Su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos vyrai ir kodėl joms spręsti dažniausiai griebiamasi „bambalio“?

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas – norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus – Estiją.

VU alumnė Živilė Kropaitė moksleiviams: „Pildykite savo, o ne tėvų svajones“

„Neklausyti tėvų, ypač jei jie mokykloje už kiekvieną matematikos dešimtuką duodavo dešimt litų“, – juokdamasi netikėtą patarimą moksleiviams duoda Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Živilė Kropaitė. Žymi savo darbais radijuje ir televizijoje, Živilė pasakoja apie savo studijas ir pirmuosius savo karjeros žingsnius, prasidėjusius Lietuvos žurnalistikos centre bei vėliau atnešusius gausų kraitį apdovanojimų: tris „Pragiedrulius” už geriausias radijo publicistikos, pokalbių laidas, vieną „Euromedija” apdovanojimą už metų radijo laidą, metų radijo žurnalistės įvertinimą ir kitus.

Jaunimas-jaunimui: 24 valandų kūrybinis iššūkis – mobilus žaidimas jaunimui, padėsiantis atpažinti smurtą

„Pasibelsk“ kartu su Vilniaus universiteto matematikų ir informatikų dienų (MIDI) organizatoriais, kvietė visus kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų mėgėjus priimti 24 valandų kūrybinį iššūkį ir sukurti mobilųjį žaidimą, padedantį atpažinti emocinį ir fizinį smurtą bei suvaldyti kritines situacijas.

Pasirinkę mirtį...

 Pokario laikotarpis Lietuvoje – tai vienas iš daugelio skaudžių istorijos puslapių, kai pasirinkę kovą už laisvę į miškus išėjo būriai vyrų su ginklu rankose. Jie tęsė partizaninę kovą prieš sovietinius okupantus, padedami vietinių gyventojų, tarp kurių, deja, buvo ir nemažai išdavikų, apsimetusių partizanais, o paskui pasmerkusius juos myriop. Tokia lemtis ištiko ir Milių bunkeryje buvusius partizanus.

Apklausa: tėvai įvardino, kas svarbiausia geram vaikų darželiui

Lietuvoje darželinukų tėvai sąmoningėja ir vis didesnį dėmesį skiria vaikų ugdymo procesui, o ne savo patogumui ar žaislams. Tai paaiškėjo iš modulinius darželius statančios ir juos prižiūrinčios bendrovės „Cramo Adapteo“ atliktos apklausos, kuria siekta išsiaiškinti, kokį vaikų darželį suaugusieji laiko geru. Vaikų priežiūros įstaigų specialistai pastebi, kad tėvai vis labiau dalyvauja ugdymo procese, žino, ko nori iš darželio ir ieško asmenybių, kurioms galėtų patikėti savo vaikų vystymąsi ir priežiūrą.

5 laistymo klaidos, kurias daro nepatyrę sodininkai

Pavasaris – sodininkams vienas labiausiai užimtų laikotarpių, kai sodo darbai įsibėga ir vos spėjame suktis. Gamtai kaip reikiant atbudus ne tik planuojame, kokias gėlynais ir želdynais puošti sodo erdves, kaip atbaidyti kenkėjus, bet ir kaip išlaikyti norimą augalų žalumą ištisą sezoną. Klaidų, laistant augalus, daro ir naujokai, ir sodininkaujantys ne vienerius metus. Kaip teisingai laistyti sodo augalus ir neleisti jiems išdžiūti pataria „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Maži stebuklai – tikros istorijos vaikų palatose

Į ligoninę dažniausiai patenkame ne savo noru, o vaikai – itin jautrūs pacientai. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai jaučiasi nejaukiai. Tokiais atvejais padeda jie – „RAUDONOS NOSYS gydytojai klounai“, kurių dovanojamos šypsenos ir juokas padeda praskaidrinti ligoninės kasdienybę. Klounės Džilda ir Rožė dalinasi istorijomis, kai paprasti dalykai virto nepaprastomis šypsenomis.

Gyventojams sunku išsiskirti su nebenaudojamais telefonais, o ekspertai įspėja apie pavojų

Kasmet mobiliųjų telefonų kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai morališkai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Įsigijus naują telefoną, senas ir nebenaudojamas įrenginys neretai lieka namuose atsargai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje bent vieną tokį „budintį“ mobilųjį telefoną turi net 54 proc. gyventojų, bet didžioji dalis atsarginių telefonų taip ir lieka nepanaudoti. Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti, o nusprendus nebenaudoti – padovanoti, parduoti arba išmesti į elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Jauna mokytoja Rima Kasperionytė: „Lietuvių kalba ir literatūra – dėkingiausias dalykas norint pažinti mokinį“

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“

Moksleivių sveikatai įtakos turi darbo ir poilsio režimas

Nerimstant diskusijoms dėl mokslo metų ilginimo, tėvai kelia klausimus apie aplinką, kurioje daug laiko praleidžia jų vaikai. Sveikatos specialistai teigia, jog itin didelę įtaką moksleivių sveikatai turi teisingas darbo ir poilsio režimas. Apie tai – pokalbis su dr. Rita Sketerskiene, LR sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja.

Panikos atakos – nuslopintų emocijų proveržis

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. nustatomas panikos sutrikimas.

Ypač gabi atžala – išskirtinai vyresnio amžiaus moterims?

 Gydytojų specialistų teigimu, jau kurį laiką amžius nebėra pagrindinis rodiklis, vertinant galimybę susilaukti vaikų. Statistikos departamento duomenimis, kasmet stipriai auga gimdančių sulaukus 35–39 m., taip pat 40–44 m., o mažėja – susilaukiančių atžalų iki 24 m. Stiprėjant pasaulinei mažėjančio gimstamumo tendencijai, svarbi yra kiekviena gyvybė, tad šiandien pagrindinė gydytojų užduotis – padėti šiuolaikiškoms ir kruopščiai viską planuojančioms šeimoms susilaukti vaikų.

R.Vilpišauskas. „Brexit” koziris T.May politiniame lošime

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti birželio 8 dieną. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar šią iniciatyvą daug didesne nei būtina balsų dauguma palaikė šalies parlamentas. Tad dabar aišku, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai JK po mažiau nei dviejų mėnesių vyks.

Kaip užbėgti patyčioms už akių?

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.

Žaliųjų atliekų tvarkymas, arba Ką daryti, kad nauda netaptų našta?

Atbudus gamtai ir prasidėjus tradicinių aplinkos tvarkymo darbų sezonui dažnam kyla klausimas, kur dėti po rudens užsilikusias sodo bei daržo atliekas. Ieškodami savų atsikratymo būdų, vieni jas meta į komunalinių atliekų konteinerius, kiti – sudžiūvusių augalų, nugenėtų šakų ar supuvusių obuolių krūvas veža į sąvartynus, pamiškes ar dar blogiau – degina.

TIESA ir MITAI apie šaldytus maisto produktus: vartoti ar atsisakyti?

Apie šaldytą maistą, apie produktus, kuriuos parduotuvėje galime rasti šaldikliuose, yra pačių įvairiausių mitų – jis nesveikas, be vitaminų, neturi maistinės vertės ir kt. O kaip yra iš tikrųjų? Mitus griauna arba patvirtina trenerė, sveikos mitybos specialistė, puslapio „Sveika Mityba“ įkūrėja Gerda Sakavičiūtė. Ji iš karto ramina: „Tikrai neturėtumėte dvejoti, o juo labiau baimintis dėl šaldytų produktų kokybės, jų nauda akivaizdi. Užšaldymas – patogiausias būdas išsaugoti maisto produktų maistinę vertę.“

Gegužę vyks prevencinė akcija „Ar tu plauki?“

Artėjant vasarai, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Lietuvos plaukimo federacija, LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos savivaldybių asociacija, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į skaudžią skęstamumo problemą, vykdys akciją „Ar tu plauki?“. Akcijos metu bus siekiama padėti mokyklinio amžiaus vaikams į(si)vertinti savo plaukimo įgūdžius ir kartu su profesionalių trenerių pagalba nusistatyti realius mokėjimo plaukti lygius. Tokiu būdu užkertant kelią vienai iš pagrindinių skendimo priežasčių – jėgų pervertinimui.

Atspindėti vaiko šviesą

Jei gyvenime pasiseka sutikti žmogų, kuris, nepaisydamas klaidų ir prasto elgesio, pastebi mūsų grožį, įžvelgia mumyse šviesą, nors jaučiamės skendintys tamsoje, veikiausiai nepaklysime tamsos gelmėse. Nes to žmogaus pagalba reikiamą akimirką vėl išvysime savo pačių grožį ir šviesą.

Septynios paslaptys apie paauglius

Mažų vaikų mamos manęs kartais teiraujasi, kaip išauklėti šaunius paauglius. Į šį klausimą pirmiausia atsakau, kad neturiu žalio supratimo. Mano vaikai yra tokie, kokie yra, nepaisant to, jog aš jų motina. (Jaunoms mamoms toks atsakymas pasirodo nelabai pravartus.)

Himnas meilei ir psichologija

Kai skaitome šv. Pauliaus Himną meilei (1 Kor 13, 1–13), širdis džiūgauja, ir nuoširdžiausiai manome, kad būtent tai ir yra MEILĖ. Tačiau paskui suabejojame, – gal tai tik poezija, gražūs žodžiai, kurie neturi nieko bendro su kasdieniu gyvenimu? Bet! Įsiskaitykime įdėmiau ir pamatysime, jog tas tekstas apie meilę turi ir pagrįstą psichologinę potekstę, kad jame aktualiai kalbama apie mūsų meilę šeimoje jau šiandien.

Patarimai, kaip išsirinkti aeratorių

Norint mėgautis gražia veja nepakanka vien ją pjauti, laistyti ir tręšti. Būtina periodiškai atsikratyti senos žolės liekanų, samanų ir kitos nepagaeidaujamos augmenijos, aeruoti veją ir esant būtinybei rekonstruoti dirvožemį. Varle.lt sodo ir daržo technikos specialistų teigimu, šį uždavinį palengvina aeratoriai ir skarifikatoriai, kurie gali atstoti daugybę sodo inventoriaus ir padėti sutaupyti nemažai laiko.

Ar išlavintas viešas kalbėjimas = geram įvaizdžiui?

Viešai kalbėti prieš auditoriją, mokėti tvardyti stresą bei susikurti nepriekaištingą įvaizdį geba ne kiekvienas. Su šiuo iššūkiu vis dažniau susiduria ir jaunoji karta, kuriai tenka save reprezentuoti mokslo įstaigose bei darbo vietose.

„Visiems reikia mokėti kalbėti viešai ir nesvarbu, ar prieš jus stovi du ar dešimt svetimų žmonių“, – teigia viešo kalbėjimo ekspertas Linas Kontrimas, Kauno technologijos universiteto (KTU) „GIFTed“ talentų akademijos studentams vedęs viešojo kalbėjimo mokymus. Jų metu akcentavo, kaip svarbu atpažinti ir nebijoti kitiems parodyti savo asmenybės išskirtinumo bei savitumo.

Ar regioninis universitetas reikalingas Lietuvai? Atsakymai iš pačių gyventojų lūpų

Nors didmiesčių bendruomenės regioninius universitetus neretai linkusios laikyti didžiųjų šešėlyje, savarankiško regione veikiančio universiteto vaidmuo kraštui – didžiulis. Pastarasis ne tik suteikia aukštąjį išsilavinimą, bet ir prisideda prie regiono plėtros bei mažina neigiamus demografinius pokyčius. Tai patvirtina ir neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies ir Šiaurės Lietuvos gyventojų nuomonės dėl aukštojo mokslo pertvarkos procesų tyrimas. Remiantis jo rezultatais, dauguma, t. y. 66 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai pasisako už regioninių universitetų poreikį.

Lucasas: Trumpui gresia pakliūti į Rusijos spąstus Sirijoje

Komentaras

Edward Lucas

 Donaldo Trumpo raketų smūgiai Sirijoje galbūt yra simboliniai ir menkai apgalvoti.

Vis dėlto daugelis griežčiausių Amerikos prezidento kritikų pripažįsta, kad jie žymi sveikintiną pokytį.

2012 metais prezidentas Barackas Obama nelemtai pareiškė, kad bet koks Assado režimo sprendimas panaudoti cheminius ginklus reikštų, kad buvo peržengta „raudona linija“.

Prisimename Igną Šapkūną, Šatrijos rinktinės vadą

Apie Šatrijos rinktinę

1945 m. rugpjūčio 1 d. Žemaičių apygardos sudėtyje įkurta Šatrijos rinktinė, veikusi Telšių, Plungės rajonuose. Pirmasis jos vadas Stasys Beniulis žuvo 1947 m. gegužės 17 d. (jam pagerbti Skardamiškės kaime ūkininkas Vytautas Kundrotas pastatė paminklinį akmenį). Po S. Beniulio žūties rinktinei vadovauja Šarūnas Jazdauskas iki jo suėmimo 1947 m. lapkričio 24 d. Tuomet Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas 1948 metų pradžioje rinktinės vadu paskiria Igną Šapkūną-Meisterį, Buržujų. Pastarajam žuvus Birbiliškės miške, rinktinei iki pat 1950 m. gegužės 22 d. vadovavo Kazys Andriuška-Linksmasis. Jis žuvo Jomantų miške, Telšių rajone. Paskutinysis Šatrijos rinktinės vadas, vadovavęs nuo 1950 m. gruodžio, buvo Ignas Čėsna-Benamis, Žentas, Vitoldas. Jis žuvo 1951 m. rugpjūčio 23 d. kautynėse Laukstėnų kaime, Telšių rajone. Kartu tuomet žuvo štabo viršininkas Alfonsas Venckus, Petras Lileikis, partizanavęs nuo 1945 metų, Pranas Zimkus, partizanavęs vos pusę metų. Su jais žuvo ir vokiečių karininkas, partizanas nuo 1945 m., Alfredas Cherlė.

Meilės nuolankumas

„Kur kas svarbiau yra tapti žmogiškam negu svarbiam!“ – tokį sakinį perskaičiau Pimo van Lommelʼo knygoje Consciousness Beyond Life. Tai ne paties autoriaus, o tik jo pacituoti žodžiai. Bet juk ne tiek svarbu autorius, kiek mintis, atliepianti ir šio straipsnio temą – „Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta“ (1 Kor 13, 4), kurią pakiša apaštalo Pauliaus Himnas meilei – popiežiaus Pranciškaus labai išsamiai aptariamas Amoris laetitia IV skyriuje.

Powered by BaltiCode