Dalyvauk apklausoje

Lietuvos jaunimo organizacijų, kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centru, kviečia dalyvauti apklausoje, kurios metu nagrinėjami tokie klausimai kaip kokybiškas mokymasis, jaunas žmogus regionuose ar visiems prieinamas darbas!

Dilema studentų tėvams: kiek finansiškai remti studijuojantį vaiką?

Jauniems žmonėms vienas pagrindinių siekių pabaigus vidurinę mokyklą yra tapti finansiškai nepriklausomiems, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Pasiektas finansinis savarankiškumas ir patiems jaunuoliams, ir jų tėvams yra ir apčiuopiamas jaunuolio tapsmo suaugusiuoju ženklas. Be to, šis pokytis nėra tik simbolinis. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25–30-iuosius gyvenimo metus.

Ar ateiviams reikės Dievo?

„Yra dvi galimybės: arba mes visatoje vieni, arba ne. Abi šios galimybės vienodai gąsdinančios“, – taip yra sakęs britų fantastikos rašytojas Arthuras C. Clarke‘as. Sužinoti, kuri gi versija yra teisinga, bando viso pasaulio mokslininkai – ir kartais pateikia jaudinančių žinių. Kiekvienais metais išgirstame apie naujas atrastas tolimas planetas, o kai kuriose iš jų „galbūt egzistuoja“ nežemiška gyvybė.

Apie laisvę daryti gerus darbus

Artėja šv. Kalėdos. Prasideda metas, kai tilindžiuojančių varpelių prievarta darosi nepakeliama ir čiupęs telefoną pradedi derinti susitikimus su tais, kurie tau brangūs, nors laiko susitikti su jais randi tik tuomet, kai jo visai nelieka.

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Metų knygos rinkimai: ko apie save nepasakys kritika

Rugsėjo pabaigoje paskelbti Metų knygų rinkimų penketukai net ir daugeliui lietuvių literatūrai abejingų žmonių atskleidė, kad šis konkursas yra šis tas daugiau nei paprasta skaitymo skatinimo akcija, finišuojanti Vilniaus knygų mugėje. Tai – procesas, veikiamas daugybės interesų, stereotipų, ambicijų, interpretacijų ir (suinteresuotų) personažų.

„Stock“ kategorijos drabužiai: firminiai drabužiai pigiau arba nauja verslo idėja!

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris nenorėtų ypatingomis progomis ar kasdien, pasipuošti naujais firminiais drabužiais. Deja, tokių drabužių kainos yra didelės ir daugybė žmonių negali sau leisti apsipirkti firminių drabužių parduotuvėse. Vis labiau populiarėjantis verslo modelis - prekyba “stock” kategorijos drabužiais, kuris puikiai sprendžia šią, vartotojo, problemą. 

 

Motinystė „tvartelyje“

Vilniaus „Carito“ Motinos ir vaiko namuose per metus paprastai glaudžiasi apie 20 besilaukiančių ar mažus vaikus auginančių moterų. Nuo įsikūrimo 1996 m. čia gyveno apie 330 moterų ir per 450 vaikų. Šių namų misija – suteikti laikinus namus mamoms ir jų vaikams, ugdyti motinystės ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, per ugdymą įgalinti atrasti ir siekti savo gyvenimo tikslų, gyventi savarankiškai su vaiku.

Aukso viduriukas tarp darbo ir poilsio

Pervargimas – labai dažnas, gal net madingas žodis. Atrodo, kad dabar įprasta nebe pavargti, bet pervargti. Šis žodis byloja apie žmogaus savijautą, kai jis jau tiek vargo, kad nebegali pailsėti paprastais būdais. Ko imtis, kad vargo nebūtų per daug?

Savęs pervertinimo pinklėse

Mes suvokiame aplinkinį pasaulį, kitus žmones, patys save. Nuo to, ar teisingai, priklauso mūsų gyvenimo kokybė, santykiai su aplinka. Būna, kad žmogus kitų pasiekimus pervertina, o savo sumenkina. Apie tokius žmones sakome, kad jiems būdingas nevisavertiškumo kompleksas. Šie žmonės dažnai kreipiasi psichologinės pagalbos ir tą problemą sėkmingai įveikia.

Kam tarnauja mokslas?

Gnōthi seauton, „pažink save“ – šio prieš pustrečio tūkstančio metų Apolono šventykloje iškalto Delfų orakulo priesako tiksli reikšmė buvo įvairiai interpretuojama tiek antikoje, tiek viduramžiais, tačiau laikui bėgant jo esmė nekito – vertingai nugyventas gyvenimas neatsiejamas nuo savęs pažinimo.

Komunija ir politikai

Galima ar negalima politikams bei kitiems visuomenėje gerai žinomiems asmenims neduoti Komunijos, jeigu jų viešai deklaruojamos pažiūros ar veiksmai prieštarauja Bažnyčios mokymui?

O kada imsime globoti dar vieną vaiką?

Vilnietė medikė Giedrė (vardai pakeisti) mintį apie tai, kad norėtų globoti, brandino ilgai. Vis svarstė, ar sugebės svetimą vaiką mylėti taip kaip savo, ar galės jam suteikti viską, kas geriausia, ir baiminosi, ar biologinė mama nepanorės jo atsiimti. Pastaroji Giedrės baimė išsipildė, o rūpintis sunkaus būdo vaiku išties nelengva, bet priimto sprendimo šeima nesigaili – dabar namie daug daugiau džiaugsmo, o gyvenimas atrodo prasmingesnis.

Vaikystės traumų aidas suaugusiojo pasaulyje

Tarptautinių tyrimų duomenimis, ankstyvoji trauminė patirtis paveikia visas tolesnio gyvenimo funkcionavimo sritis, lemia depresiją, priklausomybes, savęs žalojimą, savižudybes. Šių metų pavasarį pradėto tyrimo „Stresas ir atsparumas paauglystėje: pirmieji tyrimo Lietuvoje duomenys“ (tyrimą atliko dokt. I. Daniūnaitė, dr. P. Želvienė, G. Astrauskaitė) metu apklausus 1308 šešiolikmečius paauglius iš įvairių šalies mokyklų net 932 pažymėjo bent vieną trauminę patirtį. Vidutiniškas trauminių įvykių skaičius buvo 2,5–3, apie 7 procentai paauglių patyrė 6 ir daugiau traumuojančių įvykių. Kaip dažniausias trauminis įvykis buvo minimas patirtas nelaimingas atsitikimas ar sužalojimas, o 46, 6 proc. paauglių pažymėjo matytą fizinį smurtą. Tarp nepalankių patirčių atsidūrė ir stresą kelianti medicininė procedūra. 26 proc. apklaustųjų patyrė fizinį smurtą ne šeimoje, 25 proc. susidūrė su netikėta mirtimi.

K. Sabaliauskaitė: „Geras menas – kaip skaudus angelo dūris ugnine strėle į širdį“

Daugiau nei dešimt metų praėjo nuo pirmojo KRISTINOS SABALIAUSKAITĖS romano „Silva rerum“ pasirodymo Lietuvos literatūros padangėje. Ir tuo metu, ir dabar kiekvienas autorės kūrinys sulaukia aibės reakcijų. Šį ketvirtadienį, lapkričio 7-ąją, literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbins teatro režisierius Gintaras Varnas.

Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus su kūno ir judesio terapeute

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.

Abortas: laisvė ar nesibaigiantis gedulas?

Pasitinkant Vėlines, tūkstančiai moterų slapčia gedi savo negimusių kūdikių. Besidomėdama šia tema sulaukiau ne vieno komentaro: „Ko kišatės į kitų gyvenimus?“ Tačiau kalbėdama su moterimis, kurios pasidarė abortus, supratau, kad jei nors kažkas, jas, besiruošiančias šokti į bedugnę, būtų paėmęs už rankos, šiandien jos būtų laimingos mamos, o ne amžinos gedėtojos. Regis, po saule nėra tik vieno mažučio žmogaus, tačiau po aborto moterims pasaulis atrodo tuščias ir beprasmis. Šia skausminga tema kalbamės su psichologe, Krizinio nėštumo centro konsultante, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docente GIEDRE ŠIRVINSKIENE.

Keturios kliūtys, trukdančios sukurti artimesnį ryšį su vaiku

Vaikui reikia kur kas daugiau nei vien tik maisto, vandens ar stogo virš galvos. Jam reikia artimo fizinio ryšio ir socialinės sąveikos su žmogumi, kad galėtų optimaliai vystytis. Deja, tikėtina, kad ypač šeimos, kurios įsivaikina ar planuoja globoti vaikus, susiduria su daugybe problemų vien dėl to, jog vaikams augant globos namuose nebuvo patenkinti ankstyvieji jų poreikiai. Tėvai, kurie ieškodami pagalbos dėl iškilusių auklėjimo, vaiko elgesio ir bendravimo problemų, kreipiasi į specialistus, dažnai prisipažįsta, kad priėjo liepto galą. Mažas vaikas, kurį jie priėmė į šeimą, turėdami daug vilčių, kažkodėl lieka atsietas nuo šeimos – jis keistai arba neramiai reaguoja į paprastas socialines situacijas, atsisako meilės, netgi užsipuola šeimos narius, juos valdo pykčio ir susierzinimo priepuoliais. Tokie tėvai dažnai jau būna išbandę „atskyrimo pertraukėlių“ metodą, bausmes ir gydymą vaistais. Bet, regis, nė viena priemonė iš tikrųjų nepadėjo. Nusivylę jie veda vaiką pas specialistus, ieško įvairių problemos sprendimo būdų. 

Trisdešimt. Sentimentalus

Ištarus PDR atmintyje iš karto iškyla lapų geltonis, rudenė gintarinė saulės šviesa ir daug ilgų paltų. Ir nuotykio jaudulys. O eilėraščiai, skaitymai? Kad šie dalykai ir yra sudedamosios poezijos dalys. Upė, kaštonai, „Širdelė“, seniai matyti pažįstami ir prieš dvyliktą nakties Džordanos Butkutės balsu įkaušusių poetų būreliui – nemylėjau tavęs! – rėkiantis fontanas. Tragikomiškas gyvenimo koncentratas.

Ar verta laukti meilės?

Nesvarbu, esi praktikuojanti katalikė ar liberalė agnostikė, – šis tekstas skirtas tau ir kiekvienam, širdyje jaučiančiam beribį Meilės troškimą. Ieškodama atsakymų į esminius gyvenimo prasmės klausimus perskaičiau gausybę populiariosios psichologinės literatūros, tačiau prireikė laiko suvokti, kad iš tiesų netgi skirtingų ideologijų atstovai vieningai laikosi nuomonės, kad geriausių dalykų gyvenime reikia išmokti laukti. Šiame tekste noriu pasidalinti su jumis dviem esminėmis idėjomis, kurios kilo perskaičius dvi labai skirtingas, bet įkvepiančias knygas. Tikiuosi mesti iššūkį visuomenėje gajam laukimo kaip kančios suvokimui ir atverti galimybę suprasti laukimo vertę ir prasmę.

Nepilnamečių pasiryžimas ankstyvai motinystei: priežastys ir pasekmės

Asmenybės branda, karjeros siekiai ir finansinio stabilumo troškimas paskatina šiuolaikinę tėvystę atidėti vyresniam amžiui. Bet yra ir išimčių – kai kurios merginos, dar nesulaukusios pilnametystės, ryžtasi ankstyvajai motinystei. „Kai nepilnametės susilaukia savo vaikų, mes tampame atsakingi tiek dėl jų pačių, tiek dėl jų gimusių atžalų saugumo ir gerovės“, – teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Sinkevičiūtė.

Sėkmingas senėjimas. Kur jo ieškoti?

Žiniasklaidoje, socialinėje medijoje vis dažniau girdime ,,sėkmingo senėjimo“ sąvoką. Vienas iš pagrindinių sėkmingo senėjimo aspektų – aktyvus įsitraukimas į gyvenimą, įvairiapusę veiklą. Šiuo atveju svarbios ne tik visuomenės teikiamos galimybės, bet ir paties žmogaus motyvacija veikti. Tokia paskata veikti gali tapti mylimas pomėgis, paraginimas, įkvepianti kito žmogaus istorija bei daugelis kitų veiksnių. Kviečiame susipažinti su nepailstančia ,,Sidabrinės linijos“ savanore Larisa iš Elektrėnų, kuri, galbūt, kažkam taps tuo pavyzdžiu, paskata ar tiesiog trumpu priminimu, kad amžius – nėra kliūtis veikti.

Psichologė: individualizmas auga su kiekviena karta

Šių dienų jaunimas yra apibūdinamas kaip nepriklausomas, savarankiškas ir idealistiškas. Dažnai girdime sąvokas „naujoji karta“, „tūkstantmečio vaikai“ ir t. t., tačiau ką jos iš tiesų reiškia? Kokią įtaką jauniems žmonėms daro tai, jog šiandien beveik visose įmanomose srityse jie turi galimybes, kurių jų tėvai ar seneliai net negalėjo įsivaizduoti? Apie tai ir daug daugiau kalbamės su klinikine psichologe, tarptautinių jaunimo mokymų vadove IEVA SAKALAUSKAITE.

Gyvenimo saulėlydyje svarbiau ne viešbutis, o rūpestinga slauga

Jei žmonių civilizaciją matuotume kokios nors rūšies vienetais, greičiausiai taikytume atjautos ir rūpinimosi silpnesniaisiais ir neįgaliaisiais matų sistemą. Ne technologijos ir ne ideologijos nulemia mūsų gyvenimo kokybę – ją nulemia šilti ir saugūs mūsų santykiai ir požiūris į mažą, seną ir ligotą.

Mokslininkė apie meilę darbui: pasisodinkite darbą kaip sutuoktinį ir paklauskite, ką veiki mano gyvenime?

Jeigu manote, kad nemylite savo darbo, gali būti ir taip, jog šiandien – diena lyg tyčia. Socialinių mokslų daktarė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė teigia, jog meilė darbui – kintantis dalykas, o liguistai į darbą įsitraukę žmonės geresnių rezultatų nepasiekia. Mokslininkė pasidalijo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką turi (ne)meilė darbui – pasak jos, dažniausiai nemeilė darbui kenkia visai ne darbui.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode