Reklama 2

Brangi Tėvynė – tik nueinančios kartos žmonių lūpose...

 

Už lango nuosaikiai ramus ir balkšvas sausis. Rodos, dar visiškai neseniai gyvenome Didžiuoju laukimu bei džiugiomis Kalėdomis, o naujųjų metų kalendoriuje jau prasidėjo antroji sausio mėnesio dekada. Nors karšti pošventiniai įspūdžiai ir emocijos dar gyvena kartu su mumis, bet realybėje pamažu pozicijas jau įsitvirtina kalendoriniai arba tiksliau – Viešpaties – 2018 metai.

Dažnas iš mūsų kiekvienų metų sandūroje patiria įvairius jausmus, įvertina tai, ką pavyko įgyvendinti, o tuo pačiu pervertina savas vertybes, galimybes ir tikslus. Statistika rodo, kad gimtojoje šalyje gyventi ir kurti savo ateitį lieka vis mažiau mūsų tautiečių, o pagrindine priežastimi trumpam sugrįžti namo yra ne tėvynės, o artimųjų ilgesys. Nemažai mažeikiškių savo antraisiais namais pasirinko Airiją, kurioje minimalus atlyginimas antras pagal dydį Europoje. Tuo tarpu tokios lietuvių „privilegijos“ yra antroje lentelės vietoje nuo galo. Tik laiko klausimas, kada mus aplenks dar ir Bulgarija.  Gal dėlto susirūpino emigrantais ir grįžtančiais migrantais šalies vadovybė? Atliktas specialus tyrimas, sukviesti „ant kilimėlio“ savivaldybių merai. Bandoma kažką daryti, tik ar ne per vėlai, ir ar tos priemonės bus veiksmingos? Problema, kaip krepšinio kamuolys, mėtoma valstybei, šios vadovai – savivaldybėms, kurios, net negaudydamos, muša atgal... Ar nebus tik paprastas pasižaidimas, be taisyklių, o, svarbiausia, be rezultatų?

Tuo tarpu daugelio prekių, nekilnojamojo turto ir paslaugų kainomis Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų. Jei antrąją Kalėdų dieną Mažeikiuose netolimą atstumą taksi buvo galima nuvažiuoti ir už 5 eurus, tai po Naujųjų taksi paslaugos žymiai pabrango. Nors atlyginimai bei pensijos šalyje ir mieste kyla labai pamažu ir ne visoms grupėms, tačiau pragyvenimas brangsta jau ne dienomis, o valandomis. Nemaža dalis gyventojų pastebi, kad tai ne pilnavertis gyvenimas, o aštrios formos vegetavimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad per pirmuosius naujos valdžios veiklos metus kryptingų sprendimų nematyti, o reformas keičia mažareikšmiai. „Su nauja valdančiąja dauguma žmonės siejo didelių permainų ir geresnio gyvenimo viltį, suteikdami šiai koalicijai didžiulį pasitikėjimo kreditą, tačiau jau pirmuosius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo metus ženklina neapibrėžtumas, gęstantys žmonių lūkesčiai ir išbarstytas pasitikėjimas. Laikas tesėti duotus pažadus, tačiau ilgai vegetavusioje politinėje darbotvarkėje kryptingų sprendimų nematyti ir po praėjusių metų. Reformas keičia mažareikšmiai sprendimai dėl pastatų, etatų, darbo laiko ar moksleivių namų darbų“, – teigė valstybė vadovė. Anot jos, jau ėmė ryškėti ir „rimtos vadybinės klaidos, kai institucinė atmintis sugriaunama, bet nieko nauja nesukuriama“. „Daugelyje sričių dirbama su laikinaisiais vadovais, jos pradeda atrodyti kaip išraustos statybvietės – vien vizijos ir geri norai, o aiškaus apsisprendimo, kas, kodėl ir kaip bus statoma, nėra“, – sakė D. Grybauskaitė.

Vienas iš tokių pavyzdžių – visuomenės papiktinimą sukėlusi alkoholio reforma. Žinoma, reikalinga. Tik ir šiame įstatyme, pasak Prezidentės, paklausus žurnalistams nuomonės, yra skylių. Anot jos, baisi gėda daroma mūsų šaliai užsienio kontekste dėl žurnaluose plėšomų lapų su alkoholinių gėrimų reklama. Kita vertus, kas tokias priemones, kai tikrai buvo galima rasti kitų išeičių, sugalvojo. Kas paneigs, kad tai ne tyčinis prekybininkų bandymas parodyti protestą prieš jiems nenaudingą įstatymą?

Brangus ir mūsų valstybės išlaikymas.Tą rodo valstybinių prioritetų pasirinkimas ir nusistatymas. Na, kad ir dviejų armijų – profesionalų ir šauktinių – buvimas pareikalaus milžiniškų lėšų. Augantis šalies ginkluotės didinimas kelia abejonių dėl jos tikslingumo ir pagrįstumo, bet militaristinė propaganda ir garsiai neįvardinami interesai kol kas ima viršų, o Lietuvos varguomenė yra viena didžiausių nekarinių struktūrų Europoje.

Dauguma norėtų, kad artimiausiais metais nebaudžiamas atotrūkis tarp iššvaistomo valstybės biudžeto ir tikrųjų šalies gyventojų poreikių būtų pažabotas. Deja, šiandien yra kitaip.

Vyriausybės vadovas klaidas pripažįsta: „Kas nedirba, tas neklysta.“ Tikėkime, viskas bus į gera.

Beje, jei jau prisimintas Premjeras, verta prisiminti ir praėjusios savaitės jo vizitą Mažeikiuose. Kiek kilo ažiotažo. Sugalvota bereikalinga ir nepasiteisinusi registracija, atrenkant į susitikimą „laiminguosius“. Net šalies garsūs žurnalistai viešoje interneto erdvėje ironizavo Mažeikių rajono valdžios atstovų poelgį ir pastangas „tinkamai“ priimti svečią: „Caras, o gal ir Imperatorius. Iš tikrųjų tai premjeras Skvernelis, bet Mažeikių vadovų bandymai lenktis taip žemai, kad plaukai žemę šluotų, verti rekordų knygos“...

Rytoj – Sausio 13-oji. Brangi ir skaudi sukaktis šalies patriotams. Dėl Tėvynės turėtume būti pasiryžę paaukoti save ir viską, kas brangiausia. Deja, realybėje ją dažnas iškeičiame į komfortabilų ir prabangų gyvenimą, jei ne užsienyje, tai gimtojoje Lietuvoje. Brangi Tėvynė... Greitai ši sąvoka šmėžuos tik istorijos puslapiuose. Kaip išsaugoti? Baltas sausio sniegas ir pats kažkur pasiklydęs, atsakymų ir sprendimų nežino...

Ir vis tik, daugiau optimizmo ir pasiaukojimo!

Pagarbiai,

Birutė Šneideraitienė



Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode