Didysis penktadienis – su neadekvačiu prieskoniu

 

Lygiai prieš mėnesį, vasarį, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl valstybės išmokų vaikams tvarkos. Garsiai šalies žurnalistei Ritai Miliūtei užkliuvo Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jolantos Kekytės pasisakymas. Žurnalistė savo „feisbuko“ paskyroje tąkart viešai paskelbė vaizdo įrašą su J. Kekytės pasisakymo ištrauka ir pridėjo savo komantarą: „Valstybės išmokos vaikams socialinės rizikos šeimose teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Gali būti pinigais, maisto produktais ar vaikui reikalingais daiktais, apmokant maitinimą mokyklose ir pan. Iki pusės išmokos, jei pinigais, pervedama į vadinamąją socialinę kortelę – apsipirkti parduotuvėse. Tas korteles kai kurie žmonės perparduoda. Pigiau, bet tada parsineša ne valgyti vaikams, o gėrimų. Apie tuos, kurie tas korteles perka, žinodami, kad atima kąsnį iš geriančių tėvų vaikų, atskira kalba, ir aš tikiuosi, kad karma jiems atsilygins dar šitame gyvenime. Ir skaudžiai. Betgi savivaldybės turėtų rasti būdą, kad tomis kortelės apsipirktų ne bet kas – toks prie paprastesnių būtų sieti jas su asmens dokumentu. Ką savivaldybės dėl to daro, pvz., Mažeikių? O jai, sakykim taip, vienodai rodo. Ir vienbalsiai. „Kalbų girdėjau, visaip gal būna, bet ir pasais kas nors pasinaudoja“, – sako ponia (J. Kekytė, – aut. past.) iš savivaldybės.“

Po mėnesio vykęs Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdis vėl pažėrė peno R. Miliūtei. Šį kartą užkliuvo savo nusišnekėjimais, kad net ir meras bandė stabdyti, valdančiosios daugumos atstovas Petras Kekys (obuolys nuo obels netoli rieda): „Sveikinimai su Velykomis iš Mažeikių savivaldybės. Šiek tiek įpykęs Petras Kekys (ex-socialliberalas, dabar socdemas) iš „Mažeikių vandenų“. Pasvarstysim tuos be pilvo už tautinį kostiumėlį“, – komentuoja R. Miliūtė ir paskelbia vaizdo medžiagos ištrauką. O, pasirodo, šiam Tarybos nariui (dar neteko girdėti posėdžiuose išreikštos šio politiko protingos minties) užkliuvo kolegės, Tarybos narės iš opozicijos, figūra ir Vasario 16-ąją dėvėtas (kaip konservatorei pritinka) tautinis kostiumėlis. Pasirodo, kai kurių valdančiosios partijos narių nuomone, tai esąs nusikaltimas, vertas svarstyti Etikos komisijoje. Bandyta aiškintis, kaip politikė kostiumėlį gavo: pirko, nuomavosi, skolinosi... Opozicijos lyderė Didįjį penktadienį prikalta prie kryžiaus... Už kostiumėlį, už liekną figūrą?

Net nekyla nuostaba, kai užsiimant Tarybos posėdyje tokiais neadekvačiais klausimais, nesvarstomi rimti. Tokie, kaip buvusios Gamtininkų stoties pastato likimas. Kad ir per vargus, bet Ekonomikos komitete buvo pritarta jį atiduoti Krašto apsaugai, savanorių karių poreikiams, ir sprendimas pateiktas Tarybai, o čia... kaip į vandenį. Pradingo, nors tu ką. Nė su žiburiu nerasi. Vos tik nujautus, kad Ekonomikos komiteto pirmininkė Laima Nagienė Tarybos posėdyje nedalyvaus, gal vėliau pamirš, imtasi veiksmų vienam politikui rūpimo pastato neatiduoti kariams. Dėl to šis Tarybos narys, galimai, ir iš opozicijos pasitraukė, patraukė ir dar vieną kolegą, kurie, teisybės dėlei reiktų pasakyti, niekada opozicijos darbo ir nedirbo. Aišku, pateikti kiti išėjimo motyvai.

Mūsuose viskas galima. Grįžtant prie neseniai vykdytos „Maisto banko“ akcijos, buvome skeptikai. Ir teisūs. Netrukus po akcijos redakciją pasiekė informacija, kad iš vienos Mažeikių socialinės įstaigos iškeliavo dėžės su suaukotomis prekėmis į turtingo pono namus. Su pristatymu. Ir dar ne viskas – tarp kitų produktų buvo ir kruopos bei aliejus. Turtingam ponui? Ar jo šuniui?..

Nekokia padėtis ir Mažeikių ligoninės koridoriuose, kai, nesant tvarkos, „mušasi“ pacientai. Jau beveik visose gydymo įstaigose, norint užtikrinti komfortabilų patekimą pas medikus, įvesta talonų sistema. Ir ji pasiteisino. Žmogus žino savo laiką ir pats kaltas, jei praleidžia. Taip vadinama „gyva eilė“ iš bėdos tinka, jei reikia patekti tik į vieną kabinetą, atsisėdai ir lauki. Bet ką daryti, jei paskirtos kelios procedūros ir kasdien. Na, pavyzdžiui, garbaus amžiaus močiutė atėjo 7 val., užsiėmė eilę prie fizioterapijos kabineto į 11 kabiną, atliko lašinių infuzijų procedūras, eilė praėjusi, vėl užsiėmė, nespėjo patekti, jau laikas masažui, kol šį atliko, eilė į 11 kabiną vėl praėjo, dešimtą valandą – mankšta, po jos vėl nauja eilė. Taip kone iki 13 ar 14 val. Gerai, jei už durų supratingi ir turintys žmogiškumo ir sąžinės žmonės – užleidžia tuos, kuriems jau eilė praėjus. O ką daryti, kai tau vyras pačiame jėgų žydėjime ironiškai rėžia: „Tai gal prieš Velykas jau užsiėmei, čia gyva eilė.“ Žinoma, ne mirę ateina... O kita, jaunutė, moteris, pagal amžių į močiutes tinkančiai senutei įsakmiu tonu liepia stotis į galą, vardindama dar kelis po jos esą laukiančius, bet nematomus žmones. O jei būtų į šią paklausią procedūrų kabiną įvesta talonų sistema, ar situacija nepasikeistų? Kažkodėl apie pacientus nemąstoma... O juk nuo to ir patiems medikams būtų lengviau dirbti.

Gražaus Atvelykio!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode