Jaunystė

Yra metuose dienos, kai savo duoklę atsiima būtent jaunystė. Ar gali būti kas nors žavingiau, kai grėsmingai senstantį miestą užpildo jaunatviškas siautulys. Stebint tokį pavasarinį reginį ir besimėgaujant juo, nesinori galvoti apie jokias politikas ir politikus.

Smagu, kad išsivaikščiojant Lietuvai, tuštėjant kaimams ir užsidarinėjant mokykloms dar galime suskaičiuoti nemažą būrį abiturientų. Kol esame nerūpestingai jauni, norime kuo greičiau suaugti ir užkariauti pasaulį, o kai ši akimirka negailestingai greitai nusėda laiko ir užmaršties dulkėmis, kai lieka tik buvusių įvykių laikmenos, stebimės bei klausiame savęs – ar ne per greit bėga laikas? Tiesa, prieš paliekant mokyklą, išvaikščiotus vaikystės takus ir gimtąjį miestą, dar laukia baigiamieji egzaminai. Bet tai irgi tik trumputė akimirka. Po to lauks pilnas nuotykių ir atradimų pasaulis.

Paskutinio skambučio metu mokytojai irgi atrodo kitokie. Gal jaunesni, geresni? Visgi dalis mokyklų vadovų ir pedagogų išeina į užtarnautą poilsį ir jiems tai tikrai paskutinė šventė mokykloje. Daug metų, jėgų, žinių ir savęs atidavę pedagogai užleidžia savo vietą kitai kartai ir taip pagarbiai atiduoda duoklę jaunystei. Buvę moksleiviai dar ilgai prisimena savo mokytojus ir retkarčiais aplanko mokyklas, kol nauji gyvenimo pokyčiai pamažu ištrina mokyklinių dienų detales.

Galima pastebėti, kad šiandieninis jaunimas atrodo tobulesnis ir dažnai yra žymiai imlesnis. Šiandien nebestebina, kad atžalos turi visiškai kitokias galimybes ieškoti žinių bei lavinti įgūdžius, lanko po kelis popamokinės veiklos būrelius, ieško kitokių savirealizacijos ar saviraiškos būdų. Mokykliniai renginiai išsiskiria vizualine raiška ir brandesne emocija.

Itin diskutuotinas klausimas, ar reikėjo nutraukti tradiciją rengti bendrą abiturientų Paskutinio skambučio šventę. Tai būdavo bene vienintelis kartas, kai jaunimas susirinkdavo į vieną būrį ir džiugiai pareikšdavo miestui – mes esame, paklegėdavo, prisistatydavo, pasiklausydavo populiarių atlikėjų muzikos.

Šių dienų pasaulis be galo atviras ir sudėtingas. Jame daug viliojančių durų bei pagundų, o tuo pačiu ir žiauri konkurencija. Jau greitai būrys jaunų mažeikiškių iškeliaus užkariauti savų amerikų, o mes viltingai lauksime, linkėsime ir tikėsimės, kad jų kelias bus sėkmingas.

Jaunystė yra ne amžiaus rodiklis, o sielos būsena. Tegul Mažeikiai visada bus jaunas miestas!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode