Reklama 2

Grimasos

 

Pamažu pamažu, baigiantis gamtos nulemtai spalio mėnesio kadencijai, pajutome tikrą lietuvišką vėjuotą bei drėgną rudeninį alsavimą. Džiugu, kad jis mūsų dar nenervina ir nevargina. Drėgno rudens palydovai – ligos, depresija ir skausmai, kamuojantys vyresnius ar silpnesnio imuniteto žmones, – dar neparodo savo kasmetinių užmačių bei veido. Medžių lapai, atėjus tam skirtam laikui, visai kaip žmonės prarado savo spalvas ir žavesį, susitraukė ir suvyto.

O Senamiesčio parke nebe pirmus metus vyko jau penkiolika metų gyvuojančio klubo „Mano namai“ organizuota akcija kartu su meninės fotografijos paroda „Gamtoje – iš gamtos“. Tai papildomai motyvavomažeikiškius išeiti iš namų, pasivaikščioti po parką ir pasigrožėti gamta bei sukurtais gamtiniais eksponatais. Galbūt tai galima palyginti su savotiškai nostalgišku atsisveikinimu su neeiline šio šimtmečio vasara.

Rudenį aplinka įgauna kiek kitokį atspalvį, šešėliai tampa ne tik ilgesni, bet dažnai ir iškreipiantys matomus vaizdus. Panašiai yra ir su mūsų gyvenimu. Nenumaldomai artėja kitais metais įvyksiantys rinkimai, todėl vietos politikai ir funkcionieriai jau dabar išbando visas įmanomas priemones, kad būtų gražiai matomi ir labiau žinomi. Visai neseniai regioninė televizija parodė reportažą, kuriame oficialus rajono Savivaldybės administracijos atstovas „reikšmingai“ kalbėjo apie jau nuveiktus darbus, skiriamas bei įsisavintas savivaldybės biudžeto ir ES lėšas. Šiek tiek keistokai nuskambėjo informacija, kad pasirenkant liftų įrengimą neįgaliesiems mokymo įstaigose, kažkodėl pirmenybė buvo teikiama Sedos ir Gabijos gimnazijoms. Susidarė įspūdis, kad Sporto mokyklos baseinui įrengtos brangios įtempiamos lubos kažkaip padės pagerinti plaukimo rezultatus. Šiek tiek anksčiau kitas Savivaldybės atstovas pozavo prie mažeikiškių keikiamo geležinkelio pėsčiųjų tilto ir įtikinėjo pilkąją gyventojų masę, kad tai modernus ir unikalus statinys. Bet iki žinomo rusų hipnozės meistro A. Kašpirovskio jam dar gana tolokai.

Savotišką rudeninių grimasų vinjetę papildė ir šios televizijos reportažas iš Plinkšių globos namų. Čia buvo švenčiama Pagyvenusių žmonių diena. Tuo „viešumo“ tikslams bei asmeninei saviraiškai netruko pasinaudoti politikai, akcentavę, kad dėmesys pagyvenusiam žmogui labai svarbus, todėl paprastų ir kuklių žmonių „orios“ senatvės sustiprinimui buvo išdalintas pluoštelis padėkos raštų. Nieko šiltesnio bei prasmingesnio…

Mažeikiuose kaip padėka jaunajai kartai atsirado „Vyturių takas“. Laikas parodys, ar tai pasiteisins istoriškai, ar tai vienintelis teisingas sprendimas, norint padėkoti jaunimui už indėlį į miesto garsinimą. Pirmieji tako architektūriniai elementai tik su vardu bei pavarde, be tikslios informacijos, už kokius pasiekimus tai padaryta, byloja, kad gal kiek ir paskubėta, gal ne iki galo išgvildenta, o išbetonuoti postamentai labai jau primena II pasauliniame kare žuvusių karių amžino poilsio vietą Senamiesčio parke.

Šią savaitę turėjome gerą progą prisiminti ir paminėti Lietuvos Sąjūdžio jubiliejų. 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyko steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas. „Prieš 30 metų tai buvo diena, arba dvi dienos ir visa naktis tarp jų, kai Sporto rūmai skambėjo dainomis, improvizuotomis kalbomis ir skaitomais dokumentais, čia pat redaguojamais, skelbiamais Lietuvai kaip nauja epocha, naujas laikas, kuris ateina“, – sakė V. Landsbergis. Pasak jo, gyvenimas tai yra buvimas tarp artimų, ir geros valios žmonių buvimas tarp geros valios žmonių. „Kelias į tai buvo ne kalbėti apie nepriklausomybę, o įkūnyti ją. Nepriklausoma širdis turėjo ateiti ir prabilti. Ir prabilti laisvėje, nebijodama, nesivaržydama nei skundiko, nei savo karjeros, nei kaip čia man susiklostys kokie nors reikaliukai. Visa tai ėjo į šalį kaip visiškai antraeiliai dalykai“, – sakė V. Landsbergis. Dabartinėje politinėje padangėje V. Landsbergis labiausiai pasigenda idealizmo, tikėjimo gėriu (gėriu žmoguje, bendruoju gėriu). „Dalykai yra susmulkėję, sumenkėję, pavirtę kažkokiu grobiu, kas daugiau užims erdvės valdžioje, kas daugiau prieis prie finansinių srautų, pasimalonins save ir savo draugus arba užsitvirtins bazę sekantiems rinkimams. Viskas yra labai siauralaikiai, trumpi ir menki dalykai“, – sakė Sąjūdžio garbės pirmininkas.

Kad ir laisvės 30-metį minime, politinės kovos dar nepasibaigė. Ypač tai ryškėja artėjant rinkimams. Vieni už kitus nori būti pirmesni, lipa per kitų galvas, negana to ambicijų karai trukdo ramiai dirbti ir mokytis. Dėl ambicijų net jau kone paskirtų pinigų ugdymo įstaigos galva atsisako. Saviems reikia ir virš etato, o kitiems nebus ir iki viso etato. Keisčiausia, kad tam pritarė ir iš anksto susitarę politikai. Net darbotvarkės klausimai paskutinę minutę buvo sustumdyti, kad nespėtų sudalyvauti kita pusė. Sklando kalbos, kad Savivaldybės išlaikomą meno įstaigą norima sužlugdyti ir padaryti privačią. Kas žino, ko siekiama tokiais keistais ir neadekvačiais politikų sprendimais. O čia jau vieningai – ir pozicija, ir opozicija – sutarė.

Sekmadienį, 4 valandą nakties, persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir pereisime prie žiemos laiko. Labai tikėtina, kad 2019 metų kovą bus paskutinis kartas, kai teks sukioti laikrodžius, po to turėtų įsigalėti tik vasaros laikas. Tokį siūlymą nuo 2019 metų atsisakyti laiko sukiojimo šių metų rugsėjį pranešė Europos Komisija. Europos Sąjungos narės dėl to turėtų sutarti atskirai. Taip nusprendė kažkas už mus. Kad sukioti nereikės, gerai, bet visą žiemą vaikams keltis vasaros laiku anksti, taip pat neprotinga. Juolab, kad Lietuvoje buvo žiemos laikas, tik vėliau įvestas vasaros.

Gražios savaitės!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode