotojų ir vadovų apklausomis, kurių metu aiškinamasi darbuotojų santykis su vadovybe, kolegomis ir pačiu darbu. Pirmąsias vietas sąrašuose ir reitinguose pelno organizacijos, sudarančios motyvuojančias, įkvepiančias sąlygas produktyviai veiklai ir besirūpinančios savo darbuotojais.

Donorystės idėjai nereikia prievartos

 

Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo diskusijų, susijusių su organų donoryste. Garsiai kalbėti šia tema – labai svarbu. Organų donorystė dažnu atveju yra susijusi su artimo žmogaus netektimi. Todėl suprantama, kad tai yra jautri tema, paliečianti tiek netektį išgyvenančius mirusiojo artimuosius, tiek tuos, kurie laukia kokio nors organo persodinimo operacijos.

Šimtmečiai ir tolerancija

 

„Tolerancija ir pilietinis pakantumas retai kada veši be aukštesnio išsilavinimo, gilesnio emocinio intelekto ir padoraus elgesio tradicijos. Pasaulyje, kuriame tikėjimas Dievo tvarka lengvai keičiamas tikėjimu viskuo, kas pakliūva didesnio ar mažesnio ekrano paviršiuje, labai greitai veriasi naujojo fanatizmo ir naujos elektroninių laukinių minios tamsybės“, – kalbėdamas per Tolerancijos žmogaus apdovanojimą teigė Sugiharos Fondas „Diplomatai už gyvybę“ pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.

Ugniagesys gelbėtojas Tomas Pečkys: „Džiaugiuosi, kad pavyko išgelbėti žvejo gyvybę…“

 

Neseniai Kazlų Rūdos kaimo tvenkinyje skendęs žvejys gali save laikyti laimės kūdikiu. Jo šauksmą, sklindantį iš už miškelio, tądien išgirdo moteris, kuri ir paskambino skubios pagalbos telefonu 112.  Atskubėję Kazlų Rūdos komandos ugniagesiai bandė jį gelbėti, mesdami virvę, tiesdami medžio šaką, bet 69-erių metų žvejui stigo jėgų į ją įsitverti. Laikas bėgo…  Tądien Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys naras Tomas Pečkys, gyvenantis Kazlų Rūdoje,  atostogavo. Apie tai, kad Kazlų kaimo tvenkinyje skęsta žmogus,  jam pranešė Bagotosios komandos ugniagesys, kuris įvykio eigą sekė per radijo ryšį. „Kol atvyks  narai,  brangi buvo kiekviena minutė. Išskubėjau nedelsdamas. Kadangi nardymas yra mano pomėgis, esu įsigijęs  savo įrangą. Šiai gelbėjimo operacijai prireikė naro kostiumo ir gelbėjimosi virvės“, – pasakoja T. Pečkys.

„Žmonijos pabaiga gali ateiti per lėtą ir laipsnišką išsekimą“. Rémi Brague’ą kalbina Povilas Aleksandravičius

Rémi Brague’as (g. 1947) yra plačiai žinomas prancūzų filosofas, krikščionių, žydų ir arabų civilizacijų specialistas, eseistas, Paryžiaus Panteono-Sorbonos ir Miuncheno Ludwigo Maximiliano universitetų profesorius. 2009 m. jis buvo apdovanotas Prancūzijos Akademijos Filosofijos premija (Grand prix de philosophie) už viso gyvenimo darbus, o 2012 m. gavo Ratzingerio premiją už indėlį į teologijos mokslus. Du jo veikalai yra išversti į lietuvių kalbą: Ekscentriškoji Europos tapatybė (vertė Regina Matuzevičiūtė ir Kristina Kazakevičiūtė, Vilnius: Aidai, 2001) ir Pasaulio išmintis: žmogaus visatos patyrimo istorija (vertė Jūratė Žalgaitė-Kaya, Vilnius: Aidai, 2005). Brague’as 2006 m. viešėjo Lietuvoje, skaitė paskaitą Vilniaus universitete. 

Iš Vilniaus centro – į kaimo gilumą

Po bemaž dvidešimt metų, praleistų Vilniuje, pedagogų Daliaus ir Linos Dapkų šeima ne vieną nustebino savo sprendimu su dviem mažamečiais vaikais persikelti gyventi į kaimo vienkiemį. Kas galėjo nulemti tokį sutuoktinių, dirbusių aukštojo mokslo institucijose ir gyvenusių pačiame Vilniaus centre, apsisprendimą? Apie šią gyvenimo permainą pasakoja Lina.

Sado-populizmas kaip naujos politikos kursas

 

Šiandien, kalbant apie radikalių politinių jėgų iškylima dažnai naudojamas populizmo terminas. Tačiau, pasak istoriko T. Snyderio, tai nėra tikslus, dabartinę politinę realybę atspindintis apibūdinimas, ir siūlo vartoti sado-populizmo sąvoką.

Šeimų akademijos dalyviai: sėkmingų tarpusavio santykių reikia mokytis

 

2017 m. lapkričio mėnesį t. J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijos dvejų metų programą baigė jau 3-ioji laida, aštuonios poros. Šiuo metu Kaune mokosi 4-oji akademijos laida. Pristatome 3-iosios laidos trijų porų pasakojimus apie tai, ką patyrė ir ko išmoko J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijoje. Savo mintimis dalinasi Astrida ir Gediminas Švedai, Vilmantė ir Vaidas Kmeliauskai, Jurga ir Paulius Speičiai.

Nebekalbėkime apie „lenkų tautą“

Dviejų istorijos mokytojų reakcijos į prieštaringai vertinamą naują Lenkijos įstatymą, numatantį baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, tyčia priskiriantiems lenkų tautai nusikaltimus, kuriuos Lenkijoje okupacijos laikotarpiu vykdė naciai. Laiško mokiniams autoriai – Sebastianas Matuszewskis ir Piotras Laskowskis – dirba daugiakultūriame Jaceko Kurońo vardo licėjuje Varšuvoje, taip pat yra Ringelblumo archyvo tyrėjai.

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris? Ar viskas tikrai vyktų kaip filme?

 

Įsivaizduokite, kad ramiai sau keliaujate atostogų. Lėktuvas skrieja įprastame 10 km aukštyje, jūs mėgaujatės šiltu gėrimu, o maloniai besišypsantys skrydžių palydovai praeidami klausia, ar nieko netrūksta. Tačiau tuomet jūsų nepažįstamas bendrakeleivis staiga pašoka ir atidaro lėktuvo duris. Kaip manote, kas tuomet nutiktų?

Kodėl vaikams būtinos pasakos

Vaiko sąmonė veikia kitaip nei suaugusiojo, todėl apie gyvenimo tiesas, sunkumus ir pasaulio sandarą geriausia sužinoti iš pasakų. Taip LRT RADIJUI sako Valdorfo pedagogikos auklėtoja, lektorė Edita Kuliavaitė. Kaip teigia ji, pasakose yra ir žiaurių vaizdų, tačiau reikia suvokti, kad taip kalbama ne apie fizinę, o metafizinę tikrovę.

Eksliuzyvinės nuotraukos: kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai?

 

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sveikina kiekvieną Lietuvos žmogų ir kviečia pasižiūrėti, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai. Vasario 16-osios proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje“.

Emilija Pliaterytė – 1831-ųjų metų sukilimo karžygė

 

Numalšinus Tado Kosiuškos vadovaujamo Abiejų Tautų Respublikos piliečių sukilimą, 1795 m. spalio 24 d. tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos buvo pasirašytas trečiasis – paskutinis – ATR padalijimo aktas. Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui atsisakius karūnos, 1795 m. lapkričio 25 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybė buvo ištrinta iš Europos žemėlapio daugiau kaip šimtui metų. 

Kęstutis K. Girnius: jie jautė savo tautos vertę

 

Kęstutis Kazimieras Girnius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos apžvalgininkas, filosofas, Institute dėstantis daugybę dalykų – nuo nacionalizmo studijų iki tautos sampratos lietuviškoje politinėje mintyje. Atgimimo įvykius jis stebėjo žurnalisto žvilgsniu, dirbdamas „Laisvosios Europos“ radijuje, vėliau kartu su žmona apsigyveno Lietuvoje.

2018-ųjų metų suknelių mados tendencijos

Suknelės– neatsiejama kiekvienos moters garderobo dalis. Ir jeigu kurį laiką mados podiumuose triumfavo sportinio stiliaus drabužiai, tai 2018-aisiais, į mados viršūnes sugrįžta moteriškiausias iš visų drabužių – suknelės. Šiais metais jos: elegantiškos, tačiau santūraus stiliaus ir stebinančios praktiškumo bei seksualumo derme. Jeigu klasikinė maža juoda suknelė Jums pabodo, pats laikas atnaujinti savo spintą išraiškingesniais modeliais, atsižvelgiant į 2018-aisiais metais siaučiančius mados vėjus.

Ką išduoda moterų nenoras turėti vaikų

 

Moterų paaiškinimai, kad vaikų jos nenori, nes jaučiasi nepasiruošusios psichologiškai ar nejaučia motiniškų instinktų, nemano, kad vyras bus geras tėvas, nenori atsisakyti karjeros ar po gimdymo likti negražios, rodo įvairias baimes. Taip LRT.lt sako psichologė psichoterapeutė Jurga Gužauskienė. Nors vyraujanti nuomonė, kad būti mama – nuostabiausias jausmas, gali būti teisinga, vis dėlto, pastebi J. Gužauskienė, to taikyti visoms moterims negalima – juk ne be reikalo psichiatrijoje kalbama apie depresiją po gimdymo.

Tėvai mane myli, bet aš jiems nepatinku

 

Vaikai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kadangi itin imlūs naujiems potyriams, lengvai „sugeria“ aplinkinių emocijas, tiesiogiai priima teigiamus ir neigiamus dalykus Augdamas vaikas pamažu išmoksta įvairiose gyvenimo situacijose taikyti emocijas, kurias susirenka iš aplinkinių. Dėl šios priežasties sėkmingai vaikui vystytis teigiama ankstyvosios vaikystės atmosfera ypač svarbi. 

Gyvūnų globa: šiandien žmonėms labai trūksta suvokimo, ar galės būti atsakingi šeimininkai savo augintiniams

Gyvūnų globa šiuo metu neturi džiuginančios perspektyvos. Viena iš pagrindinių  priežasčių – perpildytos gyvūnų prieglaudos. Situacija yra liūdna ne tik dėl priimamų gyvūnų iš gatvės, bet ir dėl  tų kurie turi namus, tačiau šeimininkai nutaria jų atsisakyti ir primygtinai reikalauja priimti į prieglaudą savo augintinius

Kokią psichiatrijos ligoninių pacientų kasdienybę sovietmečiu liudija skundai?

 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia politinio gyvenimo dokumentai: sutartys, notos, oficialūs pareiškimai. Šiuo projektu bus siekiama atkreipti dėmesį į kultūros, socialinės bei asmeninių istorijų ir su jomis susijusių dokumentų svarbą.

Penki emociniai poreikiai, puoselėtini santuokai išsaugoti

Tuokiamės tam, kad būtume laimingi ir pasiektume savo pačių ir savo gyvenimo pilnatvę. Absurdiška ir neatsakinga manyti, kad santuokinis ryšys turi galiojimo datą. Meilė yra ne jausmas, o valios aktas, kurį reikia nuolat atnaujinti. Negalima įsipareigojimo laikytis tik tol, kol ką nors „jausime“.

Dokumentų tvarkymas biure ir tam reikalingos priemonės

 

Nors pastaruoju metu vis daugiau įmonių pereina prie elektroninio dokumentų valdymo, popieriniai dokumentai vis dar aktualūs ir naudojami. Biure jų galima rasti labai įvairių, o jų tvarkymas bei archyvavimas dažnai reikalauja ne tik nemažai laiko, bet ir tam tikrų priemonių. Taigi, kokių priemonių prireiks norint sutvarkyti dokumentų archyvą?

 

Powered by BaltiCode