Pamojuokime vasarai

 

Štai ir vėl atėjo metas simboliškai apversti smėlio laikrodį. Tai reiškia, kad pasibaigė dar viena lietuviška vasara ir tuoj prasidės laikas, skaičiuosiantis naujus mokslo metus...

Metų kalendoriaus lapai paprastai skiriasi tik dydžių ir mėnesių pavadinimais. Visiškai kitaip yra realiame gyvenime. Dabar, dar net nesutemus, nebesigirdi paukščių klegesio, o dangus jau gana seniai aptrauktas pilka „pliurza“. Šlapia, drėgna ir vėsu. Soduose nuo medžių kažkodėl krenta dar neprinokę obuoliai, o lapai jau ruduoja. Aprimo ir varnos. Nors savaitgalį Senamiesčio parke griaudėjo roko (ir ne tik) muzika, o danguje šėlo fejerverkai, tačiau tai tebuvo tik kažkokia nostalgiška praeitų laikų dekoracija. Tai jokiu būdu nebebuvo visuotinė miestelėnų šventė ir džiaugsmingos vasaros palydos.

O kaipgi praėjo mūsų mielo skaitytojo vasara? Ar pavyko pailsėti, pasilepinti jūroje, ežere ar upėje? Ką patyrėte, pamatėte, įsigijote, kur nukeliavote? Kiek teigiamų emocijų ir energijos sukaupėte ilgam ir tamsiam periodui? Gal grybavote, uogavote, o gal gaudėte žuvį? Gal susilaukėte vaikų ar anūkų, gal išlošėte loterijoje, o gal jūs arba artimas žmogus padarė karjerą? Per vasarą visko nutinka, nebūtinai tik blogų dalykų. Gal kažkada nepatingėsite ir savo nuotraukų albumuose ar kompiuterių fotografijų archyve surasite praėjusios vasaros vaizdus. Po kelerių metų jūs pastebėsite, kad buvote žymiai jaunesni ir gražesni, galbūt mažiau apkūnūs ir nepaparastai laimingi. Pastebėsite, kad jūsų vaikai stiebiasi ir auga labai greitai, o jūs senstate – taip pat labai greitai. Bet smėlio laikrodžio juk nepaprašysi sustoti...

Atiduosime duoklę ištikimam skaitytojui ir šioje skiltyje taip pat nekalbėsime apie savivaldybės politikų „vikruntasus“, pralaimėtas civilines bylas prieš savo miesto piliečius, sklypų dalybas ar netikusį paskutinį konkursų organizavimą į švietimo ir kitų įstaigų  (7 pozicijos) vadovų pareigas. Dauguma mūsų rajono politikų jau tiek senstelėję, kad į jų interesų lauką šie konkursai nebepatenka. Motyvacija ir kažkokiu argumentu dalyvauti tokiuose konkursuose bei galimybe laimėti, dažniausiai išlieka politiniai svertai, pažintys ir lojalumas. Pastebime, kad kompetencija – tik tarp kitko.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Lietuvoje nuo seno išlydimi gandrai. Gal tai ir yra nors ir simbolinis, bet tikras atsisveikinimas su vasara. Kiekvienas iš mūsų su ja atsisveikiname skirtingai, nes tai labai įvairūs išgyvenimai, prisiminimai ir potyriai. Kažkam tai pirmas bučinys, pirmas pasimatymas, pirma vasara be tėvų priežiūros, pirmas atlyginimas arba pirma... pensija. O kažkas netekome kažko labai brangaus.

Praėjusią vasarą maža tyli mergaitė, o gal mergina, pradėjo rašyti savo jausmų dienoraštį. Jame sudėtos visos vasaros paslaptys ir jautrūs išgyvenimai. Kai niekas nemato, o gal dar ir nesupranta, norisi išsikalbėti su savimi, pasidalinti jausmais ir abejonėmis. Dažniausiai tokie dienoraščiai gyvena palyginti trumpai, nes jie kažkaip paslaptingai dingsta, pasimeta arba netenka prasmės. Gaila, kad labai dažnai gyvenimo dienoraščius ištrina kasdieninė rutina ir užmarštis.

Tačiau, reikia pripažinti, kad remiantis tokiais autentiškais prisiminimais ir asmeninėmis išpažintimis, pasaulyje yra sukurta įstabių meno kūrinių bei kino filmų.

Ateinantis ruduo jau sveikinasi. Pamojuokime išeinančiai vasarai ir tegul mūsų darbai bus prasmingi, sprendimai kūrybiški bei kupini išminties.

Atradimų džiaugsmo bei pagarbos vienas kitam!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode