Reklama 2

Lietaus melodija

 

 

Turbūt nieko labai nenustebino, kad liepos mėnuo prasidėjo bei pasisveikino švelniu lietumi, o nauja savaitė išaušo jau giedra. Vieniems gal kliuvo per daug, kitiems gal per smarkiai, bet tokia jau mūsų nepakartojama gamta ir jos neišsenkančios išraiškos priemonės. Kažkada, gerais laikais, kai be perstojo lydavo, imdavom ir sugalvodavom sėsti prie popieriaus lapo parašyti laišką senam mielam bičiuliui, klasiokui, studijų draugui ar giminaičiui. Patys savo pašto dėžutėje irgi sulaukdavome laiškų. Nekantriai atplėšdavome voką ir patogiai įsitaisę mėgstamoje kertelėje skaitydavome... Bet tai jau buvo senokai.

Šiuolaikinės namų statybos ir renovacijos technologijos kažkuria prasme izoliavo mus nuo unikalių gamtos garsų. Dvigubi ar net trigubi langų paketai nebeleidžia mėgautis smarkaus vėjo ir lietaus garsų įvairove bei smagiu barbenimu į langus. Dar gerai, kad pro tokius langus matyti, kaip ramiai linguoja medžiai, jų šakos ir viršūnės lengvai pasiduoda vėjo pūstelėjimui, o lietus maloniai apiplauna žalią sodrią lapiją. Neabejotina, kad šie garsai ir vaizdai veikia mus kaip pati ekologiškiausia meditacija, tad tokiu oru išeiti pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru – ne tik vasaros malonumas, romantika, bet ir nauda mūsų sveikatai.  

Tuo tarpu praėjusį šeštadienį Prancūzijos mieste Strasbūre, ES parlamente, pasaulio galingieji pagerbė ir atsisveikino su ilgamečiu Vokietijos kancleriu, Europos garbės piliečiu Helmutu Kohliu. Ko gero, tai ne šiaip sau atsitiktinumas, kad reikšmingoje ceremonijoje nedalyvavo Rusijos prezidentas, o šiai šaliai atstovavo žemesnio rango politikas – premjeras. Viskas šiame pasaulyje turi savo kainą, priežastis ir pasekmes. Neeilinis politikos mohikanas užbaigė savo ilgą ir prasmingą kelionę Žemėje, o pasauliui ir Lietuvai spėjo nuveikti daug prasmingų darbų.

Negailestingai griūvantis Lietuvos pasididžiavimas – Gedimino kalnas atveria mokslui dar neištyrinėtas savo paslaptis. Kita vertus, jo išplikusios atodangos simbolizuoja ne tik gamtos, bet ir politikos trapumą. Vis garsiau kalbama, kad šalies prezidentė nepasitiki šia Vyriausybe, o premjeras vargu, ar sulauks rudens sesijos šiame poste.

Žmones nuvylė priimtas naujasis Darbo kodeksas, o žarstomi pažadai geriau apsaugoti dirbantįjį liko kažkur paraštėse. Apklausa parodė, kad tokiam kodeksui Lietuvoje pritaria labai maža dalis žmonių (10 proc.  respondentų pritaria, 45 proc. nepritaria). Pats premjeras gana įžūlokai kaltę meta Lietuvos prezidentei. Pasirodo, aštuonerius metus ji tik stebėjo, vertino ir kritikavo, tačiau realiai nieko nedarė. Liepą kaip tik sueina aštuoneri metai, kai D. Grybauskaitė eina prezidentės pareigas. Ministro pirmininko teigimu, reformos, kurias įgyvendina jo vadovaujama Vyriausybė ir valdančioji dauguma, Lietuvai gyvybiškai būtinos ir reikalingos. Pradėjus nuo dirbtinio apvaisinimo, tautinių sijonėlių, alkoholio draudimo, abejotinos švietimo ir urėdijų reformos, kiti Valstybės „gerovės“ ir pasididžiavimo darbai kol kas nematomi. Gal dėl to, kad per dažnai lyja...

Imitacija – puikus būdas pasislėpti po neveiklumu ir idėjų trūkumu. Vienas iš naujausių pavyzdžių galėtų būti birželio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybėje pasirašyta septynių socialinių partnerių bendradarbiavimo sutartis. Kaip teigiama oficialiame pranešime, ja siekiama mažinti nedarbo lygį rajone ir pagerinti apsirūpinimą kvalifikuota darbo jėga, gerinti moksleivių ir besimokančiųjų įtraukimą į profesinio orientavimo procesą skatinant rinktis vietos įmonėms reikalingas profesijas.

„Pasirašydami sutartį įsipareigojame orientuoti žmones į reikalingas profesijas, motyvuoti, kad įgijusieji specialybę galės gauti darbą ir bus vertinami, – sakė Savivaldybės meras. – Išanalizavus darbo rinką, reikia ieškoti bendrų sprendimų, kaip pagerinti kvalifikuotų darbuotojų parengimą. Siekti, kad kuo mažiau tokių specialistų išvyktų dirbti ir gyventi į užsienį.“

Įdomu, kokiu būdu meras ruošiasi orientuoti žmones į „reikalingas profesijas“, bet tai jau daug kartų girdėti ir smarkiai nuvalkioti žodžiai, kurie neturi jokio realaus, apgalvoto, gyvenimiško ir kryptingo pagrindo. Čia lygiai tas pats, kaip sakytume, jog pasistengsime, kad miesto parke atsirastų naftos telkinys. Jei Verslininkų asociacija, be kažkokių mistinių bendradarbiavimo sutarčių, geranoriškai įsipareigotų kasmet sukurti, pavyzdžiui, po 80 darbo vietų, tai Mažeikiai būtų ir patrauklus, ir pažangus, ir jaunas miestas. Ar tai realu?  Optimistas pasakytų, kad taip.

Žinomas Lietuvos kultūros visuomenės atstovas, kompozitorius F. Latėnas nusprendė trauktis iš LSDP. Jis palieka partiją, kurios šūkis – „Svarbiausia – žmogus“. F. Latėnas bendražygiams pranešė: „Kaip meno kūrėjas ir kultūros puoselėtojas, daug metų atidavęs kultūros politikos pagrindų kūrimui ir įtvirtinimui, klausiu savęs, ar aš galiu būti tokioje koalicijoje, kuri atvirai abejinga kultūrai ir jos žmonėms, o konkrečiais veiksmais netgi planuoja ją žlugdyti? Atsakau sau ir Jums – ne, negaliu.“ Kompozitorius sakė: „Kai atsidūrėme koalicijoje, priimta programos ir jos kultūros dalis buvo vienos kalbos, o pastarųjų mėnesių žingsniai, kai iš kultūros žadama atimti beveik 18 mln. eurų, parodo požiūrį į kultūrą.“   

Lietus ne visada reiškia melancholiją, liūdesį, drėgmę ir „kaulų laužymą“. Gal jo mums tenka truputį per daug, betgi tai – Lietuva, tik mažytis lopinėlis Žemėje.

Raskime laiko liepos 6 d. išeiti iš namų, pasidžiaugti ir kartu švęsti Valstybės dieną.


Komentarai  

+1 #1 Mikas 2017-07-05 09:50
Labai gerai parasyta!
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode