Vien rūšiuoti nepakanka – svarbu tai daryti teisingai

 

Šiandien daugeliui mūsų pakuočių atliekų rūšiavimas jau tapo įprastu dalyku ir neatsiejama kasdienės veiklos dalis. Jau nieko nebestebina tai, kad rūšiuojant pakuočių atliekas, prisidedama prie švarios ir gražios aplinkos išsaugojimo, gamtinių išteklių taupymo, miškų ir naudingų žaliavų tausojimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas yra suprantama, paprasta ir aišku. Tačiau vien tik faktas, kad rūšiuojame pakuočių atliekas nereiškia, jog tai darome teisingai.

Tautinis kostiumas vakar ir šiandien

 

Šie metai Seimo paskelbti ne tik piliakalnių, bet ir tautinio kostiumo metais, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tautos istorinės atminties ir etninio tapatumo išraiškos svarbą. Pasirodo, apie tautinį kostiumą daugelis žinome tikrai nedaug. Tą patvirtino ir Ignalinos krašto muziejuje rugsėjo 7 d. surengta unikali paroda „Tautinis kostiumas. Interpretacijos“. Šį Kultūros tarybos remiamą projektą  inicijavo Lietuvos švietimo ir istorijos muziejus.

Kas penktas Lietuvos vairuotojas baiminasi pagrobimo

 

Šiemet ankstyvą pavasarį Lietuvą sukrėtusi jaunos vairuotojos pagrobimo ir nužudymo istorija pasėjo nerimą tarp šalies vairuotojų. Maždaug kas penktas jų teigia pagalvojantis apie galimą užgrobimo ir susidorojimo scenarijų, jei kitų eismo dalyvių elgesys pasirodo įtartinas, rodo draudimo bendrovės duomenys.

R.Vilpišauskas. S.Skvernelio ėjimas žirgu

 

Ramūnas Vilpišauskas

Vakarykštis Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu. Nors susitikimo turinys pristatytas gana lakoniškai, o ir komentavo jį kol kas daugiausia pats Lietuvos premjeras, tačiau bendravimas su įtakingiausiais Lenkijos politikais savaime yra svarbus. Pokalbiai gali sumažinti nesusipratimų tikimybę, padėti geriau suprasti vieni kitų požiūrį į dvišales bei regiono aktualijas, sklandžiau derinti pozicijas, įgyvendinant kiekvienos šalies nacionalinius interesus.

Studijuoti atvažiavę gruzinai: „Lietuvius mokome lietuviškų dainų“

 

Užsienio studentai Lietuvoje – jau dažnas reiškinys. Vien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiemet studijas pirmame kurse pradėjo 278 laipsnio siekiantys jaunuoliai, 42 procentai jų pasirinko antrosios pakopos studijų programas. Užsienio studentų priėmimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 10 procentų. Šiuo metu VGTU studijuoja net 966 užsieniečiai: 648 bakalauro ir magistro laipsnio siekiantys studentai, 303 atvykę pagal mainų programas ir 15 doktorantų iš 81 šalies – nuo Japonijos iki JAV ar Čilės. Visgi jaunuoliai, kurie dėl studijų Lietuvoje pasiryžo išmokti tikrai nelengvą lietuvių kalbą, maloniai stebina. Gruzinai Nino Tabatadze, Nino Inasaridze, Mariam Čchivimiani ir Merab Šabešovi, šiemet pradėję magistro studijas VGTU, neslepia, jog atvykti į mūsų šalį priviliojo aukšta mokslo kokybė ir puikus technologijos mokslų srities specialistų rengimas. Ne veltui antrosios studijų pakopos užsienio studentai sudaro net 14 procentų visų VGTU magistrantūros studentų. Kalbamės su jaunais gruzinais, paperkančiais ne tik nuoširdumu, bet ir savo gražia lietuvių kalba, kurią išmokti viena iš pagrindinių paskatų tapo noras studijuoti mūsų šalyje.

Aktyviausi vasaros kenkėjai

 

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai fiksuoja per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

 

Šiuo metu Lietuvos įmonėse sukasi apie 3000 laisvų kėdžių, laukiančių, kol jas užims IT specialistai. Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. LDB informuoja, kad šiuo metu dažniausiai darbo ieško pardavėjai, reklamos ir rinkodaros, apskaitos ir buhalterijos specialistai bei kt., tačiau daugiausiai darbuotojų trūksta transporto, pramonės ir IT sektoriuose. Toks neatitikimas ieškantiems darbo turi dvejopą išeitį – arba laukti, kol rinka prisitaikys prie darbuotojų lūkesčių, arba persikvalifikuoti. LDB duomenimis, pastarąjį variantą pasirinko daugiau nei 11390 darbo ieškančių asmenų.

 

„Sprendimą persikvalifikuoti žmonės priima dėl įvairių priežasčių: neturi jokios profesijos ar yra įgiję nepaklausią, tad negali įsidarbinti, stokoja įgūdžių ir neturi galimybių jų įgyti, taip pat – netenkina turimo darbo atlyginimas ar kilo noras dirbti ne bet kokį, o mėgstamą darbą, įgyti asmenybę atitinkančią profesiją“, – sako Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė. Jos teigimu, 41 proc. profesinio mokymo dalyvių sudaro jaunimas iki 29 m., tačiau aktyvūs ir sulaukę daugiau nei 50 m. – ši amžiaus grupė sudaro net 25 proc. visų, norinčių persikvalifikuoti. Tiesa, kol kas karjeros pokyčiams dažniau visgi ryžtasi 25–40 m. darbo biržos klientai.

LDB duomenimis, IT sritį arba konkrečiau – profesinį tinklapių kūrimo pradmenų mokymą, taip pat dažniausiai renkasi jaunimas. Viena iš priežasčių – tai, kad šie mokslai sudaro sąlygas dirbti savarankiškai. Remiantis LDB duomenimis, beveik pusė tinklapio programavimą pasirinkusių Vilniaus teritorinės darbo biržos klientų dirba individualiai, kiti įdarbinti pagal darbo sutartis ar dar tęsia mokslus, atitinkamai Kaune – visi dirba individualiai.

Viena iš vietų, kur kreipiasi priėmę sprendimą persikvalifikuoti į IT specialistus – „Vilnius Coding School“, ruošianti darbuotojus būtent IT rinkai. Kartu su LDB įgyvendinusi jau penkis projektus Vilniuje, du Kaune ir du Klaipėdoje, mokykla IT rinką per 7 mėn. papildė daugiau nei 80 studentų, iš kurių didžioji dalis sėkmingai pradėjo savo karjerą IT srityje. Mokyklos vadovės Eglės Karčiauskės teigimu, iš visų studentų, net 60 proc. tikslas – keisti profesiją.

„Į mokyklą užsuka įvairių žmonių, tačiau dažniausiai – tai aukštąjį išsilavinimą jau turintys ir persikvalifikuoti norintys vyrai. 60 proc. mūsų studentų nori keisti profesiją, 20 proc. – įgyti daugiau kompetencijos dabartiniame darbe, tiek pat yra ir tokių, kurie atvyksta „pasibandyti“, ar programavimas galėtų būti jų ateities perspektyva, – studentų motyvus vardija E. Karčiauskė. – Nors šioje srityje stereotipai apie „vyrišką“ specialybę kol kas pasitvirtina, matome, kad situacija keičiasi. Moterų studenčių dalis kurį laiką pas mus buvo 20 proc., tačiau šiuo metu jau siekia 30 proc., o per pastaruosius metus jų skaičius šoktelėjo dvigubai.“

Tai, kad į IT sritį vis drąsiau žengia ir moterys bei vyresnio amžiaus žmonės, patvirtina ir LDB, kuri kasmet rengia darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo galimybių barometrus bei profesijų žemėlapį. „Informacija apie situaciją rinkoje aktyviai pristatoma šalies moksleiviams, socialiniams partneriams, darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms. Nors renkantis tiek aukštojo IT mokslo, tiek ir profesinio mokymo IT programas, dar kliaujamasi stereotipais, moterys ar vyresni asmenys taip pat vis drąsiau renkasi šią sritį. Tiesa, kad vyrai ir jaunimas natūraliai šioje srityje labiau pasitiki savo jėgomis, tačiau plečiantis galimybėms mokytis įvairaus lygio mokymo programose spektrui, informacinių technologijų rinka tampa vis labiau prieinama ir kitiems“, – sako I. Balnanosienė.

„Vilnius Coding School“ vadovės teigimu, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ar lyties žmonės ateina į mokymus, beveik visi jie apsisprendę, kad IT sritis jiems tinka, bet labai dažnai nežino, į kokią tikslią sritį eiti, kurią kalbą rinktis: „Svarbiausia – įsiklausyti, ko nori darbdaviai, kokios programavimo kalbos paklausiausios, taip pat realiai įvertinti savo galimybes. Renkantis LDB finansuojamus mokymus, privaloma po jų bent pusmetį dirbti IT įmonėje, tad šį žingsnį žengia ypač motyvuoti ir pokyčiais gyvenime užtikrinti žmonės. Kitiems visada yra pasirinkimas rinktis įprastus mūsų mokymus, po jų padedame gauti praktiką IT srityje.“

E. Karčiauskė taip pat pastebi, kad nors IT specialistų trūkumas jaučiamas visoje šalyje, tai nereiškia, jog programuotojams dirbti reikia mažiau nei kitiems: „Didžiulės algos, darbdaviai, į darbą priimantys kone visus besikreipiančius, vos kelias valandas per dieną trunkantis darbas, leidžiantis likusį laiką gulėti po palme ir valgyti kokosus – taip, sulaukiame ir tokį programuotojų gyvenimą įsivaizduojančių studentų, – šypsosi mokyklos vadovė. – Deja, bet tenka juos grąžinti į realybę. Keičiant profesiją ir neturint visiškai jokių pagrindų, teks labai daug mokytis ir kasdien intensyviai dirbti. Priklausomai nuo mokymų pobūdžio, po jų laukia arba praktika, arba galimybė gauti darbą IT srityje. Tačiau net ir jį gavus, mokytis programuoti, gilinti ir atnaujinti žinias teks visą gyvenimą.“

Lietuvos darbo biržos informacija

Ar visi jauni žmonės matomi?

 

Moksleivis, studentas, dirbantysis, mama ar tėtis – visus juos sieja jauno žmogaus apibrėžimas. Jaunais žmonėmis Lietuvoje laikomi tie, kurie patenka į 14-29 metų amžiaus tarpsnį. Akivaizdu, jog šioje amžiaus grupėje esantys asmenys pasižymi skirtingais poreikiais bei lūkesčiais. 2016 m. atlikto Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai parodė, kad jauni žmonės vis aktyviau išnaudoja sukurtas galimybes: įsitraukia į įvairias veiklas, aktyviai gina savo nuomonę dalyvaudami jaunimo organizacijų veiklose, prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir yra labiau nusiteikę reaguoti į visuomenėje kilusias problemas. Tačiau, ar tikrai esama jaunimo politikos sistema yra palanki visų jaunų žmonių poreikių įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, jog jie tokie skirtingi?

Gal per ilgai kariavom ir kartojom žodį „šlovė“

 

Jaučiuosi kaip karalius, kuris šlubavo namo su medžio ramentais iš mūšio lauko, ir galvoje vienas leitmotyvas... per ilgai kartojom žodį „šlovė“ jos nenusipelniusiems ir tris milijonus išvariusiems iš gimtojo krašto velniams blakstienų karpyti. Po profesinių sąjungų susitikimo su premjeru S. Skverneliu pasidarė aišku – per mažai kariavome ir per ilgai tikėjome paprastu žmogišku padorumu ir demokratijos pagrindu – susitarimu. Tartis galima tik su geros valios žmonėmis, atliekančiais namų darbus.

Lietuva – vis dar nedraugiška šalis pasenti

 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.

Miško paslapties skraistę praskleidus...

 

     Pokario rezistencinė kova į miškus išvarė jaunus vyrus, su ginklu rankose stojusius ginti Lietuvos laisvę. Daug žmonių rėmė partizanus ir jiems padėjo, tačiau netrūko ir išdavikų, apsimetusių kovotojais už laisvę ir pasmerkusių partizanus mirčiai. Ne visos paslaptys dar atskleistos ir kažin ar pavyks jas atskleisti... Daugelį jų liudininkai nusinešė į kapus...

 

Antanas Erlickas: „Tik spėk suktis“

 

Neseniai iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro Trakų kultūros rūmuose rengiamo kasmetinio meno kolektyvų vadovų seminaro grįžęs Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Subatvakaris“  vadovas Antanas Erlickis ir vėl turėjo skubėti, šį kartą į šventę Raseinių rajone. Pasak jo, ilsėtis nėra kada, renginiai vyksta vienas po kito, tik spėk suktis.

 

Rūkote jūs, o kenčia jūsų naminiai gyvūnai

 

Pulmonologai sako, kad kai kalbame apie pasyvų rūkymą – kvėpavimą tabako dūmais užterštu oru – labiausiai pažeidžiamos grupės yra vaikai, seneliai ir… naminiai gyvūnai. Nors yra atliktų tyrimų, apie pasyvaus rūkymo sukeliamas ligas mūsų augintiniams, deja, apie tai kol kas kalbama nedaug. Tad nenuostabu, kad paprastai nesusimąstome, kaip mūsų veiksmai atsiliepia šalia esantiems gyvūnams.  

„Atlikti tyrimai įrodo, kad pasyvus rūkymas itin pavojingas naminiams gyvūnams. Nustatyta, kad kvėpavimas cigarečių dūmais užterštu oru yra susijęs su tam tikromis vėžinėmis šunų ir kačių ligomis bei alergijomis. Tuo tarpu paukščiams šie dūmai gali sukelti akių, odos bei kvėpavimo takų problemas“, – sako veterinarijos gydytoja Ieva Kirchovaitė.

Vaida Žūsinaitė: Sunku nusakyti jausmą, kilusį po sėkmingo finišavimo

Paskutinį vasaros sekmadienį pusmaratonis „Alytaus tiltai 2017“ į Dzūkijos sostinę sukvies daugybę bėgimo sporto mėgėjų bei profesionalų. Trečią kartą vyksiantis sporto renginys klasikinės – 21 km – pusmaratonio distancijos trasa apjuos vaizdingiausias Alytaus vietas ir sujungs jas vienais įspūdingiausių mūsų šalies tiltų.

Valstybės šerdis yra stipri susitelkusi bendruomenė

 

Kiekviena karta turi savo kelią ir savo kovą, kuri primena apie mūsų kartos iššūkius. Mūsų seneliai ir tėvai gyveno trėmimų laikais, sovietmečiu gyvenusi karta turėjo išmokti atsispirti prievarta brukamoms vertybėms, o šiandieninis mūsų visų siekis – kurti pasitikėjimą vieni kitais, burtis ir stiprinti suvokimą apie laisvę, kuri yra neatsiejama kiekvieno žmogaus prigimties dalis.

Gyvenimas, puošiamas prasmingais darbais

 

Šio rašinio herojė Regina (Dovydauskaitė) Stonkuvienė (gimė 1960 m. Knabikuose) yra ryški, savita, įdomi ir gerai matoma asmenybė. Žemaitiškas charakteris, įgimtas potraukis grožiui bei menui, aktyvi veikla ir tvirti įsitikinimai, be jokios abejonės, išskiria ją iš kitų žmonių.

Ne tik svetimi, bet ir savi…

 

1995 m. viename rajone teko dalyvauti kovotojų už Lietuvą kankinių palaikų paieškose. Vicemeras, tremtinys, Krikščionių demokratų partijos narys, daugkartiniu artimųjų prašymu, organizavo paieškas. Atvažiavęs nurodė, kur ieškoti.

Artūras Visockas: garbė prieš niekingumą

 

Rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisija rinko miesto garbės pilietį. „Šią dieną pasirinkome neatsitiktinai.  Molotovo-Rybentropo paktą laikau niekingu, o komisijos darbas yra garbė prieš niekingumą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

6 įdomūs faktai apie fotografiją

 

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Daugelis pritars, jog šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be galimybės įamžinti svarbias akimirkas. Fotografija tapo ne tik meno forma, tačiau ir dominuojančiu informacijos perdavimo šaltiniu, socialių tinklų pagalba dažnai pasiekiamu ne tik artimiesiems, tačiau ir nepažįstamiems iš viso pasaulio. Taigi, Jūsų dėmesiui įdomūs ir netikėti faktai apie fotografiją iš šiandienos bei praeities.

Tyrimas atskleidė, ką lietuviai mėgsta veikti prie televizoriaus

 

Vis sunkiau surasti žmogų, kuris visą dėmesį sutelkia tik į tai, ką rodo televizorius. Tai daro tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių, rodo šalies gyventojų įpročių tyrimas. Didžioji dalis žiūrovų tuo pačiu mieliau dar ir užkandžiauja, tvarkosi namuose ar naršo internete. Tendencijos užsienyje rodo, kad prie televizijos ekranų vis daugiau praleisime su išmaniuoju įrenginiu rankose.

Ar viskas bus gerai meilės erdvėje ?

 

Kaip gražiai mes mokame kalbėti apie vaikus! Ypač prieš rinkimus. Prisimenama, jog vaikai yra visuomenės ateitis, o vaikų ugdymas laikomas valstybės reikalu. Pasisakymuose remiamės tyrimais, kuriais nustatyta, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas – labiausiai atsiperkanti valstybės  investicija. Gražiai rašo ir rašytojas Vladimiras Megre, teigdamas, kad „deramai užauginti vaiką galime tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė“, todėl pakalbėkime apie meilės erdvę – vaikų darželius.

Gyvūnų laikymo atmintinė: kokių taisyklių reikia laikytis?

 

Kaunas tampa vis draugiškesniu miestu keturkojams draugams. Mieste daugėja maitinimo įstaigų, viešbučių, poilsio zonų, sporto klubų, parduotuvių, kurios yra draugiškos gyvūnams, dėl to dar kartą svarbu prisiminti gyvūnų laikymo taisykles, kurių laikymasis užtikrins, kad tiek jūsų gyvūnas, tiek ir aplinkiniai jaustųsi saugiai bei patogiai. 

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatas: lietuviai – vieni iš geriausių pasaulyje

 

Rugpjūčio 12 d. Pociūnų aerodrome baigėsi dvi savaites trukęs Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatas, o rugpjūčio 13 d. nugalėtojams įteikti medaliai. Du lietuviai 20-metis Ignas Bitinaitis ir 24-ių Joris Vainius – lyderių trejetuke. Iš viso čempionate dalyvavo 70 jaunųjų sklandytojų iki 25 metų iš 18 pasaulio valstybių.

Geriausieji užsieniu nesižavi: 74,1 proc. KTU gimnazijos abiturientų pasirinko studijas Lietuvoje

Teiginiai, kad gabiausi abiturientai „urmu“ vyksta iš Lietuvos, rinkdamiesi studijas užsienio aukštosiose mokyklose, – prasilenkia su realybe. Vienos geriausių šalyje Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) direktorius Tomas Kivaras pabrėžia, kad pastarųjų 5 metų duomenys rodo, jog daugiau kaip 74 proc. mokyklos abiturientų studijas rinkosi būtent Lietuvos universitetuose.

M. Mikutavičius: mes tiesiog privalome pasirūpinti vaikais

 

Žinomi vyrai –  Marijonas Mikutavičius ir  Algirdas Kaušpėdas, kartu su  Labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ vadovu Gediminu Tvarijonu Vilniuje žada atgaivinti futbolą, kuris būtų prieinamas visiems norintiems jį žaisti vaikams. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitikimo metu užtikrino, kad jau kitąmet Vilniuje bus atnaujintas pirmasis stadionas, jis bus ir su kupolu, kuris leis kamuolį spardyti ir žiemą.

Powered by BaltiCode