Modernios Lietuvos gimime – Mažeikių atgarsiai

 

Paminėjome, o kai kas ir širdyje šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimto metų sukaktį!

Vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. Remiantis istorijos šaltiniais, 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje, 1253–1795 metais puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.Praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame ateičiai.

Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai, pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį, ir valstybingumo idėją išsaugoję bei lietuviškas tradicijas puoselėję užsienio lietuviai.

Šiemet vasario 16 d. šventėme modernios Lietuvos gimimą. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Šiandienos herojus yra kiekvienas žmogus, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi valstybės ir lietuvių istorijos įvykiai.

Stabtelkime ties Mažeikiais. Gausu renginių visame rajone. Šventė ir minėjo, kas kaip sugalvojo, ir pagal galimybes. Buvo gražu, iškilminga ir tikrai šventiška. Ir puošėsi, kas kaip galėjo. Negalima nepastebėti Trispalvės spalvomis tiek išorėje, tiek viduje sušvitusios Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios. Subtilumą, o kartu ir iškilmingumą buvo galima pajusti Vasario 16-osios šv. Mišiose, subūrusiose pilną bažnyčią mažeikiškių ir svečių.

Džiugu, kad Mažeikius papuošti atsirado ir privačių iniciatyvų. Tik, kaip visada – pirmas blynas prisvilęs. Teisūs tie, kurie teigia, kad neklysta tas, kas nedirba.Tik ar čia klaida, ar sąmoningas politinis noras dominuoti?

Taigi, vienoje iš pagrindinių ir gražiausių miesto aikščių – Šv. Pranciškaus Asyžiečio – iškilo konstrukcijos, pretenduojančios į Rekordų knygą. Gerai, garsinami Mažeikiai. Tik ar gražu? Konstrukcijos, uždengtos baltu audeklu, pačiame centre, tik iš vienos pusės papuoštos, daugelio mažeikiškių nuomone, atrodo nekaip. It vaiduoklis. Juolab, kad užstoja gražesnius vaizdus. Nesidžiaugia žmonės ir tamsiuoju metu, kai jos apšviestos: persišviečia rėmai, o ir kitokie, nei Lietuvos vėliavos spalvų atspalviai. Vienų nuomone, bent audeklas galėjo būti trispalvis, kiti mano, kad reikėjo statyti Mažeikių pakrašty, dar kiti lygina su Telšių Gediminaičių stulpais iš ledo – mažais, bet įspūdingais. 

Na, galbūt kitaip nesigavo. O kaip su vieta? Kas išdavė leidimą statyti būtent čia? Partijų kova? Žinoma, neapsieita be „išprususios“ rajono valdžios su šūkiu „Mes nieko negalim“. Universalus pasiteisinimas. Tik, galima spėti, jis nebus įtrauktas į partijos rinkiminę programą. 

Viltingai pasitikime kalendorinį pavasarį!

Birutė Šneideraitienė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode