Reklama 2

Rudens spalvos

Praėjęs savaitgalis priminė mums, kad ruduo gali būti ne tik šlapias bei bjaurus, bet ir pasakiškai gražus bei švelnus. Tokiu metu gamta jau pati spalvingiausia, o augmenija konkuruoja ryškiais potėpiais, dermėmis, faktūromis ir linijomis. Ypatingą nuotaiką ir reginį sukuria žiemoti į šiltus kraštus išskrendantys paukščiai. Jau tūkstančius, o gal ir milijardus metų tęsiasi toks rudeninis gamtos spalvų ir garsų festivalis.

Kartu su rudeniu jau vienuoliktą kartą į Mažeikius atkeliavo Tarptautinis meno festivalis. Tai mūsų miestui visgi suteikia šiokių tokių laikinų gražių vibracijų, priverčia pasitempti ir pakankamai nuobodoką provincijos gyvenimą užpildo šiek tiek juntamu šurmuliuku. Reikia pripažinti, kad labai stipriai savo darbą ir įvairias veiklas pagerino Mažeikių muziejaus ir Viešosios bibliotekos kolektyvai, mieste atsirado naujų alternatyvių laisvalaikio praleidimo įstaigų bei formų. Gerai, kad ilgais ir tamsiais vakarais bent dalis gyventojų galės kažką pasirinkti savo malonumui, sveikatinimui, bendravimui, saviveiklai.

Tačiau kartu su rudeniu kartojasi ir amžinos mūsų miesto problemos. Viena jų – tamsus miestas, o kita – kelio dangos. Daugelyje vietų ji pasibaisėtina ir lyjant arba po lietaus tampa tikrais automobilių laužymo spąstais. Vairuotojai piktinasi tokia situacija, keikiasi ir penkiais aukštais „varo“ ant miesto valdžios. O kas jiems daugiau belieka? Reikia pastebėti, kad tokia situacija mieste jau tik prastėja. „Košelės“ užtepimas ir kosmetinis duobelių lopymas neturi jokio ilgalaikio ir užtikrinto efekto. Na, nebent visada kažkas turi darbo, kažkas organizuoja konkursus ir kažkas „tvarkosi“ pinigus.

Nors jau senokai esame Europos Sąjungos valstybė, kažkas pagaliau prasikrapštė akis ir padarė stulbinančius atradimus – ta pati striukė, tačiau Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse jos kaina net 10–23 eurais didesnė nei kitose šalyse. Įmonė paaiškino, kad dėl to kaltas rinkos dydis arba tiesiog Lietuvos gyventojų skaičius. Kita naujiena – tos pačios prekės, bet kokybė prastesnė. Žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi, parodė tyrimas. Mūsų artimieji, gyvenantys ir dirbantys užsienyje, dažnai parveža paskanauti tikros europietiškos produkcijos. Dažnai skiriasi sulčių, šokolado ir kitų produktų skoniai. Yra Lietuvos tarnybos, kurios arba nieko neišmano, arba dirba visiškai neatsakingai. Ta proga žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo tų pačių produktų, stovinčių Vakarų Europos šalių parduotuvių lentynose. Tačiau patys produktų gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos ir atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys. Būtų labai įdomu sužinoti, kaipgi su tuo pačiu turiniu gaunamas skirtingas skonis? Pripažįstama, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų uždrausti tarptautinėmis korporacijoms gaminti Rytų Europos šalių rinkai skirtus maisto produktus su kitokia receptūra nei Vakarų europiečiams. Bet, kas iš to?

O mums belieka ir toliau išdidžiai būti antrarūšiais europiečiais...

Šio rudens spalviniuose potėpiuose gražiai išryškėjo slėpiningas ir viliojantis grybų pasaulis. Lietuviška virtuvė sunkiai įsivazduojama be patiekalų iš grybų. Dar yra laiko pasimėgauti miškų aromatais bei grybų karalijomis, kurias ne visada taip lengva aptikti. Kartais prireikia kantrybės, užsispyrimo ir patirties.

Prasidėjo nauja auksinio rudens savaitė. Kartais gali atrodyti, kad ir naujos idėjos dygsta kaip grybai po lietaus ir mums tik reikės atsirinkti jas kaip tuos grybus: kurie valgomi, o kurie nuodingi – kurios iš jų atneš geras permainas į mūsų gyvenimą, o kurios gali turėti ne pačių geriausių pasekmių.

Tikėkimės gerų permainų!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode