Reklama 2

Svajonės

 

Kaitros ir karščio gurmanai galėjo iki valios pasisotinti bei pasilepinti nepaprastai šilta praėjusia vasara. Išsipildė kažkieno, o gal ir daugelio sena svajonė – sulaukti normalios sausos bei šiltos vasaros. Pasisekė ir tiems, kurie tiesiog neturi jokių galimybių išvažiuoti paatostogauti į šiltesnius kraštus. O antroji rugsėjo savaitė jau pasisveikino ankstyvu, bet nestipriu lietumi.

Ką per tuos kelis mėnesius gero nuveikė ir patyrė mūsų krašto žmonės? Labai norėtųsi, kad į jūsų storus prisiminimų metraščius sugultų gražūs prisiminimai, tolimų kelionių įspūdžiai, šeimos ir artimųjų žmonių šventės. Ar išsipildė turėtos svajonės ir sumanymai?

Jau pradėjo ilgėti tamsūs vakarai ir šešėliai. Mažeikiai pamažu vėl įgaus pilką atspalvį, o gausybė tuščių suoliukų ir tušti šaligatviai bylos apie ženkliai sumažėjusį gyventojų skaičių. Turime pripažinti, kad ruduo taip pat dėkingas užgimti įvairioms svajonėms. Galime pasvajoti, kad kada nors iš „užsienių“ sugrįš mūsų vaikai, kad pėsčiųjų tiltas per geležinkelį turės normaliai veikiantį liftą ir t. t. Atrodo, kad kažkur beviltiškai „užlūžo“ garsiai reklamuotas medienos klasteris, dviračių trasa per Skuodą į Palangą, moderni sporto arena ir pan.

Gal kada nors mažeikiškiai visgi galėtų surengti ne tik kokią nors „Bobų vasarą“, o ir didelę „Svajonių šventę“. Savo svajones kiekvienas galėtų išsakyti, jas užrašyti ir nuskraidinti į... kosmosą. Daugelis sutiks, kad šiandien įvairios banalybės ir kvailybės tiesiog užgožia žmones ir išbalansuoja. Pamažu, bet metodiškai. Prie to labai prisideda nemokšiška politika, savanaudiški klanų interesai, gobšumas ir neatsakingi sprendimai. Už milijardus perkama abejotina technika ir ginkluotė „uodams“ baidyti. Neatsilieka ir propagandinė piliečių gąsdinimo bei bauginimo retorika. Taip savo „svajones“ įgyvendina pasaulio galingieji, o nuolankieji tik vykdo primestą žaidimą. Kažkas lieka atsarginių vaidmenyje, o dar kažkas pasyviai stebi. Svajonės apie taikų pasaulį neturi jokios pradžios, bet neturi ir pabaigos. Tačiau svajoti verta.

Praėjo savaitė, kai moksleivija ir studentija sugužėjo į klases bei auditorijas. Čia aiškiai matyti nelygios jėgos. Vienoje pusėje jaunystė, o kitoje – beviltiškai prabėgęs laikas ir tik tai, kas liko išrašyta senstelėjusių ir jau senų pedagogų veiduose. Visais laikais moksleiviai svajodavo, kad į moteriškus kolektyvus ateitų dirbti jaunas specialistas ir dar geriau, jei tai būtų vyras. Tokie vaikiški prioritetai.

Atrodo, kad Europa pagaliau apsispręs ir nebesukinės laiko pirmyn – atgal. O kiek nedaug tereikėjo, kad „ledai“ pajudėtų. Kažkas tik pasvajojo ir paprasta mintis jau gali virsti ilgus dešimtmečius laukta realybe.

JAE paskelbė iki 2117 metų norintys Marse pastatyti pirmąjį miestą, kuriame galėtų gyventi 600 tūkst. žmonių.  Kokia galinga svajonė ir koks stiprus emocinis užtaisas.

Ar mes tebemokame svajoti ir ar tikime tuo? Tiesiog pabandykime ir tikrai pavyks.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode