Algoritminė žurnalistika

 

Antradienį teko dalyvauti Visuomenės informavimo etikos komisijos surengtoje konferencijoje, kurioje buvo skaitomi pranešimai tema „Visuomenės informavimo savitvarkos misija – etiška žiniasklaida, profesionali žurnalistika“. Viename iš pranešimų ypač akcentuota profesinės etikos dilema: žurnalistas ir politika, kuri, anot dalyvių, plačiai paplitusi Lietuvoje, ypač pastaraisiais metais. Etikos komisijos vienas iš vadovų, atstovaujantis Žurnalistų sąjungai, teigė, kad žiniasklaidos priedermė, o žurnalisto pareiga – kontroliuoti valdžią. Eidamas į politiką žurnalistas to nepadarys: jis negali likti nepriklausomas ir nešališkas, o tai mažina visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida.

Politikoje negali dalyvauti ir skleidėjai (savininkai). Mažeikiuose yra dvi žiniasklaidos priemonės, kurių savininkai yra Savivaldybės tarybos nariai, todėl tikėtis jų valdomose žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos objektyvumo – naivu. Atvertus ir kitą medalio pusę – tikėtis sąžiningumo politikoje, kai jų įmonės finansuojamos iš Savivaldybės – taip pat naivu.

Seminaro pranešėjai atkreipė skeptišką dėmesį ir į nemokamai platinamus leidinius, kurie vienaip arba kitaip turi sąsajų su politika, nieko bendro neturi su profesionaliąja žurnalistika, klaidina visuomenę kaip ir vadinamoji užsakomoji žurnalistika, kur pateikiamos užsakomosios publikacijos kaip tariamai objektyvi žurnalistinė medžiaga.

Konferencijos diskusijose Žurnalistų etikos inspektorė iškėlė klausimą dėl savivaldybių nusiskundimų žiniasklaidos atstovais, dažnai nepagrįstų, ir kartais ironiškai pasiūlanti kviesti policiją. Tokių skundų sulaukta ir iš Mažeikių savivaldybės. Tie, kurie niekaip – nei politika, nei finansais – nesusisaistę su Savivaldybe, negailime kritikos ir viešiname paslėptus darbus ir sandėrius, esame nemėgstami, bandoma įvairiais, net nelogiškais būdais paveikti.

Konferencijos dalyvius nustebino ir Mažeikių mero raštas portalui infa.lt, kuris, pasak inspektorės, nesąmoningas. Jame nurodomas klausimų pateikimo būdas, ko nenumato įstatymai. Rašte rašoma: „Jūsų pateiktas prašymas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir nėra suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, dėl to jis yra toliau nenagrinėtas.“ Kai kas tai priėmė kaip bandymą susidoroti su nepatogius klausimus užduodančia ir politikų veiklą kritikuojančia žiniasklaida, kai kurie portalai išpublikavo apie tai kritinius straipsnius. Mažeikių rajono savivaldybės mero raštas pasklido plačiai visoje Lietuvoje kaip precedento neturintis atvejis. Garsi TV žurnalistė Rūta Janutienė savo „feisbuko“ paskyroje rašo: „Afrikiečiai iš Cocacolos skardinių kuria meną. Mažeikių meras iš e-valstybės mėgina pasistatyti bunkerį. <...> Ką daryti, jei Mažeikių meras mėgina pasislėpti nuo tavęs savo mažoje, keistoje biurokratinėje galvoje? Kadangi pati niekada nelaukiu mandagaus pakvietimo užduoti suderintais klausimais, tai net pasimečiau. Bet, jei nukakčiau iki Mažeikių, tai išsamiai patikrinčiau to mero e-sveikatą.“ Čia norėtųsi merą apginti: tai ne pirmas atvejis, kai jam „kiaulę“ pakiša komanda, galimai sąmoningai rengianti „neadekvačius“ raštus.

Per pastarąjį dešimtmetį labai keitėsi žiniasklaida. Atsiradus technologijoms informaciją viešinti gali kiekvienas, tam nereikia įkurti TV, radijo ar leisti laikraštį. Nereikia susikurti net portalo. Galima viešinti socialiniuose tinkluose, kas dabar ypač populiaru. Visuomenės informavimo įstatymas leidžia kiekvienam piliečiui rinkti informaciją, o valstybės institucijos privalo ją teikti. Lyg ir viename lygmeny atsiduria žiniasklaida ir pilietis. Tačiau... yra gana daug žmonių, kurie informaciją gauna vien tik iš socialinių tinklų, o taip ją vartojant lieka labai maža tikimybė, kad skaitytojas patikrins faktus dar per kelis šaltinius, todėl socialiniai tinklai, specialistų nuomone, yra palankiausia terpė gimti ir plisti netikroms naujienoms. Žurnalistikoje privaloma nuomonių įvairovė, patikrinta ir nešališka informacija, atsakymo teisė ir kita. Net negavus komentaro ar nepavykus susisiekti su publikacijoje minimu asmeniu, privaloma tame pačiame straipsnyje tai nurodyti (dėl ko kartais susilaukiame pretenzijų). Socialiniuose tinkluose viešinantys piliečiai dažniausiai tokių taisyklių nesilaiko.

Technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, visur, įskaitant žiniasklaidą, aptinkami IT programų algoritmai – dirbtinis intelektas – kurie gali būti panaudoti tiek informacijos kūrimui, tiek klaidinančioms naujienoms skleisti. Naudojant algoritmus, interneto svetainės gali be žmogaus pagalbos sukurti straipsniu grindžiamą vaizdo įrašą. Kita vertus, kadangi pačius algoritmus kuria žmonės, jie taip pat gali padėti skleisti dezinformaciją ir diskriminacinį turinį.

Kol dar algorimai visai nepakeitė žmonių, gyvenkime ir džiaukimės. Mes, moterys, dėkokime stipriosios lyties atstovams (dar ne robotams) už vakar parodytą dėmesį ir gėles (dar tikras), sveikinimus ir laukime visi kartu Kovo 11-osios.

Birutė Šneideraitienė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode