Trapumas

Štai ir įpusėjo lietuviška žiema. Kai kuriuose namų languose vis dar matyti, o vakarais dar šviečia kalėdiniai papuošimai. Matyt, žmonėms trūksta jaukumo ir nerūpestingos nuotaikos, kai nereikia galvoti apie varganą, pilką kasdienybę.

Jau jaučiame pamažu ilgėjančią dieną ir mėgaujamės vis šviesesnias rytais. Orai dabar labai permainingi ir nenuspėjami, bet tai galima išnaudoti mažiems žiemos malonumams. Jei nėra galimybių pakeliauti kur nors toliau, tai galima nusilipdyti senį besmegenį, susirasti senas rogutes arba slides. Galima visai nieko neveikti, o tik stebėti, kaip gražiai iš dangaus leidžiasi snaigės ir pamažu apkloja miestą. Tokia ramybė labai trapi, bet dažnam žmogui ji labai reikalinga. Ar vertiname tai?

Matyt, praėjusiųjų metų gruodis buvo per trumpas ir, laužant ilgametes tradicijas, tik sausio mėnesį buvo pagerbti geriausi 2018 metų sportininkai.

Pirmąjį šių metų mėnesį trijose švietimo įstaigose pradėjo dirbti nauji vadovai. Konkursų organizavimas ir tinkamų žmonių suradimas bei paskyrimai visada turėjo tam tikrų abejonių ir politinių atspalvių. Tai ir viena iš priežasčių, kodėl tokie konkursai labai užsitęsia. Prognozuojama, kad šiemet dėl direktorių rotacijos gali įvykti net 12 konkursų švietimo įstaigų vadovų vietoms užimti, o kitais metais – 9. 

Netrukus mūsų dar laukia nelabai seniai užgimusios šiemetinės nominacijos, kuriose visu gražumu stengsis pasirodyti, deja, nenusipelnę šių nominacijų žmonės...

Džiugi šių metų naujiena: Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo. Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

O aukštai danguje, Kinijos kosminiame zonde „Chang`e 4“, sausio 3-iąją nusileidusiame iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, sėkmingai atliktas pirmasis biologinis eksperimentas per mūsų planetos gamtinio palydovo tyrimų istoriją, antradienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida. Zonde įtaisytame konteineryje esančios vilnamedžių sėklos išleido pirmuosius daigus. Iš „Chang`e 4“ į Žemę atsiųstose nuotraukose matyti sparčiai augantys ūgliai. Be vilnamedžių, taip pat ketinama atlikti eksperimentus su bulvių, rapsų ir kitų augalų sėklomis, šilkverpių kiaušinėliais. Šiems bandymams atlikti į Mėnulį nugabenta dirvožemio, vandens ir oro. „Chang`e 4“, sėkmingai nusileidęs ant nematomosios Mėnulio pusės, tapo pirmuoju tai padariusiu aparatu.

Viskas šiame gyvenime trapu ir laikina, viskas taip greitai keičiasi. Nebijokime į gera keistis ir mes.

Gražios žiemos!




Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode