Skuboti sprendimai – geri ar blogi?

Tuoj įpusės vasara. Atostogų metas. Jei dar neseniai dejavome dėl sausros, tai dabar, jei nestos lietus, greitai skųsimės dėl jo pertekliaus, o atostogaujantieji jau skundžiasi dabar. Žmonėms niekada neįtinka net gamta, ką jau kalbėti apie narstomus po kaulelį politikus.

Šį kartą kalbėkime apie ne vietinius, o šalies. Seimo opozicinių partijų atstovai piktinasi skubotai priimtais sprendimais dėl švietimo reformos, dėl sveikatos ministro nutarimų, galiausiai dėl mokesčių reformos. Visur įžvelgiama klaidų, baiminamasi, kad kils nepasitenkinimas, sprendimus reikės peržiūrėti.

Plačiau pažvelkime į per vieną mėnesį priimtos mokesčių reformos kai kuriuos aspektus. Visos algos ir išmokos nuo kitų metų pradžios bus padaugintos iš 1,289. Vietoj dabartinių 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo didesnės pajamų sumos mokėsime 20 proc. Bus pakeistas ir neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimas. Be to, kitaip nei iki šiol, beveik visas socialinio draudimo įmokas mokės pats darbuotojas, jų dydis bus 19,5 proc. Už pajamas, kurios viršys 10 vidutinių atlyginimų per mėnesį, „Sodrai“ mokėti nereikės, tačiau joms bus taikomas 27 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Parlamentas pritarė neapmokestinamųjų pajamų didinimui – kitąmet jis sudarys 300 Eur, 2020 m. – 400 Eur, 2021-aisiais – 500 Eur. Šiuo metu jis sudaro 380 Eur, tačiau po mokesčių konsolidavimo jis siektų 272 Eur.

Seimas pritarė ir valstybinio socialinio draudimo reformai, pagal kurią įvedamos „Sodros“ įmokų „lubos“. Nuspręsta, kad „Sodros“ įmokų „lubos“ kitąmet bus taikomos pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus (apie 8.800 Eur per metus iki mokesčių). 2020–2021-aisiais taikymo riba mažės. „Sodros“ įmokų lubos nebus taikomos privalomojo sveikatos draudimo įmokai.

Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 proc. Darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams tektų mokėti nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimo įmokas, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikius išmokų fondus.

Atitinkamai keisis ir „Sodros“ išmokos, susietos su darbo užmokesčiu. Pavyzdžiui, ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negalės būti mažesnė nei 62,06 proc. (anksčiau buvo 80 proc.) nuo atlyginimo dydžio. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmoka sumažės nuo 100 proc. iki 77,58 proc. nuo atlyginimo dydžio.

Vaiko priežiūros išmokų dydis iki vaikui sueis vieni metai taip pat keisis nuo 100 proc. iki 77,58 proc. nuo atlyginimo dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Pasirinkus išmoką iki dvejų vaiko metų, išmoka atitinkamai sieks 54,31 proc. ir 31,03 proc. nuo atlyginimo dydžio.

Politikai mano, kad tokia reforma išbalansuojamas socialinės lygybės klausimas. Jeigu vienoje vietoje mažiau moki, tai kitoje – daugiau. Kada įvedamos „Sodros“ įmokų „lubos“, didžiojoje dalyje Europos valstybių visur didesni gyventojų pajamų mokesčiai. Pasak jų, reikia matyti ir vertinti konkurencinę aplinką, darbo rinkos situaciją. Vetuoti klausimą Prezidentės prašė ir profsąjungos. Jų atstovai mano, kad labiausiai apmokestinami darbuotojai, o ne kapitalo pajamos, dividendai ir kitos pajamos iš turto, o „Sodros“ „lubų“ įvedimas yra epochinė priemonė, tačiau pripažįsta, kad realybėje „lubos“ neveiks ir tik trečiaisiais metais gali pasimatyti rezultatas.

Daug klausimų, daug nuomonių ir politinių nuostatų. Kas teisus ir kam gerai bus, o kam ne – pasimatys vėliau. Tik vargu, ar bus geriau tam mirtingajam. Palaukim.

Gražios vasaros!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode