Mūsų tėvų ir senelių Vilnius

 

Leidykla „Kitos knygos“ neseniai išleido rašytojo ir Vilniaus tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis". Tai antroji šio autoriaus, kurį jau spėjo pamėgti skaitytojai, knyga. 2016 m. buvo išleista pirmoji D. Pocevičiaus knyga „100 istorinių Vilniaus reliktų", kurios leidimas buvo pakartotas kelis kartus. Naujoje savo knygoje D. Pocevičius į pokarinio Vilniaus gyvenimą žvelgia be ideologinių akinių ir stereotipų, jį domina paprastų vilniečių gyvenimas.

Krystianas Lupa: žmogiškasis įsipareigojimas realybei

 

Lenkų režisieriaus Krystiano Lupos pranešimas, perskaitytas Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ 2018 m. balandžio 28 d. Parengė Audronis Liuga.

Stipriai išgyvenu Jeano-Paulio Sartre’o teiginį apie atskirų žmonių ar jų grupės, puoselėjančios troškimą gyventi laisvą ir kūrybingą gyvenimą, priklausomybę nuo valstybės aparato. Žmogus siekia laimingos raidos harmonijoje su tuo, ką jaučia savyje: būtent raidos proceso, kuris yra reikalingas, kuriam esi reikalingas pats, bet taip pat reikalinga tinkama aplinka, kurią galima pavadinti kraštu, kuriame gyvenu. Tai gali būti ne viena valstybė, bet kažkas plačiau. Sakykime, Europa. Taigi, Sartre’as teigė, kad egzistuoja ribinė poliarizacija tarp valdžios, kuri nori išlaikyti status quo, kai valdžią gauna, ir menininko. Valdžia siekia padidinti savo saugumą ir sustiprinti galias. Tai visada yra judėjimas atgal, ne į pokyčius, o į esamos situacijos išsaugojimą. Nepaisant to, kokiu būdu valdžia buvo pasiekta. Tai būdinga ir reformatoriams, nes kai jie atsiduria valdžioje, kažkaip tampa konservatoriais. Nors šiandieniniame pasaulyje politinė kairė ir dešinė praranda savo prasmę, kokia buvo anksčiau, menininkas išlieka kairėje pusėje, jis siekia pokyčių. Siekia iš esmės to paties, ko ir visa žmonija, nes pokyčių siekis įrašytas žmogaus genetikoje.

Kaip ugdyti empatiją ankstyvoje vaikystėje?

 

Daugelis tėvų ima nerimauti pastebėję savo vaikų savanaudiškumą. Visi nori, kad jų vaikai rūpintųsi kitų žmonių gerove, būtų švelnūs ir atjaučiantys. Kaip išmokyti mažuosius dalintis, suprasti kito žmogaus jausmus ir būti empatiškais? Pasak specialistų, už empatiją atsakinga pagrindinė smegenų dalis ankstyvoje vaikystėje vis dar būna nesusiformavusi. Todėl empatijos bei dėmesingumo, kaip ir kitų esminių pozityvaus proto gebėjimų (valdyti emocijas ir savo elgesį, nepalūžti susidūrus su problemomis, suprasti save ir priimti teisingus sprendimus) reikia mokytis.

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu užaugo kaip Kazimieras

 

Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).

Šeima – laisvės mokykla

 

Kviečiame skaityti vyskupo Roberto Barrono kalbos santrauką, sakytą per Pasaulinį šeimų susitikimą Airijoje. Komentuodamas popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo paraginimo „Amoris Laetitia“ (toliau AL) 7–9 skyrius, jis kalba apie šeimą kaip dorybių ugdymo ir tinkamo naudojimosi laisve mokyklą.

Ką daryti, kad išėjus į pensiją neapimtų depresija?

 

Atrodytų – išeini į pensiją ir pagaliau gali sau leisti atsipalaiduoti ir pradėti džiaugtis sąžiningai užtarnauta laisve. Deja, nemažai į pensiją išėjusių žmonių panyra į depresiją. Kodėl taip atsitinka ir ką daryti, norint to išvengti, svetainėje verywellmind.com aptaria bendruomenės sveikatos ugdymo specialistė Nancy Schimelpfening.

Meilės Lukšienės svajonė

 

Rugpjūčio 20 d. minėjome 105-ąsias garsios edukologės, lietuvių literatūros tyrinėtojos Meilės Lukšienės gimimo metines. Šiai asmenybei visą gyvenimą rūpėjo lietuvių tautos išlikimo klausimai, jos nacionalinė kultūra ir švietimas. Teigdama, jog tik savame tautos pasaulyje, savoje kultūroje, savoje tautinėje mokykloje išaugęs žmogus gali tapti harmoninga ir stipria asmenybe, ji buvo tvirtai įsitikinusi, kad tik tokie žmonės galės sukurti ant tvirtų pamatų stovinčią ir klestinčią valstybę.

Vaikų noras eiti į mokyklą priklauso ir nuo tėvų

 

Jei tėvai būsimam mokiniui sako, kad mokykloje sunku – vaikas pradės nerimauti ir adaptacija bus sunkesnė, sako šeimos psichologas Aleksandras Segal. Be to, priduria specialistas, žmonių, patiriančių pastovią įtampą, kognityviniai įgūdžiai – mąstymo greitis, atmintis, dėmesys, išmokimo procesai – silpnėja. „Svarbu, kad vaikas eidamas į mokyklą jaustų palaikymą ir užnugarį“, – tikina psichologas.

Svajonės – priešnuodis nevilčiai

 

Prieš 25 metus, kai šv. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje, tų dienų Lietuvai buvo tariama „Liudykime Kristų“. Dabar popiežius atvyksta į Lietuvą, su kuria nori pasikalbėti apie viltį remdamasis šia šv. Rašto eilute „Kristus Jėzus – mūsų viltis“. Kun. Mozė Mitkevičius, popiežiaus vizito jaunimo giesmės vaizdo klipo kūrybinės komandos narys, dalinasi, kaip ši eilutė siejasi su jaunimo gyvenimu.

Kaip išsiugdyti naują įprotį ir pamiršti seną?

 

Labai tikėtina, kad šiuo metu stengiatės atsikratyti kokio nors seno įpročio arba prisijaukinti naują. Bet įpročius numarinti sunku – kartą išmokus važiuoti dviračiu, smegenys niekada nepamirš, kaip tai daroma, CNN naujienų portale rašo sveikatos temų apžvalgininkas Davidas G. Allanas. Beje, priduriama tekste, tyrimai rodo, kad tam tikram veiksmui virsti įpročiu prireikia 66 dienų.

Du meilės barjerai, kuriuos galima įveikti

 

„Meilė nėra vien geismas ir žemiausias pasitenkinimas, meilė – kai visas organizmas ir dvasia, ir siela skamba“, – rašo dvasininkas ir rašytojas Algirdas Toliatas knygoje „Gerumo liūnas“. Toliau rašytojas primena, kad meilė yra kantri, meilė maloninga, ji nepavydi, meilė nesididžiuoja, nesidžiaugia neteisybe, ji su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria ir niekada nesibaigia. Kiekvienam paprastam žmogui iškyla klausimas ar įmanoma pasiekti tokią besąlygiškos meilės formą?

Kaip gyventi po artimojo mėginimo nusižudyti?

 

Artimo žmogaus bandymas nusižudyti sukrečia ne mažiau nei pati savižudybė. Psichologų teigimu, tiek savižudybės, tiek bandymo atvejai paliečia mažiausiai dešimt artimoje aplinkoje esančių žmonių – šeimos narius, draugus, kolegas ar bendramokslius. Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė ir nerimas, kyla begalė klausimų. Pagalba reikalinga ne tik bandžiusiems nusižudyti, bet ir jų artimiesiems. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė.

Kodėl tėvams sunku pasakyti vaikui „NE“?

 

„Jeigu mama man ko nors nenupirks, tai ji manęs nebemyli“ – mąsto jūsų mažylis parduotuvėje. Neretai susidūrę su nevaldomomis vaiko emocijomis reikalaujant vis naujo žaislo – pykčiu, rėkimu ar kritimu ant žemės, tėvai praranda kantrybę ir neišdrįsta pasakyti „NE“. Kaip elgtis tokiose situacijose? Ar pirkti kiekvieną žaislą, kurio tik vaikas įsigeidžia, iš tiesų, yra vienintelė išeitis? Ar tokie veiksmai vaiko neišpaikina, įpratindami rodyti savo užgaidas nuolatos?

Balsas tyruose?..

 

...taip neseniai Facebook’e pakomentavo viena pašnekovė, reaguodama į pasidalintą profesorės Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą 2018 m. gegužės 7 d. Vileišių rūmuose, humanitarinių lituanistinių institutų vadovų spaudos konferencijos metu. Išties, laikas po Švietimo ir mokslo ministerijos „gerosios naujienos“ apie lituanistinį institutų jungimą į vieną humanitarinių tyrimų centrą paskelbimo išsiskyrė itin keistu dialogu ar veikiau jo regimybe, kai mokslo bendruomenė vis bandė ir bandė mokslo valdininkams kalbėti apie ją realiai kamuojančias problemas bei pagrįsti, kodėl siūlomas žingsnis jų neišspręs, o šie apsisukę vis grįždavo ir grįždavo prie savo idėjos, nors iki šiol nepajėgė tyrėjų ja nei įtikinti, nei užkrėsti... Tai ir nebežinai, žmogau, kam šiuo atveju labiau tiktų posakis gutta cavat lapidem non vi, sed seepe cadendo... 

„Mano disciplina – sofa“

 

Aš drąsiai visiems pradėjau sakyti, kad mano cirko disciplina yra sofa“, – teigė MARIJA BARANAUSKAITĖ, baigusi studijas tarptautinėje klounados Philippe'o Gaulier mokykloje Paryžiuje ir atvykusi kuriam laikui padirbėti į Lietuvą. Neapčiuopiamas, nesugaudomas, bet labai įdomus lietuvės šiuolaikinio cirko atstovės „Sofos projektas“ sulaukė didžiulio dėmesio šių metų „Naujojo cirko savaitgalyje“ – laisvų vietų, užsiminė Marija, jau nebėra.

Vaistai nelaimingo žmogaus širdžiai

 

„Kataliko balsas“ pristato Popiežiaus Pranciškaus bendrųjų audiencijų katechezėmis paremtas trumpas meditacijas apie viltį. Šias meditacijas galima naudoti tiek maldos grupelėse, tiek asmeninės maldos metu, siekiant „apčiuopiamiau“ gyventi tikėjimu kasdienybėje, kurioje esame pašaukti tapti šventaisiais.

5 auksinės taisyklės tėvams, norintiems, kad jų vaikų psichika būtų tvirta

 

Kuo anksčiau pradėsime stiprinti savo vaikų psichikos sveikatą, tuo geriau užaugus jiems seksis įveikti daugelį kasdienių išbandymų, svetainėje psychologytoday.com tvirtina psichoterapeutė Amy Morin. Taigi, pasak jos, vaikams būtina suteikti tam tikrų įgūdžių, o tą padaryti tėvams bus lengviau žinant penkias auksines taisykles.

1. Pasistenkite, kad psichikos gerovės puoselėjimas taptų šeimos prioritetu

Dauguma tėvų kone kasdien vaikams primena apie tai, kaip svarbu prižiūrėti savo kūną. Jie diegia mažiesiems įprotį reguliariai valytis dantis, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems. Tačiau tik nedaugelis tėvų su savo mažaisiais kalba apie tai, kad nepaprastai svarbu rūpintis dar ir psichikos sveikata.

Kaip padėti įveikti nerimą 3–7 metų amžiaus vaikams

 

Visi norime, kad mūsų vaikai būtų drąsūs, ryžtingi ir pasitikintys savimi. Deja, kai kurie vaikai yra užsidarę, baikštūs nuo ankstyvos vaikystės, o vėliau, paauglystėje, įvairiausios nerimo formos ir emociniai sutrikimai gali tik sustiprėti. Įvairaus amžiaus vaikai gali bijoti skirtingų dalykų, svarbu, kad baimė neperaugtų į nuolatinį nerimą.

„Dabartinis jaunimas nepatirs nieko panašaus...“ – juk tuo reikėtų džiaugtis, ar ne?

 

Prieš kelias dienas minėtos 29-osios Baltijos kelio metinės, ir, kaip įprasta dažnam nesenos praeities įvykiui, keli masinės informacijos priemonėse (daugiausia – interneto portaluose) publikuoti interviu su Sąjūdžio veikėjais tapo įkvėpimo šaltiniu šiam tekstui. Tekstui, kuris gal ką nors užgaus – galbūt netgi įžeis. Nepaisant tokio tikėtino rezultato, tikslas – ne užgauti. Tikslas – priversti dar kartą susimąstyti apie tai, ar mūsų šiandienis požiūris į tam tikrus istorinius įvykius yra teisingas.

Kaip padėti vaikui, nenorinčiam grįžti į mokyklą

 

Tiems, kurios vargina mokyklos kasdienybė, akademinių metų pradžia gali atnešti daug streso, o tada kyla nerimas, nusivylimas ar net baimė, portale psychologytoday.com rašo psichologas Bobby Hoffmanas. Tačiau, pasak specialistų, vadovaudamiesi keliais patarimais, tėvai ir mokytojai vaikams gali padėti labiau džiaugtis naujais mokslo metais.

Po gimdymo moterys tampa supratingesnės

 

Naujas tyrimas dar kartą patvirtina skirtumus tarp lyčių atskleisdamas, kad susilaukus vaikų moterų smegenys pakinta – moterys tampa supratingesnės ir  empatiškesnės.

Neseniai dienraštyje The Boston Globenagrinėti skiriamieji požymiai, pasireiškiantys nėščiųjų neurologijoje. Naudodamiesi moderniosiomis technologijomis tyrėjai gavo nepaprastų rezultatų. Reno universiteto Prancūzijoje mokslininkas Jodis Pawluskis, kuris specializuojasi ignoruojamos motinų smegenų neurobiologijos srityje (angl. neglected neurobiology), teigia motinystę esant „vienu reikšmingiausių biologinių nutikimų“ moters gyvenime.

Nejauki ta tyla

 

Turėjau gerai pagalvoti, ar apskritai reikia ką nors rašyti apie tą Pensilvanijos bylą. Situacija ir su ja susiję klausimai labai jautrūs, atrodo, taip nesunku pasakyti ką nors „ne taip“. Klausimų labai daug, nelengva išnarplioti, kaip jie susiję tarpusavyje. Galų gale ir tinkamą toną sunku parinkti, nedera menkinti situacijos keliamų jausmų, bet kartu nesinori kurstyti (ir, et, ką ten, pačiai prisišaukti) dar daugiau įniršio.

Kodėl lūžta ietys dėl lytiškumo ugdymo?

 

Vėl lūžta ietys dėl lytiškumo ugdymo. Aštuonių žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją su priekaištu dėl Jurgitos Ablėnės, georgrafijos mokytojos iš Panevėžio, pedagogams parengtos medžiagos, skirtos įgyvendinti „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą“. Programos įgyvendinimo medžiaga yra patvirtinta ministerijos. Besikreipusiųjų teigimu, joje yra informacijos, prieštaraujančios patvirtintai programai, LR Konstitucijai bei tarptautiniams dokumentams. Teigiama, jog medžiagoje „skleidžiama homofobija, klaidinanti ir realybės neatitinkanti informacija apie Stambulo konvenciją, formuojama nuomonė, kad Vakarų valstybės griauna tradicines šeimas, menkinami berniukai, kuriuos augina vienišos mamos“.

Krizės: 60 proc. besikreipiančių pagalbos – moterys, dažniausios problemos – dėl santykių

 

Krizių būna įvairių, tačiau dažniausiai žmonės kreipiasi dėl santykių, sunkumų bendraujant su aplinkiniais ar skyrybų, LRT RADIJUI sako Krizių įveikimo centro vadovė Simona Glodenienė. Anot jos, penkių pastarųjų metų statistika rodo, kad 60 proc. besikreipiančių pagalbos – moterys, o dalis lankytojų užsiima tęstine pagalba.

Ką daryti ištikus psichologinei krizei

 

Blogai jaučiatės. Prastai miegate. Viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Ar tai kada nors praeis savaime?

Patarimai užkietėjusiems narcizams: liaukitės menkinti kitus ir mėgaukitės darniais santykiais

 

Puikiai suvokiate, kad esate narcizas, bet norėtumėte, kad jūsų santykiai su kitais žmonėmis būtų geresni? Nelabai įsivaizduojate, ko griebtis, išskyrus kelią pas psichoterapeutą? Tarptautinį pripažinimą pelniusi geštalto terapijos specialistė dr. Elinor Greenberg svetainėje psychologytoday.com sutinka, kad, net ir labai norint, liautis žeminti kitus nėra lengva, ir pataria, kaip save paguosti ir pritraukti dėmesio kitokiais būdais.

Kaip alkoholizmas šeimoje trukdo kurti sėkmingus santykius suaugus

 

Sunkumų artimuose santykiuose neišvengiame daugelis. Bet užaugusiems alkoholikų šeimoje viskas kur kas kebliau. Intymumas, artumas, pažeidžiamumas nedera su vaikų iš tokių šeimų ankstyvame amžiuje išmoktais išgyvenimo įgūdžiais. „Noriu užmegzti draugystę. Nenoriu įsitraukti į santykius.“ „Noriu su kuo nors susipažinti. Nenoriu su niekuo pažindintis.“ „Noriu tave geriau pažinti. Prašau, pasitrauk nuo manęs.“ Visi šie prieštaravimai trukdo sukurti trokštamus santykius.

Powered by BaltiCode