Reklama 2

Išėjusiems

 

Yra metuose dienos, kai prisimename artimus žmones, kurie negrįžtamai išėjo į kitą pasaulį – Amžinybę.

Visų Šventųjų diena – diena, kai pagerbiami visi šventieji, švenčiama lapkričio 1 d. 998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti visus mirusiuosius. Lietuvoje ir kai kuriose kitose katalikiškose šalyse tą dieną minimos Vėlinės.

Vėlinių dieną ir naktį kapinės nušvinta ypatinga virpančių žvakelių šviesa. Uždegame mirusiesiems žvakelę mintyse padėkodami ne tik už tai, kad buvo kartu, palinkime ramybės užbaigus žemiškus vargus ir rūpesčius.

Mirusiųjų pasaulis visada buvo ir yra slėpiningas ir dažnai kažkoks bauginatis. Keičiantis laikui ir kaskart modernėjant pasauliui, keičiasi ir laidojimo papročiai bei pagerbimo tradicijos. Pačios kapinės vis labiau įgauna naują pavidalą, racionalią estetiką bei santūresnę puošybą. Ne išimtis ir mūsų rajono laidojimo vietos. Lietuvoje jau atsiranda vis daugiau kolumbariumų, pelenų išbarstymo vietos. Europos kremavimų vidurkis siekia apie 60 proc. Europoje tai labiau tradicinis laidojimo būdas negu užkasimas žemėje, o tokiose šalyse, kaip Slovėnija, Čekija, kremuojama net apie 80 proc. mirusiųjų. Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse šis rodiklis siekia per 60 proc. Lietuvoje kremavimas nėra toks populiarus kaip svetur, bet juk pirmąjį krematoriumą mes pastatėme paskutiniai Europoje. Tačiau ši problema sprendžiama ir paslauga pamažu ruošiasi plėstis. Mažeikiškiai po truputį irgi jau renkasi naujus būdus, laidoja urnas su pelenais arba renkasi kolumbariumą. Bažnyčia nemato didelio skirtumo tarp vieno ar kito laidojimo būdų. Kai kuriems žmonėms kremavimas labiau priimtinas todėl, kad jie nemato mirusiojo kūno, kuris pasikeitęs, ir tas vaizdas jų nešokiruoja, jie prisimena žmogų tokį, koks jis buvo gyvas. Juk laidojant svarbiausia, kad viskas būtų atlikta pagarbiai.

Praėjęs savaitgalis taip pat buvo patogus aplankyti artimų žmonių kapus, juos aptvarkyti, sukalbėti maldą ir uždegti žvakelę, todėl prie senųjų Mažeikių miesto kapinių ir kapinėse Geidžiuose buvo matyti šiek tiek daugiau automobilių, nei įprasta.

Kartais kaltiname save, kad buvome ne visada dėmesingi ar rūpestingesni jau išėjusiam artimam žmogui, bet gyvenimas toks ir Aukštybėse gyvenančios sielos niekada ir niekam nesiskundžia, nepriekaištauja.

Žiemas keičia pavasariai, o vasaras – rudenys. Vieni ateina į šį pasaulį o kiti tyliai užveria duris ir išeina tam, kad jau niekada nebegrįžtų. Laiko švytuoklė nedalina žmonėms laimės, meilės ar džiaugsmo, o tik skaičiuoja laiką. Kol gyveni ir kvėpuoji, turi visada tikėti, kad gali būti laimingas ir tokiu stengtis būti.

Džiaukimės gyvenimu!
  
 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode