Reklama 2

Šaukštas deguto...

Neseniai minėta Medicinos darbuotojų diena. Mediko profesija ypač svarbi ir žmonės, ją turintys, verti didelės pagarbos. Bet... ar visi? Žemai lenkiamės Medikams iš didžiosios raidės. Neabejotinai, tokių yra dauguma, tačiau...

Nesenas įvykis Mažeikių ligoninėje, Traumatologijos skyriuje. Po sunkios traumos ir operacijos guli palatoje kone 92 metų senolė su visa „puokšte“ papildomų ligų. Nekalbant apie skausmą ir pooperacines komplikacijas, negali pajudėti, negali atsigerti. Į prašymą šiek tiek kilstelti lovos galvūgalį palatą prižiūrinti slaugytoja nereaguoja, esą taip turi būti. Močiutė skambučiu, kiek besikviestų sesutę atjungti seniai sulašėjusią lašinę, veltui, šeštadienis, niekas neateina. Užsukę lankytojai tik gerai paieškoję skyriaus darbuotojas randa kambarėlyje geriančias kavą. Čia nebūtų dar labai blogai: visi turi teisę pailsėti. Blogiausia, kad pakviesta ir atitraukta nuo bendravimo su kolegėmis slaugytoja labai įsižeidžia. Lankytojoms dar kartą paprašius kažkaip pagelbėti močiutei, kad ši galėtų atsigerti, atšauna, jog nieko padaryti negalinti, o priėjusi prie ligonės meta jai ironišką repliką dėl lankytojų rūpinimosi, o šioms liepia pačioms prižiūrėti senolę. Vienai jų paklausus, kieno tai pareiga, sesutė įsižeidžia ir jaunas merginas išvadina piemenėmis. Visa tai vyksta ligoninės palatoje, matant ne tik minėtai senolei, bet ir kitoms palatos ligonėms. Negana to, dar po kelių valandų dėl „piemenių“ močiutei atskaito moralą. Pasidomėjus kitų ligonių, gera priežiūra, jau ne tik maistu, nesidžiaugė nė viena.

Antras nutikimas, įvykęs jau seniau, taip pat šioje ligoninėje, kai su didele profesine patirtimi, gerai charakterizuojama vaikų gydytoja Priėmimo skyriuje su „greitąja“ rytą skubiai atvežto ant neštuvų gulinčio, mėšlungio sutraukto 11 metų vaiko mamai net neapžiūrėjusi paciento grubiai aiškina, kad čia tik simuliacija dėl nenoro eiti į mokyklą. Niekaip nesuprantama išsilavinusio žmogaus logika: praleistoms pamokoms pateisinti užtenka tėvų raštelio arba bent šeimos gydytojo pažymos. Kam kviestis „greitąją“, o šios medikei apžiūrėjus priimti sprendimą su švyturėliais skubiai gabenti į ligoninę? „Mėšlungiai būna tik kūdikiams“, – aiškino gydytoja, o palietusi vaiką vis tik pripažino, kad ne simuliacija. Kitą dieną skubiai teko mergaitę išvežti į Kauno klinikas, kur būtinoje namiškių priežiūroje (medikai neprisiėmė atsakomybės dėl galimo bet kada ištikti mirtino priepuolio) praleido gan nemažai laiko. Sužinojus diagnozę, paaiškėjo, kad tik per stebuklą tą rytą vaikas neužduso. Ir dar reikėtų pridurti, kad į Kauną skubiai siųsti minėta gydytoja buvo paraginta Kauno medikų, kai kreipėsi į juos konsultacijos. Po to kauniečiai stebėjosi, kaip ligonė paleista viena, be „greitosios“ ir medikų priežiūros, nors būtent taip buvo griežtai rekomenduota, nes kiekviena akimirka galėjo baigtis mirtimi.

Po kelių mėnesių ši gydytoja apdovanota mero padėkos raštu už etiškumą.

Vidaus ligų skyriuje gydoma nuo obstrukcinės plaučių ligos vidutinio amžiaus moteris. Vaikštanti. Po savaitės ligonę pradeda kamuoti stiprus šono skausmas. Trumpai kalbant, kiek buvo prašyta gydančios gydytojos ir budinčių, visi numojo ranka, nieko esą čia nėra, o į jos dejones ir pagalbos prašymus išvis nekreipė dėmesio, suleisdavo raminamųjų, kad kitiems netrukdytų. Net viena budėjusi gydytoja lankytojams pasakė, kad čia ligonei psichinės problemos, nors tokių niekada ši neturėjo. Skausmai buvo jau nepakeliami ir tik kreipusis į ligoninės direktorių, pasirūpinta paciente. Vos suspėta. Mat besigydant ligoninėje bronchitą, atsivėrė skrandžio opa, atsirado vidinis kraujavimas. Vaikštantis savo kojomis žmogus tapo reanimacijos pacientu, teko ir kraują kurį laiką lašinti.

Dar vienas atvejis, tik jau kitoje, privačioje, Mažeikių naujamiestyje įsikūrusioje gydymo įstaigoje. Būnant kabinete pas šeimos gydytoją, be eilės pasiprašo priimama ranką susilaužiusi moteris, kuriai reikalingas siuntimas į ligoninę. Užuot išrašiusi siuntimą, šeimos gydytoja paleido emocijas pacientės atžvilgiu. Ir tai keliolika minučių. Už nieką. Prie kito paciento, kuriam teko gaišti laiką ir klausytis per kraštus besiliejančio gydytojos pykčio. Tokių emocijų dozę gan dažnai galima išgirsti koridoriuje prie šios gydytojos kabineto. Bet čia jau įstaigos savininkų rūpestis.

Kartais tenka iš medikų (čia kalbama apie tą šaukštą deguto medaus statinėje) girdėti frazę: „Na, tu man papulsi.“ Kad tokių ir panašių grasinimų ir frazių kuo mažiau girdėtume ir kad tinkamai būtų mumis pasirūpinta nelaimės ar ligos atveju, o su mūsų artimaisiais elgiamasi kultūringai, reikia pačių sąmoningumo, vienybės ir negerovių kėlimo viešumon. Tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų savigarba. Kai patys gerbsime save, mus gerbs ir kiti.

Gražios Motinos dienos!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode