Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

 

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Vienas iš sunkesnių gyvenimo etapų žmogaus gyvenime – paauglystė. Tai yra tas laikotarpis, kai mokiniai daugiausia susiduria su didžiausiomis problemomis ir įvairiomis baimėmis. Juos kamuoja profesijos pasirinkimo baimė, mokyklos (kontrolinių, mokytojų ar net bendraklasių) baimė. Nuo ko priklauso mokyklos baimė ir vienišumas? Kokie yra ryšiai tarp mokyklos baimės ir vienišumo?

Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo metodų beieškant

 

rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu žymūs Prūsų Lietuvos istorijos ir kultūros tyrėjai skaitė pranešimus apie mažiau žinomus šio unikalaus regiono asmenybių gyvenimo ir veiklos faktus, vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Konferenciją organizavo Liudviko Rėzos kultūros centras, Lietuvių kalbos institutas, Lituanistų sambūris ir Ugdymo plėtotės centras.

Įpročių tyrimas: Lietuvoje aukojama tik per didžiąsias šventes

 

Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. Tai paaiškėjo šių metų rugpjūtį „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo šis išsamus atliktas gyventojų įpročių tyrimas, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2-3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą, nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

500 eurų šiandien, Darbo birža rytoj?

 

Naujame politiniame sezone planai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) grįžta. Tai gali labiau neigiamai paveikti jauną žmogų, sumažinti karjeros galimybes. Siekdami gerinti jaunimo situaciją ieškokime veiksmingesnių idėjų.

Poryt Trišalėje taryboje vėl virs diskusijos dėl MMA. Profesinės sąjungos ją siekia kelti nuo 380 iki 500 eurų ,,ant popieriaus“. Vienas pagrindinių tikslų – žmonių pajamų augimas. Man, kaip jaunam žmogui, svarbu paanalizuoti, kaip tai paveiks mano ir kitų gyvenimus.

Nors viena pagrindinių MMA didinimo priežasčių yra žmonių piniginių pilnėjimas, akivaizdu, kad poreikiai skiriasi. Vienišai jaunai mamai reikės daugiau pajamų nei studentui, gyvenančiam pas tėvus. Kebabas Kauno stotyje, tikėtina, bus brangesnis nei Jonavoje, nes regionų ekonominė situacija skiriasi.

Svečiuose – ugniagesiai

 

Vėjuotą rugsėjo 14-osios rytą Sedos darželio bendruomenę ir aplinkinių kiemų gyventojus privertė suklusti gaisrinės mašinos sirenos kaukimas. Džiugu, kad šį kartą ugniagesiai skubėjo ne į nelaimės vietą, o į svečius. Nuo pat ankstyvo ryto šitos staigmenos laukė visi darželio vaikučiai, o kiek buvo džiaugsmo ir spindesio mažųjų akutėse, kai gaisrinė mašina įsuko į darželio kiemą.

Ko reikia, kad socialinio verslo idėjos virstų realiais verslais

 

Rugsėjo 15 d. „Rise Vilnius“ vykusioje diskusijoje socialinio verslo idėjas Lietuvoje skatinančių ir vystančių organizacijų atstovai kalbėjosi apie Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo sąveikas. Buvo svarstoma, kaip skatinti socialinių verslų radimąsi ir plėtrą Lietuvoje, aptarta socialinio verslo situacija pristatant gerąsias Lietuvos ir užsienio patirtis.

Diskusijoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą socialinių verslų radimuisi. Ministras pavyzdžiais apibūdino valdžios institucijų dedamas pastangas siekiant paremti nevyriausybinių organizacijų veiklas stiprinant verslumo įgūdžius.

Nuo Dievo Upelio iki Rūros: 67 labiausiai stebinantys Lietuvos upių pavadinimai

 

Lietuvoje suskaičiuojama apie 29 tūkstančius upių ir upelių. Nieko nuostabaus, kad jų gausybėje galima rasti ir tokių, kurių pavadinimai išties priverčia pasukti galvą.

Jau rašėme apie keisčiausius Lietuvos kaimų pavadinimus. Šį kartą kviečiame susipažinti su įdomiausiais upių pavadinimais Lietuvoje. Tiesa, ne visada jų pavadinimai reiškia tai, apie ką galima pagalvoti tik juos išgirdus.

Nuo čigonų iki šumerų

Kėdainių rajone teka upelis Šumera. Tiesa, su šumerų civilizacija pavadinimas greičiausiai neturi nieko bendro: jo pavadinimas sietinas su žodžiu šumas, reiškiančiu „nuvirimas“ ar „nuoviras“.

Vaiko teisių užtikrinimas: faktai, skaičiai ir naujos tendencijos

 

Apie tai, kaip užtikrinamos vaiko teisės ir vaiko gerovė Klaipėdos rajone, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.  

Kokia situacija šiuo metu vaiko teisių apsaugos srityje? Ar dažnai mūsų rajone vaikai paimamai iš šeimų, lyginant su ankstesniais metais?

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kaip ir kasmet, gauna daug informacijos apie vaikų netinkamą elgesį ir vaiko teisių pažeidimus. Socialinės rizikos šeimų skaičius išlieka panašus jau keletą metų, šiuo metu sąraše – 163.

Teatras – tai nuostabūs žmonės

Mūsų puslapio viešnia – jauna, žavi ir talentinga režisierė Eglė Kižaitė. Mokėsi Mažeikių Gabijos gimnazijoje. 2010–2014 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA)  baigė teatro režisūros bakalauro studijas (kurso vadovas – doc. Aidas Giniotis). Nuo 2014 m. LMTA tęsia teatro režisūros magistro studijas (kurso vadovai  doc. Aidas Giniotis ir doc. Gintaras Varnas). Sėkmingai stato spektaklius vaikams ir jaunimui. Šiandien skaitytojams ji pasakoja apie save ir savo kūrybą.

Vien rūšiuoti nepakanka – svarbu tai daryti teisingai

 

Šiandien daugeliui mūsų pakuočių atliekų rūšiavimas jau tapo įprastu dalyku ir neatsiejama kasdienės veiklos dalis. Jau nieko nebestebina tai, kad rūšiuojant pakuočių atliekas, prisidedama prie švarios ir gražios aplinkos išsaugojimo, gamtinių išteklių taupymo, miškų ir naudingų žaliavų tausojimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas yra suprantama, paprasta ir aišku. Tačiau vien tik faktas, kad rūšiuojame pakuočių atliekas nereiškia, jog tai darome teisingai.

Tautinis kostiumas vakar ir šiandien

 

Šie metai Seimo paskelbti ne tik piliakalnių, bet ir tautinio kostiumo metais, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tautos istorinės atminties ir etninio tapatumo išraiškos svarbą. Pasirodo, apie tautinį kostiumą daugelis žinome tikrai nedaug. Tą patvirtino ir Ignalinos krašto muziejuje rugsėjo 7 d. surengta unikali paroda „Tautinis kostiumas. Interpretacijos“. Šį Kultūros tarybos remiamą projektą  inicijavo Lietuvos švietimo ir istorijos muziejus.

Kas penktas Lietuvos vairuotojas baiminasi pagrobimo

 

Šiemet ankstyvą pavasarį Lietuvą sukrėtusi jaunos vairuotojos pagrobimo ir nužudymo istorija pasėjo nerimą tarp šalies vairuotojų. Maždaug kas penktas jų teigia pagalvojantis apie galimą užgrobimo ir susidorojimo scenarijų, jei kitų eismo dalyvių elgesys pasirodo įtartinas, rodo draudimo bendrovės duomenys.

R.Vilpišauskas. S.Skvernelio ėjimas žirgu

 

Ramūnas Vilpišauskas

Vakarykštis Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu. Nors susitikimo turinys pristatytas gana lakoniškai, o ir komentavo jį kol kas daugiausia pats Lietuvos premjeras, tačiau bendravimas su įtakingiausiais Lenkijos politikais savaime yra svarbus. Pokalbiai gali sumažinti nesusipratimų tikimybę, padėti geriau suprasti vieni kitų požiūrį į dvišales bei regiono aktualijas, sklandžiau derinti pozicijas, įgyvendinant kiekvienos šalies nacionalinius interesus.

Studijuoti atvažiavę gruzinai: „Lietuvius mokome lietuviškų dainų“

 

Užsienio studentai Lietuvoje – jau dažnas reiškinys. Vien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiemet studijas pirmame kurse pradėjo 278 laipsnio siekiantys jaunuoliai, 42 procentai jų pasirinko antrosios pakopos studijų programas. Užsienio studentų priėmimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 10 procentų. Šiuo metu VGTU studijuoja net 966 užsieniečiai: 648 bakalauro ir magistro laipsnio siekiantys studentai, 303 atvykę pagal mainų programas ir 15 doktorantų iš 81 šalies – nuo Japonijos iki JAV ar Čilės. Visgi jaunuoliai, kurie dėl studijų Lietuvoje pasiryžo išmokti tikrai nelengvą lietuvių kalbą, maloniai stebina. Gruzinai Nino Tabatadze, Nino Inasaridze, Mariam Čchivimiani ir Merab Šabešovi, šiemet pradėję magistro studijas VGTU, neslepia, jog atvykti į mūsų šalį priviliojo aukšta mokslo kokybė ir puikus technologijos mokslų srities specialistų rengimas. Ne veltui antrosios studijų pakopos užsienio studentai sudaro net 14 procentų visų VGTU magistrantūros studentų. Kalbamės su jaunais gruzinais, paperkančiais ne tik nuoširdumu, bet ir savo gražia lietuvių kalba, kurią išmokti viena iš pagrindinių paskatų tapo noras studijuoti mūsų šalyje.

Aktyviausi vasaros kenkėjai

 

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai fiksuoja per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

 

Šiuo metu Lietuvos įmonėse sukasi apie 3000 laisvų kėdžių, laukiančių, kol jas užims IT specialistai. Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. LDB informuoja, kad šiuo metu dažniausiai darbo ieško pardavėjai, reklamos ir rinkodaros, apskaitos ir buhalterijos specialistai bei kt., tačiau daugiausiai darbuotojų trūksta transporto, pramonės ir IT sektoriuose. Toks neatitikimas ieškantiems darbo turi dvejopą išeitį – arba laukti, kol rinka prisitaikys prie darbuotojų lūkesčių, arba persikvalifikuoti. LDB duomenimis, pastarąjį variantą pasirinko daugiau nei 11390 darbo ieškančių asmenų.

 

„Sprendimą persikvalifikuoti žmonės priima dėl įvairių priežasčių: neturi jokios profesijos ar yra įgiję nepaklausią, tad negali įsidarbinti, stokoja įgūdžių ir neturi galimybių jų įgyti, taip pat – netenkina turimo darbo atlyginimas ar kilo noras dirbti ne bet kokį, o mėgstamą darbą, įgyti asmenybę atitinkančią profesiją“, – sako Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė. Jos teigimu, 41 proc. profesinio mokymo dalyvių sudaro jaunimas iki 29 m., tačiau aktyvūs ir sulaukę daugiau nei 50 m. – ši amžiaus grupė sudaro net 25 proc. visų, norinčių persikvalifikuoti. Tiesa, kol kas karjeros pokyčiams dažniau visgi ryžtasi 25–40 m. darbo biržos klientai.

LDB duomenimis, IT sritį arba konkrečiau – profesinį tinklapių kūrimo pradmenų mokymą, taip pat dažniausiai renkasi jaunimas. Viena iš priežasčių – tai, kad šie mokslai sudaro sąlygas dirbti savarankiškai. Remiantis LDB duomenimis, beveik pusė tinklapio programavimą pasirinkusių Vilniaus teritorinės darbo biržos klientų dirba individualiai, kiti įdarbinti pagal darbo sutartis ar dar tęsia mokslus, atitinkamai Kaune – visi dirba individualiai.

Viena iš vietų, kur kreipiasi priėmę sprendimą persikvalifikuoti į IT specialistus – „Vilnius Coding School“, ruošianti darbuotojus būtent IT rinkai. Kartu su LDB įgyvendinusi jau penkis projektus Vilniuje, du Kaune ir du Klaipėdoje, mokykla IT rinką per 7 mėn. papildė daugiau nei 80 studentų, iš kurių didžioji dalis sėkmingai pradėjo savo karjerą IT srityje. Mokyklos vadovės Eglės Karčiauskės teigimu, iš visų studentų, net 60 proc. tikslas – keisti profesiją.

„Į mokyklą užsuka įvairių žmonių, tačiau dažniausiai – tai aukštąjį išsilavinimą jau turintys ir persikvalifikuoti norintys vyrai. 60 proc. mūsų studentų nori keisti profesiją, 20 proc. – įgyti daugiau kompetencijos dabartiniame darbe, tiek pat yra ir tokių, kurie atvyksta „pasibandyti“, ar programavimas galėtų būti jų ateities perspektyva, – studentų motyvus vardija E. Karčiauskė. – Nors šioje srityje stereotipai apie „vyrišką“ specialybę kol kas pasitvirtina, matome, kad situacija keičiasi. Moterų studenčių dalis kurį laiką pas mus buvo 20 proc., tačiau šiuo metu jau siekia 30 proc., o per pastaruosius metus jų skaičius šoktelėjo dvigubai.“

Tai, kad į IT sritį vis drąsiau žengia ir moterys bei vyresnio amžiaus žmonės, patvirtina ir LDB, kuri kasmet rengia darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo galimybių barometrus bei profesijų žemėlapį. „Informacija apie situaciją rinkoje aktyviai pristatoma šalies moksleiviams, socialiniams partneriams, darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms. Nors renkantis tiek aukštojo IT mokslo, tiek ir profesinio mokymo IT programas, dar kliaujamasi stereotipais, moterys ar vyresni asmenys taip pat vis drąsiau renkasi šią sritį. Tiesa, kad vyrai ir jaunimas natūraliai šioje srityje labiau pasitiki savo jėgomis, tačiau plečiantis galimybėms mokytis įvairaus lygio mokymo programose spektrui, informacinių technologijų rinka tampa vis labiau prieinama ir kitiems“, – sako I. Balnanosienė.

„Vilnius Coding School“ vadovės teigimu, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ar lyties žmonės ateina į mokymus, beveik visi jie apsisprendę, kad IT sritis jiems tinka, bet labai dažnai nežino, į kokią tikslią sritį eiti, kurią kalbą rinktis: „Svarbiausia – įsiklausyti, ko nori darbdaviai, kokios programavimo kalbos paklausiausios, taip pat realiai įvertinti savo galimybes. Renkantis LDB finansuojamus mokymus, privaloma po jų bent pusmetį dirbti IT įmonėje, tad šį žingsnį žengia ypač motyvuoti ir pokyčiais gyvenime užtikrinti žmonės. Kitiems visada yra pasirinkimas rinktis įprastus mūsų mokymus, po jų padedame gauti praktiką IT srityje.“

E. Karčiauskė taip pat pastebi, kad nors IT specialistų trūkumas jaučiamas visoje šalyje, tai nereiškia, jog programuotojams dirbti reikia mažiau nei kitiems: „Didžiulės algos, darbdaviai, į darbą priimantys kone visus besikreipiančius, vos kelias valandas per dieną trunkantis darbas, leidžiantis likusį laiką gulėti po palme ir valgyti kokosus – taip, sulaukiame ir tokį programuotojų gyvenimą įsivaizduojančių studentų, – šypsosi mokyklos vadovė. – Deja, bet tenka juos grąžinti į realybę. Keičiant profesiją ir neturint visiškai jokių pagrindų, teks labai daug mokytis ir kasdien intensyviai dirbti. Priklausomai nuo mokymų pobūdžio, po jų laukia arba praktika, arba galimybė gauti darbą IT srityje. Tačiau net ir jį gavus, mokytis programuoti, gilinti ir atnaujinti žinias teks visą gyvenimą.“

Lietuvos darbo biržos informacija

Ar visi jauni žmonės matomi?

 

Moksleivis, studentas, dirbantysis, mama ar tėtis – visus juos sieja jauno žmogaus apibrėžimas. Jaunais žmonėmis Lietuvoje laikomi tie, kurie patenka į 14-29 metų amžiaus tarpsnį. Akivaizdu, jog šioje amžiaus grupėje esantys asmenys pasižymi skirtingais poreikiais bei lūkesčiais. 2016 m. atlikto Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai parodė, kad jauni žmonės vis aktyviau išnaudoja sukurtas galimybes: įsitraukia į įvairias veiklas, aktyviai gina savo nuomonę dalyvaudami jaunimo organizacijų veiklose, prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir yra labiau nusiteikę reaguoti į visuomenėje kilusias problemas. Tačiau, ar tikrai esama jaunimo politikos sistema yra palanki visų jaunų žmonių poreikių įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, jog jie tokie skirtingi?

Gal per ilgai kariavom ir kartojom žodį „šlovė“

 

Jaučiuosi kaip karalius, kuris šlubavo namo su medžio ramentais iš mūšio lauko, ir galvoje vienas leitmotyvas... per ilgai kartojom žodį „šlovė“ jos nenusipelniusiems ir tris milijonus išvariusiems iš gimtojo krašto velniams blakstienų karpyti. Po profesinių sąjungų susitikimo su premjeru S. Skverneliu pasidarė aišku – per mažai kariavome ir per ilgai tikėjome paprastu žmogišku padorumu ir demokratijos pagrindu – susitarimu. Tartis galima tik su geros valios žmonėmis, atliekančiais namų darbus.

Lietuva – vis dar nedraugiška šalis pasenti

 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.

Miško paslapties skraistę praskleidus...

 

     Pokario rezistencinė kova į miškus išvarė jaunus vyrus, su ginklu rankose stojusius ginti Lietuvos laisvę. Daug žmonių rėmė partizanus ir jiems padėjo, tačiau netrūko ir išdavikų, apsimetusių kovotojais už laisvę ir pasmerkusių partizanus mirčiai. Ne visos paslaptys dar atskleistos ir kažin ar pavyks jas atskleisti... Daugelį jų liudininkai nusinešė į kapus...

 

Antanas Erlickas: „Tik spėk suktis“

 

Neseniai iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro Trakų kultūros rūmuose rengiamo kasmetinio meno kolektyvų vadovų seminaro grįžęs Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Subatvakaris“  vadovas Antanas Erlickis ir vėl turėjo skubėti, šį kartą į šventę Raseinių rajone. Pasak jo, ilsėtis nėra kada, renginiai vyksta vienas po kito, tik spėk suktis.

 

Rūkote jūs, o kenčia jūsų naminiai gyvūnai

 

Pulmonologai sako, kad kai kalbame apie pasyvų rūkymą – kvėpavimą tabako dūmais užterštu oru – labiausiai pažeidžiamos grupės yra vaikai, seneliai ir… naminiai gyvūnai. Nors yra atliktų tyrimų, apie pasyvaus rūkymo sukeliamas ligas mūsų augintiniams, deja, apie tai kol kas kalbama nedaug. Tad nenuostabu, kad paprastai nesusimąstome, kaip mūsų veiksmai atsiliepia šalia esantiems gyvūnams.  

„Atlikti tyrimai įrodo, kad pasyvus rūkymas itin pavojingas naminiams gyvūnams. Nustatyta, kad kvėpavimas cigarečių dūmais užterštu oru yra susijęs su tam tikromis vėžinėmis šunų ir kačių ligomis bei alergijomis. Tuo tarpu paukščiams šie dūmai gali sukelti akių, odos bei kvėpavimo takų problemas“, – sako veterinarijos gydytoja Ieva Kirchovaitė.

Vaida Žūsinaitė: Sunku nusakyti jausmą, kilusį po sėkmingo finišavimo

Paskutinį vasaros sekmadienį pusmaratonis „Alytaus tiltai 2017“ į Dzūkijos sostinę sukvies daugybę bėgimo sporto mėgėjų bei profesionalų. Trečią kartą vyksiantis sporto renginys klasikinės – 21 km – pusmaratonio distancijos trasa apjuos vaizdingiausias Alytaus vietas ir sujungs jas vienais įspūdingiausių mūsų šalies tiltų.

Valstybės šerdis yra stipri susitelkusi bendruomenė

 

Kiekviena karta turi savo kelią ir savo kovą, kuri primena apie mūsų kartos iššūkius. Mūsų seneliai ir tėvai gyveno trėmimų laikais, sovietmečiu gyvenusi karta turėjo išmokti atsispirti prievarta brukamoms vertybėms, o šiandieninis mūsų visų siekis – kurti pasitikėjimą vieni kitais, burtis ir stiprinti suvokimą apie laisvę, kuri yra neatsiejama kiekvieno žmogaus prigimties dalis.

Gyvenimas, puošiamas prasmingais darbais

 

Šio rašinio herojė Regina (Dovydauskaitė) Stonkuvienė (gimė 1960 m. Knabikuose) yra ryški, savita, įdomi ir gerai matoma asmenybė. Žemaitiškas charakteris, įgimtas potraukis grožiui bei menui, aktyvi veikla ir tvirti įsitikinimai, be jokios abejonės, išskiria ją iš kitų žmonių.

Ne tik svetimi, bet ir savi…

 

1995 m. viename rajone teko dalyvauti kovotojų už Lietuvą kankinių palaikų paieškose. Vicemeras, tremtinys, Krikščionių demokratų partijos narys, daugkartiniu artimųjų prašymu, organizavo paieškas. Atvažiavęs nurodė, kur ieškoti.

Artūras Visockas: garbė prieš niekingumą

 

Rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisija rinko miesto garbės pilietį. „Šią dieną pasirinkome neatsitiktinai.  Molotovo-Rybentropo paktą laikau niekingu, o komisijos darbas yra garbė prieš niekingumą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

6 įdomūs faktai apie fotografiją

 

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Daugelis pritars, jog šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be galimybės įamžinti svarbias akimirkas. Fotografija tapo ne tik meno forma, tačiau ir dominuojančiu informacijos perdavimo šaltiniu, socialių tinklų pagalba dažnai pasiekiamu ne tik artimiesiems, tačiau ir nepažįstamiems iš viso pasaulio. Taigi, Jūsų dėmesiui įdomūs ir netikėti faktai apie fotografiją iš šiandienos bei praeities.

Powered by BaltiCode